Vytautas Pivoriūnas
Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas gruodžio 16 d. švenčia 80 metų Jubiliejų.
Pats Vytautas pasakoja:
"Gimiau Biliūnų km., Skapiškio valsčiuje ūkininko šeimoje, pirtyje. Mat, keliantis į vienkiemį tėvelis vežė plytų vežimą ir, pasibaidžius pasoginei kumelei, susilaužė koją, todėl laiku nebuvo užbaigtas namas.
Baigęs Topolio pr. m-lą mokiausi Pandėlio ir Kupiškio gimnazijose. 1949 m., baigęs Kupiškio g-ją, studijavau Kūno kultūros institute. Be privalomų disciplinų domėjausi sklandymu, parašiutizmu. Baigęs KKI, 1953 – 1957 m. dirbau Utenos rajono Sporto komiteto pirmininku. Vėliau buvau perkeltas į Vilniaus m. Sporto komitetą. 1961 – 1991m. dirbau Sporto d-jos „Žalgiris“ Centro taryboje, pradžioje-instruktoriumi, o nuo 1962 m. iki pensijos skyriaus vedėju. Dar teko padirbėti Kūno kultūros ir sporto departamente, laikraščio „ Sportas“ redakcijoje. Prieš du metus išėjau į poilsį.
Prieš karą buvau jaunesnis skautas (vilkiukas), vėliau nepriklausiau jokiai partijai, nebuvau „klapčiukas“ nei tiesiogine, nei perkeltine prasme. Dirbdamas esu gavęs daugelį Sąjunginių ir Respublikinių sporto organizacijų apdovanojimų, 1972 m. suteiktas Lietuvos Nusipelniusio trenerio vardas.
Buvau dešiniųjų pažiūrų, prasidėjus atgimimui aktyviai įsijungiau į Sąjūdžio veiklą. Buvau iniciatorius ir organizatorius Vilniaus m sportininkų kolonos „Baltijos kelyje“. Tvirtai tikėjau geresne ateitim. Tačiau...
Esu vedęs, turiu dukrą Daivą ir anūką Titą. Tikiuosi, kad tai bus naujos mąstysenos žmogus."
Vytautas buvo ir yra aktyvus klubo narys, daug laiko ir jėgų aukojęs rengiant keturis knygos "Keliai veda Kupiškin" tomus, 2007m. - klubo prezidentės pavaduotojas, 2010m. išrinktas klubo prezidentu. Matyt, klubo nariai pastebėjo Vytauto organizacinius gabumus. Tai tikrai darbštus , kruopštus, atsakingas žmogus.
Sveikiname gražaus Jubiliejaus proga, linkime sėkmės darbuose ir skalsos namuose, nepalūžti dvasia, stiprybės, ištvermės ir taip reikalingos išminties.
Vilniaus kupiškėnai
Specialus eilėraštukas – sveikinimas nuo poetės, klubo narės Eugenijos Didžiariekienės
Kaip nuostabiai krinta snaigės tyliai,
Žemę kausto kandingi speigai.
Šerkšna medžiuos sidabru prabilo,
Kai šion žemėn tu žengei.
- Laukiamas, kaip pavasaris
- Mylimas, kaip vasara
- Geidžiamas, kaip derlus ruduo.
Kiek jaudulio, lūkesčių ir vilčių
Būta gyvenime tavo.
Ir drąsiai žengei tuo keliu,
Dienos turiningos metelius skaičiavo.
O Jubiliejus toks apvalus
(Daugelis sako labai gražus).
Regime daug spėkų tavyje-
Sėkmė telydi tave kelyje.
Te metai visi būna tau gražūs
Te saulės būna daug, daug, daug...
Nenusimink, jei būna tik miražai
Ir kasdienybės, realybės ŠOU!