SKELBIMAS

 

Mieli kraštiečiai, argi nepasiilgote kupiškėniškos šnektos, kuri viena maloniausių visoj žėmaj? Taigi, turite progą išgirsti ją mūsų suvėjime, kuris vyks 2026 m. balandžio 26 d. 14 val.( sekmadienį) Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje.

Programoje:

Pirma dalis - Kupiškio rajono  literatų klubo " Lėvens balsai"  išleistos knygos " Parašyta kupiškėniškai" pristatymas. Dalyvauja - literatų klubo vadovė Lina Matiukaitė ir tarmiškus eilėraščius ir prozos tekstus parašę klubo nariai.

Antra dalis - Vilniaus kupiškėnų klubo eilinis visuotinis ataskaitinis susirinkimas.

Darbotvarkėje:

1. Vilniaus kupiškėnų klubo veiklos 2025 m. ataskaita, finansinės veiklos ataskaita ir jų tvirtinimas.

2. Revizorės atlikto patikrinimo - ataskaitos tvirtinimas.

3. Klubo auditoriaus ( revizoriaus) rinkimai. Vilniaus Rokiškėnų klubo " Pragiedruliai" pirmininkės Laimos Dabregaitės pasisakymas.

Trečia dalis - Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro mišraus choro " Bočiai" ( vadovė Rasa Rugaitytė) koncertas.

Ketvirta dalis - vaišės ir smagūs pokalbiai.

 

Klubo prezidentė Danutė Kutrienė

PASIŽVALGYMAS PO SAUGOMAS TERITORIJAS

Prasidėjus astronominiam pavasariui, kai diena tapo ilgesnė už naktį, kai Saulės teikiama šviesa ir šiluma vis energingiau budina gamtą, kai tuoj tuoj viskas sužaliuos ir sužydės, Vilniaus kupiškėnų klubas sumanė “pasikaustyti” gamtos klausimais ir susiruošė į Nacionalinio Lietuvos saugomų teritorijų centro Nacionaliniame lankytojų centre, kuriame pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis  įrengta moderni interaktyvi ekspozicija, su ekspozicija supažindina gidė.  Čia galima pasijusti, įsivaizduoti, tarsi būtum gamtos apsuptyje: žolynai, paukščiai, žiogai aplinkui, o užvertus galvą – debesys. Sienos išklijuotos specialiais, Italijoje pagamintais tapetais, kuriuose inkrustuoti džiovinti lietuviški žolynai…

Bendrąją saugomų teritorijų sistemą sudaro:

1.    Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).
2.    Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos.
3.    Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.
4.    Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Dėl savo svarbos konservacinio prioriteto ir kompleksinės saugomos teritorijos vadinamos ypač saugomomis teritorijomis. Šiuo metu ypač saugomų teritorijų sistema užima virš 1151 tūkst. ha, t.y. apie 17,63 % šalies ploto.

 

Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro tikslas – suteikti žinių apie saugomas teritorijas, padėti suprasti ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai darosi vis svarbesnė, lankytojus sudominti nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomomis rūšimis, kraštovaizdžio ypatumais. Ne visi žino, kad Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų... Apvalioje salėje ant sienų iškabintos visų Lietuvos parkų vieningo stiliaus emblemos su trumpomis parkų charaktesistikomis atidaromose nišose sienoje pristatomi gamtos paveldo objektai, terminaluose pateikiama informacija apie saugomų teritorijų įdomybes ir lankymo galimybes, kino salėje – šikšnosparnių buveinėje - galima žiūrėti filmus, klausytis paslaptingų gamtos garsų. Mes irgi paspėliojome, kas iš garsiakalbio čiulba, karksi ar kriuksi, pastudijavome schemas ir žemėlapius, apžiūrėjome ir pačiupinėjome  (kai kuriuos) eksponatus, išklausėme gidės pasakojimą, sužinojome apie Saugojamų teritorijų centro paskirtį, veiklą, nykstančius, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus gyvūnus, augalus, jų buveines ir poreikį jas išsaugoti. Ekskursija buvo informatyvi, įdomi ir naudinga. Sužinojome nemažai naujo. Neturiu tikslo viską atpasakoti, rekomenduoju apsilankyti patiems. Bilietukas diedukams ir jų bendraamžėms kainuoja po 1 eurą.

Vilius Bartulis

    

            Nuotraukos Viliaus Bartulio     

 

KLUBO JUBIEJUJE SEIMO NARĖ

 

    Žiema laikosi, įsitvėrusi sniegą, nors žemė yra ištroškusi pavasario lietaus. Ateina metas lengvumui ir sielos švarai po ketverių metų karo Ukrainoje. Sulauksim. Karo pabaigos.

Giedrą sekmadienio popietę skubame į mūsų, kupiškėnų, mėgstamą Baltąją svetainę Mokytojų namuose. Švęsime klubo įkūrimo 35-mečio jubiliejų.

Salė pilna, bet neperpildyta. Sukasi, tariasi prezidentė Danutė, buvę prezidentai, gaspadinės. Fotografas Vidmantas tikrina ekraną, o jame - nuotraukos, primenančios mūsų klubo veiklą per ilgus metus. Mes, tokie jauni ir gražūs. Tik daugelio akys ieško gyvų pažįstamų veidų...

Mūsų suvėjimo eiga įprasta. Himnas. Giedame visi. Sveikiname Jubiliatą Bronių Šaulinską, žvalų jaunatvišką keliautoją, reto gerumo ir kultūringumo vyriškį. Prisimename mirusius, pagerbdami, tylos minute. Graudu.

Buvę prezidentai Albinas Čiurlys, Vilius Bartulis primena, kaip kūrėsi klubas. Pasakoja glaustai, vyriškai, nenuobodžiai. Gaila išėjusiojo Vytauto Pivoriūno, pasiligojusių Liucijos Venclovaitės, Filomenos Marčiulionienės. Jie padarė daug, kad klubas išliktų. Ir išliko, o tiek daug jų užgeso. Kodėl išliko kupiškėnai? Manau, dėl išmintingų, darbščių, gimtinę mylinčių vadovų, įdomių veiklų, kelionių, suvėjimų, paprasto, žmogiško bendravimo.

Ne, ne nepamiršom viešnių iš Seimo, Seimo narės Lilijos Vaitiekūnienės ir jos patarėjos Liudvikos Raslanienės. Gražu. Juk abi ponios  mūsų,  sėlių krašto. Ponia Lilija nenuobodi. Įtaigi. Puikiai įvaldžiusi komunikacijos subtilybes. Klausimai pasipylė kaip iš gausybės rago; biudžetas, karas, poligonas, kultūrininkai, skurdus LRT programų turinys. Aš gi ne sekretorė, ne viską stenografuoju. Man rūpi žmonių jausmai, būsenos, emocijos, kuždesiai, pašnekesiai, tvirti ir tikri apsikabinimai, tą mes mokame. Tai atsiskleidė pabaigoje, užstalėje, Eugenijui Lauciui iš Gyvakarų ir mūsų klubo žentui Vytautui Rasteniui virkdant akordeoną ir lūpinę armonikėlę. Prasidėjo tas tikrasis suvėjimas.

Mūsų gyvenimo valtis plaukia vingiuota upe. Kartais švelniai supama, kartais negailestingai daužoma. Plaukia tarp -buvo ir bus,-kas bus -nežinia, Dabar gera, tik ta nerimo šmėkla. Žmogui lieka stebėti ir veikti. Mes pasirinkome - būti, veikti ne po vieną. Juk žmonės nekalti, kad juos užgriūva senatvės našta.

 

Zita Pareikienė

Kupiškėnų himną užvedė prezidentė Danutė ir muzikantai

Klube Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė.

Salėje laisvų vietų buvo

Seimo narės patarėja, kupiškėnė Liudvika Raslanienė

Ponią Zitą P. domino kultūros klausimų sprendimai Seime

Klausimų Seimo narei L. Vaitiekūnienei nestigo

Atsakyti į klausimus padėjo ir Seimo narės patarėja L. Raslanienė

Kubo narė Zita R. pasiūlė paaukoti pinigų priešo užpultai Ukrainai

Dauguma susirinkusių pasiūlimui pritarė

Jubiliatas Bronius

Džiugu gavus Seimo narės "gastinčiaus"

Albinas Č., vienas iš Vilniaus kupiškėnų klubo įkūrėjų.

Mūsų klubo eksprezidentas Vilius

Seimo narės reikalai neleido ilgiau pasibūti

Su jubiliejiniu tortu "klopato" nestigo..

Šventinio stalo fejerverkai 

Muzikantas darbo irgi nebuvo mažai

Paskutinis jubiliejinio stalo patiekalas - Juliaus virta karšta kava

Linksmai nusiteikę skapiškėnai

Nuotraukos Vidmanto Tubelio

SKELBIMAS

  

Vilniaus kupiškėnų klubo suvėjimas, įvyks 2026 m. vasario 22 d. 14 val. Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje ( Vilniaus g 9) Susitiksime su šalies aukščiausios valdžios atstove, Seimo nare Lilija Vaitiekūniene. Turėsite galimybę išgirsti apie šių dienų Seimo darbo aktualijas, Seimo narė atsakys į Jūsų klausimus.

Kitas svarbus įvykis klubo gyvenime – 2026 m. vasario 22 d. klubui sukanka   35  metai !

Klubo steigėjas Albinas Čiurlys papasakos apie klubo steigimo idėją, įdomiausius jo gyvavimo momentus. Mintimis apie Vilniaus kupiškėnų klubą pasidalins  buvę klubo prezidentai Liucija Venclovaitė, Vilius Bartulis.

Jubiliejinio suvėjimo proga koncertinėje programoje dalyvaus visi. Pasidainavimas pritariant akordeonistui Eugenijui Lauciui (kupiškėnui iš Gyvakarų). 

Smagūs pokalbiai prie vaišių stalo. 

Kiekvienam atvyksiančiam - jubiliejinis suvenyras!

 

Klubo prezidentė Danutė Kutrienė

    Šių metų vasario 6-ą dieną apie dvidešimt Vilniaus kupiškėnų lankėsi Valdovų rūmų surengtoje tarptautinėje parodoje „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“.

         Pirmiausia parodos gidė plačiai papasakojo Napoleono Ordos biografiją. Tai tipiškas XIX a. romantizmo epochos intelektualas, kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų. Jis gimė 1807 m. dabartinės Baltarusijos teritorijoje, netoli Pinsko. Baigęs Svisločiaus gimnaziją, studijavo Vilniaus universitete matematiką ir fiziką, lankė piešimą pas Joną Rustemą. Dalyvavo 1831 m. sukilime, vengdamas represijų, buvo priverstas emigruoti į Paryžių. Ten pirmiausia išgarsėjo kaip pianistas, vėliau ir kaip dailininkas, kompozitorius, publicistas, literatas. Artimai bendravo su Adomu Mickevičiumi. Keliavo po ne tik po Lietuvą, Baltarusiją ir Lenkiją, kur piešė istorines vietas, bet ir po Prancūziją, Italiją, Šveicariją.

             N. Ordos palikimas apie 1000 architektūrinių peizažų: pilių, bažnyčių, didikų rūmų, miestų ir miestelių akvarelių ir piešinių. Akvarelės šiuo principu ir eksponuojamos parodoje. Dailininkas savo lėšomis išleido „Istorinių vaizdų albumą“ (260 litografijų). Nemaža jų dalis  eksponuojama aplankytoje parodoje. Dailininko nutapytos LDK Valdovų rūmų akvarelės iš dalies net pasitarnavo šiais laikais atstatant Valdovų rūmus. Šiandien galime aplankyti ir pamatyti tas pilis, rūmus, kaip jie atrodo dabar. Kai kurios tiek sugriuvusios, kad tik akvarelėse  ir matyti, kokios  jos buvo. O štai Trakų pilis, akvarelėje apgriuvusi, o šiandien ji pilnai atrestauruota, liudija mūsų šalies didybę ir klestėjimą. Kokį naudingą darbą  ateities kartoms atliko dailininkas, užfiksuodamas popieriuje lyg nuotraukoje, kaip atrodė įspūdingieji statiniai XIX amžiuje. Didžiausia pagarba šiam žmogui.

Aptarti parodą ir pabendrauti klubo nariai rinkose Valdovų rūmų kavinėje, kurios žavus interjeras tave lyg nukelia į tuos laikus, kai čia vaikščiojo Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

 

Vida Žilinskienė

Nuotraukos Danutės Kutrienės

`