DAINUOJA IR ŠOKA SENJORAI

Kviečiame dalyvauti!

        Kultūros ir švietimo centras Vilniaus mokytojų namai organizuoja XI-ąją Lietuvos senjorų dainų ir šokių šventę „Mes vėl kartu“, skirtą pirmosios kartos Lietuvių lengvosios muzikos kompozitorių darbų įvertinimui. Šventės tikslas – supažindinti dabartinį klausytoją su kultūriniu paveldu. Puoselėti geriausias patriotinės dainos atlikimo tradicijas. Šventė vyks 2017 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje.

Dalyvauja Kupiškio rajono kultūros centro mišrus choras „Bočiai“, vadovė Vanda Dičkienė.

Įėjimas laisvas.  

Šventės programa:

http://www.kultura.lt/events/view/4755/0/2017-06

http://www.kultura.lt/events/view/4753/0/2017-06

RAŠTAS MERUI

Kupiškio rajono merui Dainiui BARDAUSKUI

Dar kartą apie Kupiškio gatvių pavadinimus

Diskusija dėl kai kurių Kupiškio gatvių pavadinimų vyksta jau keletą metų, bet rezultatų kol kas nesimato. Kadangi šį klausimą iškėlė Vilniaus kupiškėnų klubas, norėtųsi dar kartą prisidėti prie pastaruoju metu suaktyvėjusios diskusijos, patvirtinti, kad klubo pozicija nesikeičia ir pasiūlyti ją užbaigti realiais darbais bent iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šimtmečio.

Tokia jau tradicija pasaulyje, kad gatvių pavadinimai kinta kartu su laikmečiu, su santvarka, ar netgi joms nesikeičiant, kai norima kažką pagerbti, pažymėti ar atvirkščiai – vežti į „Grūto parką“.

Almantas Totoris „Kupiškėnų mintyse“ yra rašęs apie Kupiškio gatvių pavadinimų keitimą sovietmečiu, kai ne viena gatvė buvo pervadinta komunistinių veikėjų, net nesusijusių su Kupiškiu, pvz., Vaclovo Bernotėno, komunaro Rapolo Čarno - Rafail Čornyj... pavardėmis. Šių pavardžių Kupiškio gatvių žemėlapyje nebėra. Tačiau prisimenantiems sovietinius laikus akis vis dar bado mažiausiai poros gatvių pavadinimai.

Kupiškėnas Petras Pajarskis, kai buvo atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, Lietuvoje kūrė tarybų valdžią, pogrindines komunistų kuopeles, bendravo su sovietmečiu šlovintais keturiais komunarais, Maskvoje baigė Lenino mokyklą, po to, 1932 metais,  buvo priimtas į Lietuvos komunistų partijos (LKP) sekretoriatą, 1935 m. išvyko į SSSR. Karo metu su LKP Centro komiteto operatyvine grupe atvyko į Lietuvą, kaip rašo Lietuvos didžioji tarybinė enciklopedija,  „partizaninei kovai“ Sovietų Sąjungos pusėje, ir čia žuvo.

Bronius Žekonis taip pat buvo revoliucinio judėjimo veikėjas, LKP narys, priklausė komunistų pogrindžio organizacijai, ketvirtajame dešimtmetyje prisidėjo prie komunistinio žurnalo kūrimo. B.Žekonis sukūrė daugybę revoliucinių plakatų, piešinių. Sovietams užgrobus valdžią, 1940 metais jis persikėlė į Kauną, buvo paskirtas taip vadinamu „politruku“ kariuomenės štabe,  vėliau tapo Karo muziejaus direktoriumi. Visa jo veikla buvo nukreipta propaguoti ir šlovinti sovietinę sistemą, niekinant nepriklausomos Lietuvos idėją.

Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba ir visuotinis susirinkimas dar kartą apsvarstė šių Kupiškio gatvių pavadinimų koliziją ir 2017 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą kreiptis į Kupiškio rajono vadovybę su pasiūlymu pakeisti minėtų gatvių (Petro Pajarskio ir Broniaus Žekonio) pavadinimus, suteikiant joms nepriklausomai Lietuvai priimtinus (pavyzdžiui, kupiškėno Antano Merkio, kuris tarpukariu buvo ir Klaipėdos krašto gubernatorius, ir Kauno burmistras, ir Lietuvos ministras pirmininkas, ir laikinasis Lietuvos prezidentas;    arba Kupiškio progimnaziją baigusio Algirdo Juliaus Greimo -  kalbininko, mitologo, eseisto, pasaulinio garso Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo. Kaip žinome, LR seimas 2017-uosius metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais )... Neabejojame, kad kupiškėnai turi puikių kandidatūrų.

Vilniaus kupiškėnų klubo įpareigotas

Klubo prezidentas Vilius Bartulis

2017 05 23

Paminėjome Motinos ir Šeimos dienas

Giedame  kupiškėnų himną

Kupiškėnų popietėje klubo prezidento Viliaus Bartulio įžanginis žodis

Su jubiliate Julija Vaicekauskiene

Su jubiliate Genovaite Kasperavičiene

Jubiliatė Julija

 Etnologė, žurnalistė ir tautosakininkė Gražina Kadžytė pasakoja apie Motinos ir Šeimos dienų šventimą

Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos.

Klausomės pasakojimo

Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes, būtent dėl tos pačios priežasties – motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Tai žemės deivės. Kitos moteriškos deivės buvo susietos su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Likimą lėmė ir sergėjo graikų Eiletijos, rusų Rožanicos, lietuvių Laimos. Visiems gerai žinoma meilės deivė, taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y vaisingumo, funkcija, skirtinguose kraštuose vadinta skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda. Įvairiuose kraštuose randama šių deivių garbinimo įrodymų – moteriškos lyties statulėlių. Iš Narvos kultūros (III. tūkst. pr. Kr.) rasta medinių, gintarinių statulėlių. Mažojoje Lietuvoje – akmeninių statulų, vadinamų akmens bobomis.

Pasaulyje paplitus krikščionybei, moteriškų deivių kultas pasibaigė, bet motina vis tiek neužmiršta – pradėta garbinti Jėzaus motina Marija.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros“. Šiuolaikinės motinos jau nebėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, kuris, pagal ankstesnę sampratą, būtų laikomas vyrišku. Anksčiau motinos užaugindavo ne tik tris, bet septynis ar net dešimt vaikų. Dabartinė motina išaugina po vieną, du, daugiausiai penkis vaikus. Nepaisant visų skirtumų, visos motinos nuolat jaudinasi dėl savo vaikų. Tuo jos ir yra motinos. Ir kaip bežiūrėsi,žmonija neišnyksta tik dėl jų.

Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. JTO iniciatyvai pritaria ir Tarptautinė Kolpingo draugija.

Žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą. 

Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.

Todėl Tarptautinė Kolpingo draugija, naudodamasi Tarptautinės šeimos dienos proga, kviečia visus, atsakingus už politiką ir visuomenės raidą, prisidėti prie šeimos propagavimo, palengvinti šeimų gyvenimą. 
Pirmąsias bendruomenes, vadintas Kolpingo šeimomis, pradėjo burti žymus katalikų socialinis veikėjas, vokiečių kunigas Adolfas Kolpingas (1813 - 1865). Šiandien Kolpingo šeimų yra visame pasaulyje.  
Lietuvoje Kolpingo draugija buvo įkurta 1992 metais. Šiuo metu savo padalinius ji turi 38 Lietuvos vietose. Kolpingo šeimų veikla artimai siejasi su parapijų veikla. Lietuvoje yra įsikūrę keturi Kolpingo šeimų centrai, kuriuose teikiama psichologinė bei dvasinė pagalba, organizuojami seminarai įvairiomis aktualiomis temomis, vykdomos socialinės programos.

Vidmantas Jankauskas pristatė savo išleistas knygas

Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai...

 ...dainininkė Emilė Ribokaitė

...tarptautinių konkursų laureatė Marija Račkauskaitė

...pianistas  ir kompozitorius Tadas Rudys

Klausomės studentų koncerto

Gėlės ir dovanos Emilei įteikia klubo prezidentas 

Anūkei Emilei dėkoja ir močiutė Liucija

LMTA chorinio dirigavimo bakalaurės, kupiškietės  Evelina Venskutė ir Deimantė Stanionytė veda  dainavimo pamoką

...mokomės dainuoti

Dainavimo pamokoje

Mokomės žodžius išreikšti gestais

...nevisiems vienodai gerai sekasi

Po pamokos, su gėlėmis ir dovanomis

Jubiliatams "Ilgiausių metų"

???

SUĖJIMAS 2017.05.14

.

Š.m. gegužės 14 d. Vilniaus mokytojų namų svetainėje 15.00 val.

Vilniaus kupiškėnų klubo popietė, skirta Motinos dienai ir Šeimos dienai

Dalyvauja Lietuvos žurnalistė, etnologė, tautosakininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo mokslo darbuotoja GRAŽINA KADŽYTĖ.

Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės EMILIJA RIBOKAITĖ, EVELINA VENCKUTĖ ir draugai.

Kviečiame.