KLUBO ATASKAITINIS
Verbų sekmadienį Vilniaus kupiškėnai rinkosi Mokytojų
namuose į Ataskaitinį. Klubo prezidentas Vilius Bartulis atsiskaitė už Klubo
veiklą 2023-iais. Tai padaryti jam nepavyko vasario 5-tą dieną, kai koją pakišo
ledas, ir vietoj pranešimo teko laukti gipso.
Per praėjusius metus buvo suorganizuoti keturi suėjimai
salėje (knygų pristatymai, pranešimai, proginės paskaitos...) su koncertine
dalimi, dvi ekskursijos Vilniuje ir viena – į Kupiškio kraštą, Kupiškyje
pasveikinome Etnografijos muziejų ir Kultūros centrą gražių sukakčių progomis, kartu
su Klubo nariu rašytoju Jurgiu Usinavičiumi (Napaliu Auguliu), pasidžiaugėme
jam už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines
vertybes įteiktu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite
Lietuvai“, parašėme rekomendaciją Etnografijos muziejaus projektui, kuris vis
tik gavo dalinį finansavimą... Susirinkimo dalyviai vienbalsiai pritarė Klubo
prezidento pasiūlymui inicijuoti Algirdo Vaitiekūno 2013 metais išleistos
kupiškėnų tarme parašytos knygos „Gimtinąs žėmąj“ papildomo tiražo išleidimą.
Ataskaitą Klubo nariai patvirtino, „įleidome naujo
kraujo“ į klubo organizacinį komitetą, išklausėme neilgą, bet labai puikų Vilniaus
Bočių bendrijos vokalinio ansamblio ,,Vaivora‘‘ (solistas – Albertas Pincevičius),
vadovaujamo Vilniaus rokiškėnės Ritos Jurgaitienės, koncertą.
Lauksime naujų susitikimų.
V. B.
Vilniaus kupiškėnų klubo veiklos
2023 m.
ATASKAITA
02.05.
– Ataskaitinis už 2022.
04.03.
– suėjimas, skirtas Verbų sekmadieniui.
04.18.
– ekskursija VGTU.
06.18.-
ekskursija į Kupiškį.
09
14 sveikinome Kupiškio Etnografijos muziejų 80-mečio proga.
10.02.
– suėjimas. Po VMN aparatūros vagystės,
be pranešimo. Kapela “Bičiuliai”. 5
žmonės. Vadovas - Gintautas Paukštis.
10.17.
– paramos raštas Kultūros tarybai dėl Kupiškio etnografijos muziejaus projekto
“Senosios kupiškėnų virtuvės kulinarinis paveldas”. (Pakartotinis. Buvo ir
pernai). Projektas gavo dalinę paramą.
2022
12 05 rašėme rekomendaciją, ir 2023 03 30 Jurgiui Usinavičiui už visuomeniškai
aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, įteiktas
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
10.25.
– ekskursija po Vilniaus Žemutinę pilį.
Lapkričio
23, paskutinį mėnesio sekmadienį, nusižengdami tradicijai, ir gruodžio 3 d.
paskyrę Kupiškio kultūros centro sveikinimui, rinkomės į keletą kartų atidėtą
dr. Stasio Vaitkevičiaus paskaitą "Nuosavybės santykių transformavimas
Lietuvoje 1990 -1992 metais".
12.03.
sveikinome Kupiškio kultūros centrą 40-mečio naujuosiuose rūmuose proga.
Didžiojo
karantino laikais buvo nutrūkusi daugelio klubų veikla, nes buvo rekomenduojama
nesibūriuoti. Artimiausias mūsų kaimynas -Vilniaus rokiškėnų klubas
„Pragiedruliai“ pirmąkart po Coronos susirinko 2023 vasarį, mes gi – geru
pusmečiu anksčiau - 2022 spalį. Tada Aldona Mikulionienė paskelbė iniciatyvą
megzti ir siųsti kojines ukrainiečiams, šąlantiems apkasuose ir sugriautuose
namuose. Dar tą patį mėnesį kojinių siunta per „Stiprūs kartu“ pasiekė
Charkovą. Kaip po didžiosios sumaišties dėl Coronos buvome nutarę, ir 2022, ir
2023 metais suėjimus praretinome, rengėme kas antrą mėnesį. Turėjome ir
renginių salėje, ir ekskursijų.
Iš
prieš karantiną buvusių 7 klubo valdybos (pagal naujus nuostatus –
organizacinio komiteto) narių likome keturiese. Nuo 2022 m. vasaros po insulto
mums nebegali padėti buvusi šauni mūsų „Kultūros ministrė“ Valdereza
Simonaitienė; mūsų renginiuose dėl sveikatos nebesilanko, bet per žmoną Ireną
2023 m. dar padėjo organizuoti ekskursiją į Kupiškį Arnoldas Pažemys; 2023 m.
vasarą „atsistatydinimo“ laiškelį parašė Vida Povilauskienė.
Dabartinės
mūsų pajėgos:
Linusis Alekna tvarko klubo
finansus;
Filomena
Marčiulionienė protokoluoja posėdžius, siuntinėja sveikinimus sukaktuvininkams;
Jolanta
Skublickienė – mūsų „virtuvės šefė“, su savo komanda tvarko „suneštinio“ reikalus.
Organizaciniai,
formalieji reikalai tenka mano asabai.
Negaliu
nepaminėti oficialiai bent kol kas netituluoto, bet jau daug metų
fotografuojančio mūsų renginius, kuruojančio aparatūrą ir klubo internetinę
svetainę – Blogą – „operatoriaus Kipso“ Vidmanto Tubelio.
Visiems
jums didžiulis AČIŪ už savanorišką neatlygintiną darbą Klubo labui.
2023-iuosius
metus pradėjome ataskaitiniu susirinkimu vasario 5 dieną. pasveikinome
jubiliatus ir mūsų klubietį Kęstutį Sasnauską,
Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį, profesorių, habilituotą
daktarą, aktyvų molekulinės biotechnologijos puoselėtoją Lietuvoje ir
pasaulyje, kurį pernai (2022 m.) Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga
Prezidentas G.Nausėda už nuopelnus Valstybei ir šalies vardo garsinimą
apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Tame
pat suėjime jau antrąją savo knygą „Nuogais delnais“, šįkart – eilėraščių, pristatė Dovilė Jonušytė Sabaliauskienė. Jos
eiles paskaitė ir pakomentavo mūsų Liucija Venclovaitė. Priminsiu keletą
eilučių iš Dovilės “Nuogų delnų“:
Kas naujo?
Naujos žvaigždės krinta.
Kas kartą naujos šilto oro bangos
virš vieškelio nakty,
kur dulkės sėda ant lapų,
Ir rugiai – kasmet kiti –
pakvimpa mirtim, gyvybe, prakaitu
ir meile...
Pirmąją
savo knygą „Atminties namai“ Dovilė pristatė 2013 metais – kupiškėniška tarme,
sudarytą iš Dovilės surinktų šeimos prisiminimų, sakmių, pasakų, smulkiosios
tautosakos, senelio 1915-1917 metais rašyto dienoraščio. Tą pačią 2013 m.
spalio 6 dieną mūsų klube knygą pristatė ir skodinietis, Klaipėdos kupiškėnas
Algirdas Vaitiekūnas. „Gimtinąs žėmąj“ – jau pavadinimas rodo, kad knyga irgi
kupiškėnų tarme parašyta. Ir aš ją miniu ne šiaip sau. Ji rašyta daug metų ir
taip jau sutapo, kad 2013-ieji buvo paskelbti tarmių metais. Sodria, tikra
kupiškėnų tarme su visais tuo metu naudotais skoliniais, barbarizmais vaizdžiai
aprašytas šeimos, aplinkinių kaimo žmonių gyvenimas, darbai, žmonių tarpusavio
santykiai, tradicijos, vartojami liaudiški posakiai, senoviniai buities
reikmenų pavadinimai... Mano nuomone, ši knyga vertingesnė už visus Juozo
Baltušio raštus. Tai autentiškas gyvenimo tarpukario kaime liudijimas be
išgalvotų veikėjų ir veiksmų, savotiškas etnografinis dokumentas. Manyčiau, ši knyga turėtų būti kiekvienuose
kupiškėnų namuose. Tai autentiškas gyvenimo tarpukario kaime liudijimas be
išgalvotų veikėjų ir veiksmų, pristatytas autentiška tarme. Deja, prieš 10 metų ji buvo išleista tik 90
egzempliorių tiražu Klaipėdos universiteto leidykloje. Ar čia yra skaičiusių
„Gimtinąs žėmąj“? Gal vertėtų inicijuoti papildomą knygos tiražą? Manau, jos
elektroninė versija yra leidyklos archyve. O ir pats autorius, einantis
96-uosius, dar kruta Klaipėdoje.
Mums
koncertavo šaunus Šeškinės bočių ansamblis „Auksinis ruduo“. Paminėtina, kad
jame smuiku tebegriežia Eriksonas, bent 10 metų pabuvęs kupiškėnu, o jo žmona
Danutė Eriksonienė „rekašinėje“ mus tada mokė chemijos.
Balandžio
2 d. pasveikinome sukaktuvininkus, Klubo veteraną rašytoją Jurgį Usinavičių
(jis gi ir Napalys Augulis) apdovanojimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo
medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią
tautiškumą ir dvasines vertybes proga.
Prisimenate, 2022 m. spalį žiūrėjome Vitos Vadoklytės vadovaujamo "Stebulės " teatro iš Skapiškio
vaidinimą "Nulaužtų šakų žydėjimas" pagal Jurgio Usinavičiaus romaną
„Vėjas“?
Verbų
sekmadienio proga viešnia etnologė Gražina Kadžytė išsamiai papasakojo apie
verbų reikšmę anksčiau ir dabar, papročius, verbų laikymą, apie Velyknakčio
mišias, apie valgių šventinimą, Velykų
pusryčius, margučių susidaužymą ir kam reikia atiduoti nesudaužytą margutį,
paaiškino ką reikia daryti parsinešus jau pašventintą verbą, kur seną verbą
galima padėti . Koncertinėje dalyje gražių romansų padainavo Vilniaus mokytojų
namų ansamblis „Juodoji rožė“, vadovaujamas Irenos Belickienės. Man buvo staigmena, kai ansamblyje su gitara
rankose pamačiau kolegą – buvusį VGTU Fizikos katedros vedėją profesorių Artūrą
Jukną.
Balandžio
17 pasinaudojome Vilniaus Gedimino technikos universiteto (dabar jis turi ir
slapyvardį užsieniečiams – Vilnius Tech) rektoriaus kupiškėno Romualdo Kliuko
kvietimu ir apsilankėme studentų miestelyje. Rektorius, dar būdamas Studijų
prorektoriumi, pats lankėsi mūsų klube su VGTU dūdų orkestru, taigi dabar –
atsakomasis vizitas. Išklausę rektoriaus pasakojimą apie universiteto aktualijas ir planus,
pasivaišinę kava, buvome pakviesti į naujai pastatytus net trims fakultetams –
Transporto inžinerijos, Mechanikos ir Elektronikos – rūmus - Jungtinių mokslų
laboratorijų centrą. Čia radome kraustymosi nuotaikas. Laboratorinis korpusas
jau naudojamas, auditorinis bus naujiems mokslo metams. Šiuo metu ir jis jau
apgyvendintas, senamiestyje iš buvusių šešerių rūmų liko tik vieneri –
Trakų/Pylimo gatvių kampe. Juose - Architektūros ir Kūrybinių industrijų
fakultetai.
Vilniaus Gedimino
technikos universitetas po poros metų švęs 70-metį. Šiuo metu jame yra 10
fakultetų, 4 tyrimų centrai, 13 mokslinių tyrimų institutų, 22 tyrimų
laboratorijos, studijuoja 8200 studentų iš 81 pasaulio šalies. VGTU
bendradarbiauja su 460 universitetų iš 62 pasaulio šalių, yra ATHENA - Europos
universitetų aljanso – narys. 49 % studijų programų dėstoma ir anglų kalba, yra
doktorantūros studijos 12 mokslo krypčių. 2022 m. Tarptautiniame universitetų
reitinge ,,QS World University Rankings 2023“ Vilniaus Gedimino technikos
universitetas pateko į pirmuosius 2% reitinguojamų pasaulio universitetų.
Birželio16
lekiam į Kupiškį. Programa plati, ir visą įvykdėme.
Kupiškio
viešoji biblioteka neseniai įsikūrė atstatytoje didžiojoje sinagogoje.
Bibliotekoje ne tik sukauptos knygos, bet vyksta įvairūs renginiai, parodos, edukaciniai
užsiėmimai, skaitomos paskaitos, atnaujinta vaikų erdvė, kur mamos su
vaikučiais susirenka klausyti bibliotekininkės Laimutės skaitomų pasakėlių.
Viską aprodė ir papasakojo bibliografė Jolita Pipynienė ir bibliotekos
direktorius Algirdas Venckus. Buvome pavaišinti kupiškėniškais sūriais ir gira.
Kupiškio
etnografijos muziejų aprodė ir dailininko Eduardo Jurėno parodą jame pristatė
muziejininkė Gytė Jakubkaitė. Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs 1823m
statytame Lankasterio tipo mokyklos pastate. Tokiose mokyklose vyresni mokiniai
mokydavo jaunesnius. Muziejuje saugoma daugiau kaip 36000 eksponatų. Seniausias
eksponatas 4000 metų senumo tauro ragas. Puiki seserų Mikalinos ir Elvyros
Glemžaičių surinkta 19-20 amž. tradicinių lietuvių darbužių kolekcija. Daugybė Kupiškio krašto
buities rakandų. Išlikęs net kraičkubilis - savotiškas kraičio skrynios ar net
lagamino išeinant į Ameriką 19a pabaigoje prototipas. Tikrai įdomi ir turtinga
ekspozicija.
Netoli
muziejaus, šalia Kupiškio piliakalnio - akmentašio Vytauto Jasinsko kiemas su
darbų ekspozicija po atviru dangumi. Vytautą prisimename ir kaip Klubo
inicijuoto paminklo Lietuvai ir partizanams Stuburuose tašytoją.
Tautodailininkas Vytautas Jasinskas mus kaip svečius nebuvėlius pasitiko su
akmeniniu sūriu ir išdailintais kiaušiniais iš Lietuvos laukų akmenų. Jis dirbo
akmentašiu Kupiškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Pabandė ir pats
kurti skulptūras. Pirmąją, pavadintą ,,Vėjas“ padovanojo vaikų darželiui. Juo
susižavėjo prancūzai, kai Prancūzijoje Saint Chamonde surengė darbų parodą.
Tada pastebėjo ir savi. Parodos buvo Rokiškyje, Kupiškyje ir t.t. Mus sužavėjo
akmeninis medis su viršūnėje nutūpusiu paukščiu, šalia laikrodžio meilutis katinėlis,
rimti karžygiai, akmenį aptūpę vabalai, rimta akmeninė kupiškietė,
nesunešiojamos klumpės ir kiti nuostabūs kūriniai.
Po
skanių pietų „Provinsalyje“ -
Laukminiškių muziejus Babickų šeimos name su muziejininkės Jolantos
Knizikevičienės pasakojimu, klubo senbuvių Lino Vidugirio ir Teofilio Čiurlio
amžino poilsio vietos Jutkonių ir Gindvilių kapinaitėse, Jolitos Janušonienės
gėlynas ant Paketurių kalno. Diena buvo labai intensyvi, gal net per daug, bet
gi ne taip dažnai ekskursuojame po Kupiškio kraštą.
Spalio
1 d. Naujienos:
1.VMN
– naujas direktorius. Kol kas laikinasis. Paulius Jurgutis. Dirba puse etato,
laukia konkurso. Jau įvedė naujoves: Sutrumpino
VMN darbo laiką. Sekmadieniais – iki 17.00 val., todėl mes suėjimų pradžią
atkėlėme į 14.00 val. Uždraudė vaišes ir balius, bet vėliau gavome išlygą:
leidžiamas tik „sausas“ stalas.
2.
Negalėjome pasinaudoti salės aparatūra – išvakarėse kažkas apvogė mokytojų namų
Baltąją salę, išnešė kompiuterį, dalį įrangos, ir mums teko atsisakyti planuoto
Stasio Vaitkevičiaus pranešimo. Bet renginys įvyko, pasveikinome
sukaktuvininkus, aptarėme einamuosius reikalus, mums pamuzikavo puiki kapela
“Bičiuliai”. Vadovas - Gintautas Paukštis.
Spalio
25 – Aldonos Mikulionienės vedama ekskursija po Vilniaus Žemutinę pilį. Kaip
visada įdomiai Aldona papasakojo apie pilį, jos statinius, paskirtį,
gyventojus, įvykius, aprodė karalienės Mortos daržo vietoje auginamą daržiuką,
papasakojo apie jos atvežtas ir augintas daržoves, kitus augalus ir ne tik.
Lapkričio
26, paskutinį mėnesio sekmadienį, nusižengdami tradicijai, ir gruodžio 3 d.
paskyrę Kupiškio kultūros centro sveikinimui, rinkomės į keletą kartų atidėtą
dr. Stasio Vaitkevičiaus paskaitą "Nuosavybės santykių transformavimas
Lietuvoje 1990 -1992 metais". Pranešimo autorius – aktyvus tų reformų
dalyvis, siūlęs idėjas, diskutavęs, rengęs įstatyminius dokumentus...
Informacijos daug, laiko – mažai. Bet sužinojom nemažai faktų „iš pirmų
lūpų“.
Koncertinėje
dalyje – Antakalnio bočių choras
„Šilas“, vadovaujamas Maestro Nijolės Baikienės ir Balio Dvariono muzikos mokyklos septintokė,
violončelininkė Marija Sokolova, puikiai įvaldžiusi instrumentą. Ji ir pradėjo
koncertinę dalį sudėtingomis klasikų melodijomis. Senjorų klubo choras
"Šilas“ savo koncertą pradėjo Antakalniečių himnu: „Esi tu vienintelis
mūsų“, kurio muziką ir žodžius sukūrė Antakalnyje gyvenę Algimantas Raudonikis
ir Stasys Žlibinas. Taigi, tądien salėje skambėjo net du himnai. Choro įkūrėja – mūsų klubo narė Gražina
Berkelienė. Jai tarpininkaujant ir pavyko prisikalbinti « Šilą ».
Per
metus turėjome 7 renginius: 4 suėjimus šioje salėje ir 3 ekskursijas, 2 kartus
važiavome į Kupiškį sveikinti draugų/partnerių sukakčių progomis. Na dar teko
tvarkyti įvairius formalumus, rašyti keletą raštų... Su finansais metus baigėme
„į pliusą“.
Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis
