KELIAUJAM PO DZŪKIJĄ
 |
| Pirmasis sustojimas. Fotografuojamės prie Vytauto Didžiojo paminklo, kurio nugriauti sovietams perlojiečiai NELEIDO |
Perloja – kaimas Varėnos rajone, prie kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas , Merkio dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras.
Į pietus nuo Perlojos prasideda Varėnos miškai, už 5 km telkšo Lavysas.
Stovi Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (pastatyta 1930 m.), Vytauto paminklas (8,3 metro; dailininkas Petras Tarabilda), paminklas pokario partizanams, netoliese yra M. K. Čiurlionio kelias. Taip pat yra Perlojos mokykla-daugiafunkcis centras, kultūros centras, biblioteka, paštas (LT-65039), medicinos punktas, veikia kaimo bendruomenė.
 |
| Perlojos bažnyčia |
 |
| Medituojame ... |
 |
| Povilas sukdamas ratuku, giesme demonstruoja kupolo akustiką |
 |
| Merkinės piramidė pasižymi puikia akustika |
 |
| Kalnelis ant kurio mažam Poviliukui pasirodė šviesa ... |
Netikėtai sutinkame raitelius žygiuojančius , bet gerokai pavėlavusius, vaduoti Vilniaus.
Tai raiteliai - turistai norintys perjoti visą Lietuvos pasienį ...
 | |
| Merkys įteka į Nemuną. Išgirdome gražią legendą. Dukrytė Ula, tėvui prieštaraujant pabėga pas Merkį. Tėvas juos prakeikia, jie pavirsta upėmis bet juos priglaudžia Nemunas. |
 |
| Nuo piliakalnio žiūrime į vaizdingas apylinkes Merkio susiliejimą su Nemunu. Liucija pakiliai ir išraiškingai deklamuoja Vinco Krėvės padavimą "Milžinkapis" ... |
 |
| O kalnas buvo aukštas ir status, net ne visiems įkandamas ... |
 |
| Mūsų vyrai kalbasi su gide Ingrida |
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia stovi Liškiavos kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų, Nemuno kairiajame krante, ant Bažnyčios kalno. Vėlyvojo baroko stiliaus.
Bažnyčios kalno aikštelėje archeologai aptiko nedidelės XV a. bažnyčios liekanų. Kita bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują medinę Šv. Jurgio kankinio bažnyčią (1846 m. nugriauta). V. J. Kosila savo Liškiavos dvarą 1697 m. dovanojo Seinų dominikonams.
 |
| Liškiavos bažnyčioje. Vestuvės Liškiavoje brangios, bet norinčių tuoktis labai daug. O bažnyčios ir aplinkos gražumėlis !!! |
VAŽIUOJAM pas JONĄ
 |
| Suradę JONĄ - Marcinkonių etnografinio muziejaus vedėją klausėmės jo išraiškingų, persunktų jumoru aiškinimų. O kupiškėnus jis puikiai žino, p.p. Pustovaitienę, Vadoklytę vardais vadina ir kupiškėnišką alų giria, nuo kurio protas veikia normaliai, bet kojos esą nebeklauso. (mes vyriokai nutarėm, kad jiems davė ne tikro kupiškėniško alaus, nes nuo tikro kupiškėniško alaus: nuo 3 stiklinių šilta nuo penkių linksma, o nuo septynių dainuojasi. Va taip !) |
Apsilankėme etnografinėje sodyboje – namas ir kluonas, statytas 1905 m. Eksponatai pradėti rinkti 1991m. Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba – muziejus lankytojams duris atvėrė 1994 m. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais, surinktais Parko teritorijoje. Čia sužinosite, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo ,,dziedu“, ,,ajo Gudų šalalėn spalgenauc“, apsiavę vyžom, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį ir ,,geiniu“ lipo į medį, apie šilinių dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, amatus...
Išgirdome legendas ir padavimus apie Marcinkonis bei jų apylinkes, lyriškas, melodingas senųjų dzūkų dainas, sužinojome, kokius patiekalus gamino dzūkai kalendorinių švenčių metu.
 |
| Dzūkai grybaut važiuodavo su vežimu ir tuo kėseliu. Kai jį pririnkdavo pilną baravykų, kitus grybus vadino lepeškomis, traukdavo namolio. |
 |
| Klojime klausomės Jono pasakojimų ... ir kas minutę kvatojomės nuo Jono išmonių |
 |
| Rankinė žvakių gamybos mašina |
 |
| Gražus dzūkų paprotys - jaunamartės po vedybų, vedlug laimingo gyvenimo ant kryžiaus riša savo prijuostėles |
Vidmanto T. fotoreportažo gabalėlis:
 |
| Dzūkija mus pasveikino lietučiu. Atvykome į Akmens kaimą |
 |
| Ar čia "Užkeikta merga" ar žalčio uodega |
 |
| Pas Povilą Česukuose |
 |
| Liucija savo stichijoje |
 |
| Prie šv. Agotos |
 |
| Pas Joną, etnografijos muziejuje |
 |
| Na, o šiame susuktame šimtametės pušies kamiene buvo ir bičių ir širšių spiečių, perėjo paukščiukai, katė slėpė savo kačiukus |
