Pas kupiškėnus Nijolė Baužytė

Sueigą pradėjome kupiškėnų himnu.

Žurnalistė, Lietuvos miestelių ciklo kūrėja Nijolė Baužytė pasveikino Vilniaus kupiškėnus, papasakojo apie savo kūrybą, paminėjo, kad miesteliai mažėja, traukiasi.

O kaipgi nemažės, juk Vilniuje virš dviejų tūkstančių kupiškėnų. Kiek kupiškėnų Europoje matyt nieks dar neskaičiavo. Atlietuvinom Vilnių, atlietuvinsim ir Europą.

Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante (Lėvens kraštovaizdžio draustinyje). Seniūnaitijos centras. Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, tačiau pagarsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais.

Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonųvienuolynas (pastatytas 1779 m.). Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet vyksta sakralinės muzikos ir teatrų festivaliai. Prie Prie Palėvenėsprigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų. Netoliese, prie Pauliankoskaimo, buvo Palėvenės dvaras. Šalia yra Palėvenės piliakalnis.

Oficialiai laikoma, kad Palėvenė įkurta 1586 m. Miestelyje Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su žmona Marijona iš Siesickių giminės įsteigė dominikonų vienuolyną, kurio reikmėms dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. 1676 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, kurio fundatoriumi buvo Vilkmergės seniūnas L. M. Počobutas su žmona.

Apie bažnyčios ir vienuolyno pastatymą yra išlikęs toks padavimas: karo su švedais metu Počobutas, po nesėkmingo mūšio, pasislėpė miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pasižadėjo, kad jei liks gyvas, pastatys bažnyčią. Švedai koplyčioje Počobuto nepastebėjo ir šis pažadą ištesėjo: pasikvietė dominikonus, kuriems pastatė bažnyčią ir vienuolyną.

XIX a. Palėvenėje prasidėjo Lietuvos blaivybės ir lietuvybės išsaugojimo sąjūdis.1858 m. vyskupas Motiejus Valančius į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius. „Testamentinėje gromatoje“ jis rašė:

Vienoj kelionėj 1858 metuose apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas keliasdešimts žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas. Motiejus Valančius

Tačiau vienuolynas blaivystę suprato kiek kitaip – įsteigė didelę smuklę, o mažesnę padarė degtinės sandėliu, nors tuo metu Palėvenėje nebuvo net mokyklos – taip 1859 m. M. Valančiui rašė Utenos dekanas kunigas Stulginskis. Vyskupas įsakė smukles naikinti ir steigti parapinę mokyklą.

Žymūs žmonės

Palėvenės kapinės

• Palėvenės bažnyčioje krikštytas ir 1765–1767 m. mokėsi architektas L. Stuoka-Gucevičius (1753–1798).
• Palėvenėje gimė literatas, žurnalistas ir visuomenininkas Stasys Michelsonas (iki 1911 m. Michalkevičius, 1881–1973.
• Iš Palėvenės apylinkių, Terpeikių kaimo, yra kilęs elementoriaus ir dainų knygelės autorius, lietuviško feljetono pradininkas Kajetonas Aleknavičius(1804-1874).
• Palėvenės parapijoje po 1918 m. darbavosi liaudies menininkas Laurynas Masiliauskas (1884-1956).
• Palėvenėje mirė leksikografas Domininkas Sutkevičius (1782-1849).
• Palėvenės kapinėse ilsisi aktorė Unė Babickaitė (1897–1961), kurios kapas yra mitologinis, istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas.

Mažoji Mokytojų namų salė pilna pilnutėlė. Tuom įsitikinsite pažiūrėję nuotraukas.

Salės vaizdeliai


Kalba žurnalistė Nijolė Baužytė.(dešinėje)

Vytautas Grakauskas, aktyvaus Palėvenės vargonininko sūnus, kurio tėtį nukankino išbėgdami bolševikai.

Viceprezidentė Regina su klubo finansų šefu Laimučiu.
Pagerbiame jubiliatę Onutę.



Po iškilmingosios ir rimtosios dalių, kupiškėnų aludarių pamokymų demontruotame filmuke, prasidėjo linksmoji dalis. Ką jos metu daro klubiečiai ir svečiai žiūrėkite nuotraukose.

Jei geras alus, po trijų stiklinių darosi linksma, po penkių šilta, po septynių dainuot norisi. Jei kas nors pasidaro anksčiau alus įtartinas.