Šauniosios mūsų
klubo narės Aldonos Mikulionienės iniciatyva ir pastangomis pasinaudojome
galimybe apsilankyti neseniai atvertoje lankymui Trakų pusiasalio pilyje. Tai
ji mus informavo, kad visą spalį pilies lankymas senjorams nemokamas, o
antradieniais jiems nemokami net edukaciniai užsiėmimai. Gaila, antradienių
mums nebeliko, tad už paskaitėlę apie ženklus ir simbolius trečiadienį
susimokėjome po 4 eurus, bet sužinojome, ką reiškia simboliai šventųjų
paveiksluose, skulptūrose, kaip atskirti monstranciją nuo relikvijoriaus,
gavome net po užduotėlę – pagal gautoje nuotraukoje pavaizduotą paveikslo
fragmentą muziejėlyje surasti visą paveikslą.
Taigi, spalio
16, trečiadienį, susirinkome Trakų autobusų stotyje ir vedami mūsų Aldonos,
profesionalios gidės, ilgai gyvenusios Trakuose, patraukėme link pusiasalio
pilies, vis sustodami prie įdomesnių objektų ir išklausydami gidės pasakojimų.
Pirmiausia buvome perspėti, kad miestelio pavadinimas „TrAkai“ kirčiuojamas kaip žodis „rAtai“
(tenka apgailestauti, kad slavakalbiams kirčiuojant antrąjį skiemenį, ne visi
pataisome, o jie mano, kad žodis yra vienaskaitoje, todėl vietininko linksnyje
sako: „buvau Trakajuje, Druskininkajuje, Šiauliajuje...(V.B)), sužinojome, kad
pilis stačiusių kunigaikščių laikais vandens lygis Trakuose buvo maždaug 1.8
metro aukštesnis, ir kad Trakai tada buvo saloje, kad buvo vasaros ir žiemos
keliai... Visko nepersakysime, bet galime pasakyti, kad tie, kurie ekskursijoje
nedalyvavo, nes „aš gi Trakuose daugybę kartų buvęs“, prarado nemažai. Išgirdome,
kodėl sovietmečiu pagrindinės gatvės namai buvo nudažyti žaliai, kodėl išliko
nenugriautas Nepomuko postamentas turgaus aikštėje, užėjome ir į cerkvę, ir į
bažnyčią, visur gidės dėka sužinodami kažką naujo. Trakų pusiasalyje gide buvo
irgi Aldona, mat jos vyras Stanislovas Mikulionis (1935-1992), didžiąją savo
gyvenimo dalį susiejęs su Trakais, tapo vienu žymiausių Trakų pilių
restauravimo, konservavimo ir naudojimo koncepcijos kūrėjų, pilių bei Trakų
miesto tyrinėtojų ir kultūros paveldo vertintojų ir žinovų. 1955-1987 m. jis
buvo vienas iš Trakų pilies atkūrimo idėjos ir projekto autorių, gyveno Trakuose. Kaip jau minėjau ankstesnėje
informacijoje, jis sudarė Trakų salos pilies ir priešpilio, pusiasalio pilies, Senųjų Trakų piliavietės
pastatų restauravimo ir konservavimo projektus, Trakų senamiesčio regeneracijos
projektinius pasiūlymus. Iš ant sienos šalia įėjimo į pilies teritoriją
pritvirtintos informacinės lentelės
(raskite nuotrauką) sužinome, kad
Stanislovas Mikulionis buvo ir Trakų miesto garbės pilietis.
O ponia Aldona
buvo lietuvių kalbos mokytoja. Suprantama, ji daug žino apie Trakus, Trakų pilis,
matė jų pokyčius ir turi ką papasakoti. Pusiasalio pilis nuo miesto buvo
atskirta gynybiniu grioviu ir stora (apie 2 metrų )akmenine siena. Pilį sudarė
priekinė pilis, vadinama priešpiliu, ir aukštutinė pilis. Aukštutinė pilis
nerestauruota, tik makete ji pavaizduota įsivaizduojama. Restauruotas ir
lankomas tik priešpilis – priekinė pilis: atstatyti gynybiniai bokštai, siena
visu perimetru, bet ne visu aukščiu. Viename bokšte įkurdinta knygrišyklos dirbtuvė, kurioje
vedami edukaciniai knygų įrišimo užsiėmimai, demonstruojama įranga. Pilimi buvo
rūpinamasi iki XVI amžiaus vidurio. Priešpilio
teritorijoje buvo dominikonų vienuolynas. Dabar įrengta religinių atributų
(bažnytinių rūbų, apeiginių reikmenų, statulėlių, paveikslų... ) ekspozicija,
čia vedami simbolių ir ženklų edukaciniai užsiėmimai. Pusrūsyje atkurta
vienuolių dominikonų vyndarystės rekvizitų ekspozicija. Didelė tuščia priešpilio teritorija buvo
naudojama gynėjų treniruotėms, renginiams. Dabar joje – stendinė ekspozicija
apie pilies istoriją, radinių pilies teritorijoje nuotraukomis...
Dėkojame Aldonai
Mikulionienei už įdomią ekskursiją, Vidmantui Tubeliui – už puikias nuotraukas.
Vilius
Bartulis