2024-12-03

SKELBIMAS

 

        Gruodžio 8 d., 14.00 val., Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje – Vilniaus kupiškėnų klubo suėjimas. Svečiuose - mūsų kraštietė poetė Irena Gildutytė-Navikienė, kurios žodžiais parašyta nemažai dainų. Viena iš jų atlikėjų - Nijolė Ramanauskienė - mums keletą padainuos.    


PROGRAMOJE:

 

        - Klubo reikalai.

        - Poetės kupiškėnės Irenos Gildutytės-Navikienės penktosios eilėraščių knygos „Laikas sugėrė viską“ pristatymas.

        - Dalyvauja autorė ir Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ kuratorė Lina Matiukaitė.

        - Kupiškio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Versmė“, vadovaujamas Nidijos Sankauskienės.

        - Nijolė Ramanauskienė, dainuojanti dainas Irenos Navikienės žodžiais.


        O čia įdedu nuorodą į kompozitoriaus maestro Stasio Liupkevičiaus atliekamą jo paties sukurtą dainą:


    https://youtu.be/-Ocxkn5UazE


 

 Vilius Bartulis

 


2024-10-17

EKSKURSIJA Į TRAKUS

 



Šauniosios mūsų klubo narės Aldonos Mikulionienės iniciatyva ir pastangomis pasinaudojome galimybe apsilankyti neseniai atvertoje lankymui Trakų pusiasalio pilyje. Tai ji mus informavo, kad visą spalį pilies lankymas senjorams nemokamas, o antradieniais jiems nemokami net edukaciniai užsiėmimai. Gaila, antradienių mums nebeliko, tad už paskaitėlę apie ženklus ir simbolius trečiadienį susimokėjome po 4 eurus, bet sužinojome, ką reiškia simboliai šventųjų paveiksluose, skulptūrose, kaip atskirti monstranciją nuo relikvijoriaus, gavome net po užduotėlę – pagal gautoje nuotraukoje pavaizduotą paveikslo fragmentą muziejėlyje surasti visą paveikslą.

Taigi, spalio 16, trečiadienį, susirinkome Trakų autobusų stotyje ir vedami mūsų Aldonos, profesionalios gidės, ilgai gyvenusios Trakuose, patraukėme link pusiasalio pilies, vis sustodami prie įdomesnių objektų ir išklausydami gidės pasakojimų. Pirmiausia buvome perspėti, kad miestelio pavadinimas  „TrAkai“ kirčiuojamas kaip žodis „rAtai“ (tenka apgailestauti, kad slavakalbiams kirčiuojant antrąjį skiemenį, ne visi pataisome, o jie mano, kad žodis yra vienaskaitoje, todėl vietininko linksnyje sako: „buvau Trakajuje, Druskininkajuje, Šiauliajuje...(V.B)), sužinojome, kad pilis stačiusių kunigaikščių laikais vandens lygis Trakuose buvo maždaug 1.8 metro aukštesnis, ir kad Trakai tada buvo saloje, kad buvo vasaros ir žiemos keliai... Visko nepersakysime, bet galime pasakyti, kad tie, kurie ekskursijoje nedalyvavo, nes „aš gi Trakuose daugybę kartų buvęs“, prarado nemažai. Išgirdome, kodėl sovietmečiu pagrindinės gatvės namai buvo nudažyti žaliai, kodėl išliko nenugriautas Nepomuko postamentas turgaus aikštėje, užėjome ir į cerkvę, ir į bažnyčią, visur gidės dėka sužinodami kažką naujo. Trakų pusiasalyje gide buvo irgi Aldona, mat jos vyras Stanislovas Mikulionis (1935-1992), didžiąją savo gyvenimo dalį susiejęs su Trakais, tapo vienu žymiausių Trakų pilių restauravimo, konservavimo ir naudojimo koncepcijos kūrėjų, pilių bei Trakų miesto tyrinėtojų ir kultūros paveldo vertintojų ir žinovų. 1955-1987 m. jis buvo vienas iš Trakų pilies atkūrimo idėjos ir projekto autorių,  gyveno Trakuose. Kaip jau minėjau ankstesnėje informacijoje, jis sudarė Trakų salos pilies ir priešpilio,  pusiasalio pilies, Senųjų Trakų piliavietės pastatų restauravimo ir konservavimo projektus, Trakų senamiesčio regeneracijos projektinius pasiūlymus. Iš ant sienos šalia įėjimo į pilies teritoriją pritvirtintos  informacinės lentelės (raskite nuotrauką)  sužinome, kad Stanislovas Mikulionis buvo ir Trakų miesto garbės pilietis.

O ponia Aldona buvo lietuvių kalbos mokytoja. Suprantama, ji daug žino apie Trakus, Trakų pilis, matė jų pokyčius ir turi ką papasakoti. Pusiasalio pilis nuo miesto buvo atskirta gynybiniu grioviu ir stora (apie 2 metrų )akmenine siena. Pilį sudarė priekinė pilis, vadinama priešpiliu, ir aukštutinė pilis. Aukštutinė pilis nerestauruota, tik makete ji pavaizduota įsivaizduojama. Restauruotas ir lankomas tik priešpilis – priekinė pilis: atstatyti gynybiniai bokštai, siena visu perimetru, bet ne visu aukščiu. Viename bokšte  įkurdinta knygrišyklos dirbtuvė, kurioje vedami edukaciniai knygų įrišimo užsiėmimai, demonstruojama įranga. Pilimi buvo rūpinamasi iki XVI amžiaus vidurio.  Priešpilio teritorijoje buvo dominikonų vienuolynas. Dabar įrengta religinių atributų (bažnytinių rūbų, apeiginių reikmenų, statulėlių, paveikslų... ) ekspozicija, čia vedami simbolių ir ženklų edukaciniai užsiėmimai. Pusrūsyje atkurta vienuolių dominikonų vyndarystės rekvizitų ekspozicija.  Didelė tuščia priešpilio teritorija buvo naudojama gynėjų treniruotėms, renginiams. Dabar joje – stendinė ekspozicija apie pilies istoriją, radinių pilies teritorijoje nuotraukomis...

Dėkojame Aldonai Mikulionienei už įdomią ekskursiją, Vidmantui Tubeliui – už puikias nuotraukas.


                                                                                  Vilius Bartulis