AMŽINĄ ATILSĮ DALEI GIEDRYTEI

 

Eidama 86-uosius gyvenimo metus, mus paliko Skapiškio krošto kupiškietė, Vilniaus kupiškėnų klubo narė DALĖ GIEDRYTĖ.

    Kazio Giedrio ir Adelės Giedrienės (Merkytės) šeimoje 1941 m. gegužės 9 d. , gyvenusioje Bajorų kaime, Skapiškio valsčiuje, gimė dukra, kuriai tėveliai išrinko gražų vardą - Dalė. Arčiausiai namų buvo Skapiškio geležinkelio stoties pradinė mokykla, kurioje Dalė mokėsi nuo 1948 m. iki 1952 m. , o nuo 1952-1959 m. mokslus tęsė Skapiškio vidurinėje mokykloje. Pasirinkusi tikrai sudėtingą fizikės specialybę, 1959-1963 m. Dalė studijavo Vilniaus pedagoginiame institute.

    Baigusi mokslus, dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos Specialiajame konstravimo biure inžiniere. Mėgo gamtą, skaityti knygas.

    Dalė Giedrytė amžinam poilsiui atgulė Vilniaus, Rokantiškių kapinėse, 2026 m. rugpjūčio 15 d.

    Reiškiame nuoširdžią užuojautą mirusios artimiesiems - dukrai Janinai, anūkui Mantui.

NETEKOME LAIMUTĖS JONUŠIENĖS

 

Eidama 95-uosius gyvenimo metus  mirė Vilniaus kupiškėnų  ir panevėžiečių klubų narė,  gydytoja Laimutė Jonušienė (Pankevičiūtė).           

Laimutė gimė 1931 m. rugsėjo 12 d. Kupiškio mieste, pakrikštyta Kupiškio bažnyčioje. Tėvelis dirbo felčeriu ir vertėsi privačia praktika. Mama – tvarkė namų ūkį ir  rūpinosi 9 vaikais ( 8 seserys ir brolis).

Panevėžio II-oje mergaičių gimnazijoje Laimutė mokėsi iki 1948 m. gegužės 22 d., jau buvo aštuntoje klasėje, kai tą dieną  tėvus ir tris seseris okupacinė valdžia išvežė į Sibirą. Šeima buvo apgyvendinta Buriat-Mongolijoje, miško kirtavietėje Tibigutai. Laimutė kartu su tėvu dirbo medicinos punkte. Nuo 1952 m. tremtiniams jau buvo leidžiama mokytis. Laimutė  pasirinko tėvelio profesiją ir pradėjo mokytis Ulan –Udės felčerių-akušerių mokykloje. Mokyklą baigė su pagyrimu, todėl mokyklos direktorė išrūpino jai siuntimą į Vilniaus universitetą. Tačiau į universitetą ne tik kad nepriėmė, bet neleido net gyventi Vilniuje. Tik gerų žmonių dėka pavyko Laimutei likti gyventi Vilniuje, kur gydytoja jau dirbo jos sesuo. Po dvejų metų bandymo, kariškių ir rektorato komisija leido mokytis. 1960 metais ji įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1967 metais ir įgijo gydytojo pediatro specialybę. Dirbo ligoninėse, poliklinikoje. Dešimt metų išdirbo Respublikiniame tuberkuliozės dispanseryje. Su vyru Julijonu Jonušiu išaugino du sūnus – Valdą ir Darių. Abu lenktynininkai, daugkartiniai Lietuvos ir Baltijos šalių čempionai kartingų ir formulių varžybose.

Močiutės rūpestingų rankų, šypsenos ir apkabinimų pasiges keturi anūkai. Paguoda tik tai, kad močiūtė spėjo papasakoti jiems, ką teko išgyventi tremties metais, kaip svarbu žmogui nepalūžti ir siekti tikslo, net patiriant didžiulę neteisybę, draudimus  okupacinės valdžios metais, kokia didžiulė vertybė yra savos šalies laisvė.

Prisimindami Laimutės nuoširdžią šypseną, jos  gerumą ir meilę žmonėms, dalijamės skausmu dėl ilgametės klubo narės,  dalyvavusios jo veikloje beveik nuo klubo įsikūrimo metų, netekties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą jos sūnums Valdui ir Dariui, sesutei Danutei, anūkams ir visiems artimiesiems.

 

Atsisveikinti su Laimute Jonušiene klubo nariai renkamės laidojimo namuose „ Nutrūkusi styga“ ( Ąžuolyno 10, Vilniuje) 2026 m. birželio 28 d. 13.30 val. Atsisveikinimas  nuo 10 iki 15 val.

ESKURSIJA

 

    Gegužės mėnesio trisdešimtos dienos, grožų, bet šaltokų besibaiginčio pavosario, rytų, sėdį traukinin atvyko Kaunan gol kokių vienuolika Vilniaus kupiškėnų. Aš su pačia, atvažiovį čia iš vokaro, prie jų irgi prisidvailjom. Klubo prezidenta Danuta ir kultūros  vadova Irena pasistorojo ir iš unksto užsokė ekskursijas Maironio ir Kauno pilės muziejos. Jauna muziejo gida mums paroda muziejaus svarbiausių dolį, Maironio memorialinį butų, naujai įrengtų 1992 ir naujai suremontuotų 2016 matais. Mas pamotam Maironio priimamąjį kambarį, poilsio ir  dorbo kambarius, Didžiųjų svetainį, namų virtuvį, kurioj šeimininkaudavo Maironio seso Marcelia Mačiulyčia, ir kitas gražiai išdažytas, brungiais baldais apstatytas su patogiom sieninam šėpom įrengtas potalpas, su daugybi poeto naudotų daiktų Pasvoikščiojom ir nusifotkinom gražiam sodėli, kuriam mėgo darbuotis pats Maironis.

Toliau pasiskaitykit ne kupiškėniškai, o lietuviškai kų aš apie muziejų  radau parašyta  internėti:

    Maironio lietuvių literatūros muziejus įkurtas 1936 06 28 Kaune, vėlyvojo baroko stiliaus rūmuose, Kauno teismo seniūno Simono Siručio pastatytuose 18 a. viduryje. Valdant S. Siručiui, rūmai pasižymėjo itin puošniu interjeru. Antrojo aukšto kambarių sienos buvo apmuštos šilko audiniais, kambarius puošė prabangūs baldai, veidrodžiai, laikrodžiai, dailės kūriniai. Pirmojo aukšto patalpos naudotos pagalbinėms reikmėms. Išlikę gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių Kaune. Sklype dar stovėjo oficina, arklidė, vežiminė, svirnas.

1779 m. namas ir ūkiniai trobesiai atiteko Starodubo teismo seniūnui Juozapui Chrapovickiui. Kiek vėliau Chrapovickių iniciatyva namas rekonstruotas: užmūrytas įvažiavimas, pristatytas klasicistinis prieangis, pagal Rotušės pavyzdį įrengtas balkonas, iš dalies pakeistas fasadas. Po 1812 m. name kurį laiką buvo ligoninė. 1847 m. kieme pastatytas medinis namas. Per 1863 m. sukilimą veikė karo lauko teismas, rūsiai paversti kalėjimu. Čia buvo kalinamas sukilimo organizatorius ir vadas Antanas Mackevičius. 1903 m. įsikūrė Kauno tvirtovės štabas, kareivinės, pastato viduje įrengtos arklidės.

1910 m. namą įsigijo poetas Jonas Mačiulis-Maironis, per metus juos rekonstravo, kiek pakeitė pirmojo aukšto langus, frontono dekorą, jame įrašė „1910. Maironis“. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antro aukšto kambariuose. Didžiąją svetainę dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Butas apstatytas vertingais, iš Peterburgo parvežtais baldais, nugriauti menkaverčiai kiemo trobesiai, užveistas sodas. Pirmame aukšte veikė knygų leidykla „Sakalas“, žurnalo „Garnys“ redakcija, Katalikių moterų draugija, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, kitos kultūrinės organizacijos.  1919–1924 m. gyveno kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. 1922 m. Maironis rūmus su visa žemės valda dovanojo Kauno kunigų seminarijai. Maironio bute įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai. 1940 m. pastatas nacionalizuotas, jame įrengti butai, vaikų darželis, tačiau buvusiame Maironio bute nuolat veikė muziejus.

Pirmas šio muziejaus vedėjas 1936-1940 m. buvo kupiškėnas Jonas Balys: lietuvių etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras, LMA užsienio narys. Gimė 1909-07-02 Krasnavoje (Kupiškio valsčius). 1940 m. pasitraukęs į Vokietiją, vėliau į JAV. Mirė 2011-09-09 Napervilyje (Ilinojaus valstija), palaidotas Šarlotesvilyje (Virdžinijos valstija). 

Antruoju muziejaus vedėju 1940–1944 m. dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Iš pradžių Maironio bute buvo įrengti 3 memorialiniai kambariai, o vadovaujant B. Brazdžioniui pradėtas kaupti ir kitų rašytojų kūrybinis palikimas. Po 1989 fonduose kaupiami, saugomi ir tyrinėjami išeivijos rašytojų eksponatai ir tremtinių rašytojų archyvai.

    Pasikaičius šitus parošymus mon kilo tokia mislia. Ar tik ne Krapavickų iš Račiupanų giminių šitų Chrapovickių būta? Aš ligtai internėti, Krapavickų Vido genologiniam mėdį, esu motįs labai daug tokių pavardžių. Raikės jo paklaust.

 Taigi, šitam muziejuj, nei seniausios miesto skepuos, kur 1863–64 matais kaleimi sėdėjo sukilaliai, nei posmertinių rašytojų kaukių ekspozicijoj, mas nebebuvom. Matyt priseis atvažiuoti kitų rozų.

    Nusifotkinį prie muziejaus, pro paminklų pastatytų Maironiui 1984 matais irgi bais garsaus kupiškėno, Jakubonių Gedimino, nuvėjom prie Kauno rotušas, kur no 1965 lig 1973 matų daug savo dorbo įdėjo buvįs mūsų klubo prezidentas, omžinų otilsį jom, Simonoičių Žybartas. Pagal savų projektų vadovovįs  šito postato rekonstrukcijai ir pirmųjų jo aukštų atstotymui. Vidun užėjį nebuvom,  tik nusifotkinom. Taip ir liko nebaaišku, kiek ti mūsų Žibarto dorbo znokų belikį po preš beviek du matus už setynius milijonus aurų padaryto naujo rotušas remonto.

    Paskum skaniai ir sočiai pavolgį “Bernėlių Užeigoj” išėjom pasiviokščiot po Kauno sėnojį miestų, kur mums apie pastatų arkitetūrų vis posakojo ir posakojo mūsų klubo nara, profesionali gida Aldona. Buvom Vytauto bažnyčioj, prė Nėmuno upas, nesanai naujai atremontuotoj švintojo Jurgio bažnyčioj.

    Paskutina mūsų kelionas vieta buvo Kauno pilis. Raikia paminat, kai 2009-2011 matais, kai vyko šitos pilės atstotymas, mūsų visų gerbiamas arkitektas, Simonoičių Žybartas, buvo vienas iš aktyviai nepritarančių tokiom rekonstrukcijos projėktui. Šioj svetainaj, 2009 spolio 4-tos dienos repotaži, golit pasižiūrėt kelias fotografijas ir labai trumpų parošymų apie to matu klubi vykusį Žybarto padaryto pilės atstotymo projekto pristotymų.

    Muziejo gidas, sužinojįs kas ir iš kur mas asam, ir kad gerai pažystam Žybartų, pokvieta apsilunkyt Kauno rotušan ekskursijon. Jis interesnai paposakojo pilės istorijų, aproda sklepo ir visų trijų jos aukštų ekspozicijas. Kas, prisivoikčiojįs po miestų, do galajo nusilaist sklepan ar užlipt bokšto viršun, pasižiūrajo naujoviškų, intraktynių, muziejaus įdomybių, pasigrožajo gražiais Kauno vaizdais no pilės bokšto.

     Tai tiek aš norėjau papoistat apė šitų grožų mūsų pasbuvimų Kauni. Mon tai šitas pasižmonajimas labai prė širdės. Aš misliu kad ir kitem taip pot. Bo, kai vienos kupiškėnų klubo tavorškos paklausiau, ar jai patiko ir pasiūliau  mūsų mašinu parvėšt atgol Vilniun, tai ji atsokė kad ekskursija buvus gera, o važiuot su mum mašinu kategriškai atsisokė. Asų, tokiu geram dvejų aukštų traukiny ir do su atskirom saliom, važiuot vienas malonumas, žymiai geriau nei lengvojoj. 

     Taigi, už tai raikia padakavot mūsų prezidentai Danutai ir laukt kitos kupiškėnų kelionas Lenkijon.  

    Dakui!    Iki kitos kelionas!

    O dabar, jei  norit  sužinot apė tai, kaip Lietuvos kunigoikščio Kęstučio sūnus,irgi kunigoikštis, Vaidotas, gyną šitų tvirtovį ir apė kitus Kauno istorinius įvykius, prošom pasiguglint ir pasiskaityt viskų žinančiam internėti.

    Žemiau možna pasižiūrat mono ir mono pačios padarytų vaizdėlių apie mūsų šitų pasibendrovimų Kauni. Sakmas!

 

Tubelių Vidmantas iš Smilgių

 

 

Laukiam ekskursijos po Maironio muziejų

Ekskursija prasidėjo

Maironio priimamajame kambaryje

Vaza su svečių vizitinėmis kortelėmis

Miegamajame kambaryje

Muziejaus ekspozicijoje pirmieji poeto kūriniai 

Laurų vainikas - paskutinis Maironio apdovanojimas

Muziejaus ekspozicijos salėje

Memorialinio buto Didžiojoje svetainėje 

Poeto darbo stalas

Muziejaus sodelyje

Paliekame sode žydinčias aguonas

Prie mūsų  buvusio klubo prezidento Žybarto Simonaičio restauruotos miesto rotušės

Čia papietavome 

Cepelinų porcija nemaža, galima ir su kolegomis pasidalinti 

"Bernelių užeigos" porcijos - nemažos

Po pietų patraukėme prie Nemuno Vytauto bažnyčion

Vytauto bažnyčios šventoriuje fotografavomės... 

 ...prie rašytojo, kunigo, visuomenės veikėjo, dirbusio Vytauto bažnyčios rektoriumi J. Tumo-Vaižganto ir jo  ištikimo draugo, šunelio Kauko paminklo

Šv. Jurgio bažnyčioje

Ekskursijoje po pilies bokštą

Bokšto rūsio ekspozicijoje - giljotina

Ekskursijoje po pilies bokštą

Vaidai nuo pilies bokšto

Pro pilies langą matosi mūsų aplankyta šv. Jurgio bažnyčia

PASIKALBAJOM KUPIŠKĖNIŠKAI

     No pot sekmadėnio ryto dairamas unt dungų – ar atpūs tokė vėjai sinoptikų žadatų sniegų. Atopūta – pardėn bant kelius kartus maišės dungus su žemi. Mislijom, kad gol ir mūsų svečiom iš Kupiškio goli būt sunku atlakt. Ale nieko, atolake do iš unksto – spėjo padėryt balsus prėš pasirodunt unt scenos. Kėp visadu, pradėjom suvėjimų no himno. Šiokart do gražiau skumbėjo, bo smarkiai pamočijo ir svetėliai.

    Tadu, kėp buvom numoti, klausam knygėlas „Parašyta kupiškėniškai“ pristotymo. Mūsų sana gera pažystama Lina Matiukoičia (gol nesupyks, kad ir jos povardį parašau tėp, kėp žmonas soko) gražiai apiposakojo, kėp gima šita knygėla. Tai jų literatų klubo „Lavenio balsai“ sumislytas dorbas, sudėjus įvairių autorių tarmiškai parašytus kūrinius. Bant keli autoriai paskaita savo kūrybos darbėlių. Ale toj jautas, kas do išlaikįs tarmi, o kom jau nebalingva teisingai ištort ... Kas norėjo, galajo tų knygėlį ir nuspirkt. Unt golo nėt pritrūko, visas išpardava.

Kupiškėnų klubo prezidentė Danutė Kutrienė

    Untroj daly Klubo valdžia atsiskaita už praitus matus. Prezidentė paposakojo apie renginius, kelionas. Revizorė trumpai informovo apė piniginius raikalus. Do iš unksto visi buvo govį tas ataskaitas par alektroninį poštų, tai ba didelių kalbų sutartinai ir patvirtino.

    Turėjom viešnių iš rokiškėnų klubo „Pragėdruliai“. Ji gražiai pasisokė, pokvėta daugiau draugaut tarp klubų, gol ir kokius bendrus renginius sumislyt.

    Tadu jau atajo linksmoji dalis. Labai gražiai padainovo Kupiškio rajono savivaldybas kultūros centro mišrus choras "Bočiai" kartu su Adomynas ansambliu "Jara". Do ir prė tradicinio stolo bant kelias dainas padainovo kartu su klubo nariais. Išlydėjom svetelius kėp giminas, apsikabindami ir dakavodami už apsilunkymų ir atovažtų tokį grožų mūsų tarmas prisminimų.

Linusis Alekniokas iš Aukštupanų

Svečiai iš Kupiškio raj. literatų klubo  " Lėvens balsai"

"Lėvens balsų" klubo narė Lina Matiukaitė

Liuda Kopustienė, knygos "Parašyta kupiškėniškai" viena iš redaktorių.

Savo kūrinius paskaitė "Lėvens balsų" nariai: Vilė Minkevičiūtė-Lesčinskienė,... 

...Regina Valkiūnaitė-Rasimienė,

...Jonas Naujikas,

...Danutė Vaitonytė-Petrušauskienė,

...Lina Vaitiekūnaitė-Rimšienė,

...ir Giedrutė Pakalnytė-Murnikovienė.

Klubo prezidentė Danutė su "Lėvnes balsų" nariais

Kupiškėnų klubo eksprezidentas Vilius Bartulis

Kupiškėnų klubo revizorė  Irena Ramanauskienė

Vilniaus rokiškėnų klubo "Pragiedruliai" pirmininkė Laima Dabrėgaitė

Kupiškio savivaldybės choras "Bočiai"

Nuotraukos ir vaizdo įrašai Vidmanto Tubelio

Vilniaus kupiškėnų klubo  veiklos ataskaita už 2025 metus 

                    Klubo veiklos ataskaita apima kalendorinius 2025 metus, todėl  į ją įtraukti renginiai, kurie buvo suorganizuoti  ir vyko per šiuos metus,  klubui vadovaujant prezidentui Viliui Bartuliui ir,  pasikeitus prezidentams. 

                    2025 m.  sausio mėn. – apsilankymas Operos ir baleto teatre ir pasiūlymas dalyvauti autorinės kūrybos konkurse  “ Parašyta kupiškėniškai “. 

                    2025 m. vasario mėn.- klubo ataskaitinis  rinkiminis susirinkimas. Išrinkus   prezidente  Danutę Kutrienę, buvo pakeista dalinai  ir klubo organizacinio komiteto sudėtis, į  jį  paskirti klubo nariai: 

                    Vilius Bartulis, Aldona Mikulionienė,  Jolanda Skublickienė, Irena Ramanauskienė, Rita Dailidonienė, Regina Katkevičienė.

                    Pateiktas pasiūlymas Kupiškio rajono savivaldybei  suteikti klubo nariui Vidmantui Jankauskui Kupiškio krašto garbės piliečio vardą. 

                    2025 m. balandžio  mėn.-  suvėjimas, skirtas  paminėti  Kupiškio garbės  pilietę, nusipelniusią Lietuvos mokytoją Feliciją Jakutytę. Prisiminimais dalinosi klubo nariai ir svečiai, parodytas filmas, sukurtas apie mokytoją  „ Tiesa, kuri saugo“. 

                    2025 m. gegužės  mėn. - ekskursija į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią ir pasiūlymas klubo narėms –uošvienėms dalyvauti Kupiškio miesto šventėje, konkurse „ Šauniausia uošvė“.  

                    Sutartis su tautodailininku Vytautu Jasinsku dėl paminklinio akmens įrengimo Šimonių seniūnijos Juodžiūnų kaime kalbininkui Kazimierui Šauliui. 

                    2025 m. birželio  mėn. - ekskursija „Vilniaus gynybinė siena“. 

                    Klubo narių išvyka į Kupiškio rajono Stuburų kaimą, gedulo ir vilties dienos minėjimui, vėliavos iškėlimo ceremonijai prie paminklo Lietuvos partizanams atminti, pastatyto klubo narių Gedimino Kaluinos, Žybarto Simonaičio, Rimanto Skaisčio ir Rimanto Zolubo iniciatyva.

                    2025 m. rugsėjo mėn. suvėjimas, skirtas paminėti žymiems architektams, kilusiems iš Kupiškio krašto.  Pranešėjas  - architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Rimantas Glemža. Dokumentinio filmo, sukurto apie Žybartą Simonaitį „ Pažinti tėtę“  peržiūra. 

                    Dalyvavimas paminklo, pastatyto  Šimonių seniūnijos  Juodžiūnų kaime  Kazimierui Šauliui, atidarymo ceremonijoje bei   kalbininko  atminimo paminėjimas kartu su Kupiškio kultūros centro darbuotojais, Šimonių seniūnijos bendruomene.                      

                    2025 m. spalio mėn. - ekskursija į Vileišių rūmus  ( Lietuvių kalbos ir tautosakos institutą) ir parodos bei filmo, skirto M.K. Čiurlionio 150 –osioms gimimo metinėms,  peržiūra. 

                    Klubo narių ekskursija į LR Seimą ir dalyvavimas Kupiškio tautodailininkų liaudies  meno studijos „ Židinys“ parodoje. 

                   2025 m. lapkričio mėn. -  klubo suvėjimas –susitikimas su Kupiškio savivaldybės meru A. Algirdu Raslanu, jo patarėja Aukse Čepele.  Rimanto Povilo Vanago knygos „ Artimieji“ pristatymas.

                    2025 m. gruodžio mėn. -  dalyvavome  atsisveikinime su klubo nariu aktoriumi Romualdu Gudu.    

                   Suvėjimų metu buvo pasveikinti klubo nariai,  sulaukę garbingo jubiliejaus.    

                  Klubo suėjimuose, vykusiuose Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje,  koncertavo :  Ritos ir Alfonso Radavičių duetas, bandonininkas Arvydas Kirda,  Kupiškio kultūros centro Noriūnų padalinio  moterų vokalinis ansamblis  „ Naktakė“. Vadovė Irena Jėčiuvienė.

                Klubo prezidentė                                       Danutė Kutrienė