Eidamas 82 m. mirė Antanas Ramanauskas. Antanas gimė 1930 m. rugsėjo 20 d. Molėtų raj. Aluntos valsč. Verbiškių km., ūkininko šeimoje. 1950 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą. Nuo 1950 m. mokytojavo Inturkės, Troškūnų, Raguvėlės, Medeišių septynmetėse mokyklose, studijavo Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje. Šeima 1951 metais ištremta į Sibirą. Antaną už antitarybinę veiklą areštavo 1953 m. kovo mėn. Nuteistą 10 m. kalėti išvežė į Kuibyševo HES statybą. Kaip techninių dalykų mėgėjas Antanas susipažino su mokslus baigusiais politkaliniais, tapo geodezininku. Darbas buvo įdomus. 1956 m. pavasarį komisija peržiūrėjo bylas ir išleido iš kalėjimo.
Antanas aplankė tėvus ir brolį Irkutsko srityje, sutiko pažįstamų kraštiečių. Draugų pakviestas išvažiavo į Bratsko HES statybą. Įstojo į Irkutsko kalnakasybos institutą, 1962 m. baigęs mokslus gavo inžinieriaus išsilavinimą. Dirbo meistru, vėliau darbų vykdytoju. Buvo pagarboje kaip sumanus ir pareigingas darbuotojas. 1963 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Dirbo statybose. Statė Dailės instituto priestatą, Dvariono muzikos m-lą, Spec. ligoninę ir kt. 1997 m. išėjo į pensiją. Turėjo žmoną Donatą Galiauskaitę-Ramanauskienę,kupiškietę, kilusią iš Palėvenėlės par. Suvainių k., dukrą Arūnę ir sūnų Jurį. Dalyvavo visuomeninėje veikloje - buvo Politinių kalinių sąjungos Antakalnio skyriaus seniūnas, Lietuvos LKS narys, Molėtų, Kupiškio, Panevėžio, Švenčionių kraštiečių klubų narys. Antanas tikras Lietuvis patriotas, apdovanotas garbės kryžiumi "Už nuopelnus Lietuvai". Taip neseniai linkėjome jam stiprios sveikatos, ištvermės ir energijos nuoširdžiai dirbant mūsų brangios Tėvynės Lietuvos labui.
Klubo nariai reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai Donatai, dukrai Arūnei ir sūnui Juriui.
Vilniaus kupiškėnų klubas
Velionis pašarvotas šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose.
Karstas išnešamas spalio 26 d. 15 val, laidojamas Saltoniškių kapinėse.