Pulkelis Vilniaus kupiškėnų susirengėme aplankyti Kupiškio krašto, kur gyveno tėvai ir
seneliai, kur prabėgo smagios mūsų vaikystės ir jaunystės dienos. Pasidairydant
pro autobuso langus į besikeičiantį kraštovaizdį ir pasišnekučiuojant kelionė
truko neilgai ir po poros valandų atvėrėme bibliotekos duris. Biblioteka po šešerių
metų rekonstrukcijos darbų grįžo į buvusios Žydų
sinagogos pastatą. Įėję pro duris
sienoje pamatėme atminimo lentą -
,,AŠ SUTEIKSIU JIEMS AMŽINĄ VARDĄ, JIE NEBUS PAMIRŠTI„
Izajas 56.6
Lentoje surašyti Hitlerinių okupantų ir jų pakalikų
nužudytų Kupiškio žydų vardai ir pavardės.
Kupiškyje žydai pradėjo kurtis 17 amž. pradžioje, o 19 amž. pabaigoje virš 70 procentų miesto gyventojų buvo žydai, kurie vertėsi amatais ir prekyba,
pinigų skolinimu. Žydų gyvenami kvartalai kvartalai buvo ankštai užstatyti kad atitiktų šabo reikalavimus. 1682 m. jiems
buvo leista pasistatyti sinagogą -
maldos namus. Toros studijų, bendruomenės susirinkimų vietą. Aplink pusiau uždarą kiemą buvo pastatyta –
Didžioji, į pietus Mažoji ir Chasidų maldos namai. Sinagogose vyrai ir moterys
melsdavosi atskirai. Būdavo net atskiri įėjimai. Moterų maldos vieta dažniausiai
būdavo antrame aukšte. Puošniausias
būdavo aron kadešas - spinta, kurioje laikomi toros rinkiniai ir bima -
pakyla jų skaitymui. Sienos puošiamos ornamentais. Išlikusių ornamentų
fragmentai restauruoti. Atkurtos pagrindinės sinagogos erdvės. Sinagoga
nukentėjo karo ir pokario metais, nes biblioteka joje įsikūrė
tik 1950 metais.
Bibliotekoje ne tik sukauptos knygos, bet vyksta įvairūs renginiai, parodos, edukaciniai
užsiėmimai, skaitomos paskaitos, atnaujinta vaikų erdvė, kur mamos su
vaikučiais susirenka klausyti bibliotekininkės Laimutės skaitomų pasakėlių.
Kupiškio katalikų
bažnyčia
Katalikų bažnyčia Kupiškyje pastatyta tik 17 amž. pradžioje, 1616 m. Bažnyčia nedidelė, medinė, šalia jos varpinė, o už šventoriaus klebonija.
Bažnyčiai suteiktas Šv. Mykolo Archangelo titulas. Atlaidai- Šv. Jono Nepomuko, Kristaus
žengimo į dangų, Dievo kūno ir Angelų Sargų. 18 amž. pabaigoje sudegė, bet greit
atstatyta. 18-19 amž. sandūroje vikaru joje dirbo poetas Antanas Strazdas. 19 amž. pačioje pabaigoje pradėtos rinkti lėšos iš parapijiečių naujos mūrinės
bažnyčios statybai. Projektą parengė architektas iš Rygos Konstantinas
Rončevskis. Raudonų plytų bažnyčia buvo mūrijama aplink senąją, medinę, vėliau nugriautą bažnyčią. 1909 m. baigtai statyti
bažnyčiai suteiktas Kristaus žengimo į dangų titulas. Bažnyčia didelė 60 metrų ilgio,
43 metrų pločio, trinavė su 60 m. aukščio bokštu. Viduje trys ąžuoliniai neogotikiniai
altoriai, 12 kultūros vertybių, šventoriuje 7 kryžiai ir paminklai. Mūsų grupę
sudomino sakykla, kurią puošia ne tik
įprasti 4 evangelistai, bet ir dar dvi skulptūros. Net prasidėjo diskusija, ką
jos vaizduoja...
Kupiškio etnografijos
muziejus
Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs 1823m statytame
Lankasterio tipo mokyklos pastate. Tokiose mokyklose vyresni mokiniai mokydavo
jaunesnius. Muziejuje saugoma daugiau kaip 36000 eksponatų. Seniausias
eksponatas 4000 metų senumo tauro ragas. Puiki seserų Mikalinos ir Elvyros
Glemžaičių surinkta 19-20 amž. tradicinių lietuvių
darbužių kolekcija. Daugybė Kupiškio krašto buities rakandų. Išlikęs net
kraičkubilis - savotiškas kraičio skrynios ar net lagamino išeinant į Ameriką
19a pabaigoje prototipas. Tikrai įdomi ir turtinga ekspozicija.
Mes gi labiausiai norėjome pamatyti grafiko Jurėno darbų
parodą. Paroda tikrai puiki, įdomūs darbai, nemaža dailininko šeimos nuotraukų.
O su jo žmona Vilija, kuri išėjusi į pensiją parašė ir išleido keletą knygų uteniškių
tarme, lankome tą patį Kultūros fakultetą MČ TAU,,
Tautodailininkas Vytautas Jasinskas mus kaip svečius
nebuvėlius pasitiko su akmeniniu sūriu ir iš Lietuvos laukų akmenų išdailintais
kiaušiniais. Jis dirbo akmentašiu Kupiškio buitinio gyventojų aptarnavimo
kombinate. Pabandė ir pats kurti skulptūras. Pirmąją, pavadintą ,,Vėjas“
padovanojo vaikų darželiui. Juo susižavėjo prancūzai, kai Prancūzijoje Saint
Chamonde surengė darbų parodą. Tada pastebėjo ir savi. Parodos buvo Rokiškyje, Kupiškyje
ir t.t. Mus sužavėjo akmeninis medis su viršūnėje nutūpusiu paukščiu, šalia
laikrodžio meilutis katinėlis, rimti karžygiai, akmenį aptūpę vabalai, rimta
akmeninė kupiškietė, nesunešiojamos klumpės ir kiti nuostabūs kūriniai.
Skaniai papietavę naujame restorane, kurį neseniai
atidarė keletą metų užsieniuose dirbęs
lietuvis, apsilankėme Jolitos Janušonienės gėlyne Paketuriuose.
Pasigrožėjome gėlėmis pražydusia
pieva, mėlynus žiedelius skleidžiančiomis
ir žiedus kraunančiais hortenzijų krūmeliais, išgirdome ir pamatėme kaip pradedami,
kaip atsiranda nauji tradiciniai ir netradiciniai verslai Kupiškyje ir prie
Kupiškio.
Nepamiršome ir tų su kuriais bendrauta Kupiškėnų klubo
suėjimuose, kurie baigę žemės kelionę atgulė savo gimtų kaimų kapeliuose. Buvo
aplankytas Lino Vidugirio kapas Jutkonyse ir Teofilio Čiurlio amžino poilsio
vieta Gindvilų kaimo kapinaitėse.
Laukminiškių gatvinis-rėžinis kaimas prie kelio į
Pandėlį susiformavo 16 amžiuje. 19 amž. pabaigoje šiame kaime gyveno Babickų šeima.
Šeimos tėvas buvo vedęs du kartus, vaikų turėjo su abiem žmonom. Tėvui mirus,
ūkį paveldėjęs vyresnysis sūnus, pamotę
su keturiais vaikais, savo netikrais broliais ir seserimi ,išvarė iš namų .
Gerai dar, kad Graičiūnaitės- Babickienės brolis buvo gerai įsikūręs Amerikoje
ir galėjo seserį paremti. Jis padėjo išmokslinti sesers vaikus Petrą, rašytoją, žurnalistą,
Lietuvos radijo pradininką ir aktorę Unę (Uršulę) bei karininkus Vytautą ir
Kazį. Brolių ir sesers gimtasis namas Laukminiškiuose Gedimino Kaluinos, Algimanto
Zolubos ir Broniaus Intapo rūpesčiu atstatytas. Jame veikia muziejus, kuriame
galima susipažinti su senųjų kupiškėnų buitimi ir darbais, čia gimusių ir
augusių Unės Babickaitės, Petro Babicko ir jų brolių nuopelnais Lietuvai.
Kupini įspūdžių, nors ir pavargę, lietui lyjant, grįžome
namo tikėdamiesi, kad ši kelionė dar nepaskutinė į gimtąjį kraštą.
Aldona Mikulionienė
