JURGIUI USINAVIČIUI - 80

GIMĘS PO LAIMINGA ŽVAIGŽDE

Jurgis Usinavičius gimė 1932 m. kovo 27 d. Pimpičkų km. Skapiškio valsčiuje. 1943 m. baigė Skapiškio pradžios mokyklą. 1959 m. Šiaulių vidurinėje žemės ūkio mokykloje įgijo agronomo specialybę. 1973 m. baigęs (neakivaizdžiai) LŽŪA tapo diplomuotu agronomu.

Baigiantis karui, tėvo partizano Alfonso Augulio paskatintas rinko šovinius ir ginklus tėvo vadovaujamam būriui, buvo ryšininkas. 1945 m. su mama ir broliu, kaip partizano šeimos nariai ištremti į Permės sritį. 1947 m. pabėgo į Lietuvą ir ilgai gyveno nelegaliai. (Nuo 1950 m. iki šiol gyvena svetima - J. Usinavičiaus pavarde). Šią savo gyvenimo paslaptį paviešino tik Atgimimo metais.

Dirbo literatūrinį darbą daugiausia žemės ūkio krypties laikraščiuose ir žurnaluose. Nuo 1977 m. Lietuvos žurnalistų o nuo 1999 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys . Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos konkursų laureatas. Parašė apie 700 straipsnių, reportažų apybraižų sodininkystės, bitininkystės ir visuomeninėmis temomis.

Jubiliatas aktyvus Atgimimo metų įvairių renginių dalyvis. Išleido apysaką „Matau tavo vardą“ (1983 m. brailio raštu), romanus „Išskridusios bitės“ (1995), „Akmenėjantis angelas“ (1998), „Amžių dialogas“ (2001), „Karalių kaimas“(2004), „Likimai“ (2004) ir kt.

Sūnus Virgilijus – fotografas, sausio 13 d. jo nuotraukos apie okupantų žiaurumus perduotos nuotraukos apskriejo viso pasaulio informacijos priemones. Žmona Irena – medikė. Jurgis aktyvus Vilniaus kupiškėnų klubo narys, mėgsta gamtą sodą ir bites.

Sveikiname p. Jurgį su garbingu jubiliejumi ir linkime toliau nenuilstamai dirbti Tėvynės labui.

Vilniaus kupiškėnų klubas

VAIKYSTEI

Kodėl aš žvyrkeliais šitaip skubėjau,

Vaikyste, iš tavo gimtųjų namų,

Kai viskas tenai pasiliko:

Ir grybai,

Ir uogos,

Ir miško ošimas tylus.

Ir gandro lizdas ant liepos,

Ir pėdos įspaustos sniege...

Ratukai nusviesti pakluonėj,

namai sugriauti...

Kodėl taip bėgau,

Vaikyste, iš savo gimtųjų namų?

Kodėl taip skubėjau,

Net šiandien aš to nežinau...(J.U.)