Šių metų vasario 6-ą dieną apie dvidešimt Vilniaus kupiškėnų lankėsi Valdovų rūmų surengtoje tarptautinėje parodoje „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“.

         Pirmiausia parodos gidė plačiai papasakojo Napoleono Ordos biografiją. Tai tipiškas XIX a. romantizmo epochos intelektualas, kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų. Jis gimė 1807 m. dabartinės Baltarusijos teritorijoje, netoli Pinsko. Baigęs Svisločiaus gimnaziją, studijavo Vilniaus universitete matematiką ir fiziką, lankė piešimą pas Joną Rustemą. Dalyvavo 1831 m. sukilime, vengdamas represijų, buvo priverstas emigruoti į Paryžių. Ten pirmiausia išgarsėjo kaip pianistas, vėliau ir kaip dailininkas, kompozitorius, publicistas, literatas. Artimai bendravo su Adomu Mickevičiumi. Keliavo po ne tik po Lietuvą, Baltarusiją ir Lenkiją, kur piešė istorines vietas, bet ir po Prancūziją, Italiją, Šveicariją.

             N. Ordos palikimas apie 1000 architektūrinių peizažų: pilių, bažnyčių, didikų rūmų, miestų ir miestelių akvarelių ir piešinių. Akvarelės šiuo principu ir eksponuojamos parodoje. Dailininkas savo lėšomis išleido „Istorinių vaizdų albumą“ (260 litografijų). Nemaža jų dalis  eksponuojama aplankytoje parodoje. Dailininko nutapytos LDK Valdovų rūmų akvarelės iš dalies net pasitarnavo šiais laikais atstatant Valdovų rūmus. Šiandien galime aplankyti ir pamatyti tas pilis, rūmus, kaip jie atrodo dabar. Kai kurios tiek sugriuvusios, kad tik akvarelėse  ir matyti, kokios  jos buvo. O štai Trakų pilis, akvarelėje apgriuvusi, o šiandien ji pilnai atrestauruota, liudija mūsų šalies didybę ir klestėjimą. Kokį naudingą darbą  ateities kartoms atliko dailininkas, užfiksuodamas popieriuje lyg nuotraukoje, kaip atrodė įspūdingieji statiniai XIX amžiuje. Didžiausia pagarba šiam žmogui.

Aptarti parodą ir pabendrauti klubo nariai rinkose Valdovų rūmų kavinėje, kurios žavus interjeras tave lyg nukelia į tuos laikus, kai čia vaikščiojo Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

 

Vida Žilinskienė

Nuotraukos Danutės Kutrienės

`

SKELBIMAS

 

Mieli kupiškėnai, 

Vilniaus kupiškėnų klubas kviečia visus šį penktadienį, vasario 6 d., 11 val. susirinkti Lietuvos  Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose ir apžiūrėti tarptautinę parodą" Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse". Užsakytas gidas pasakos apie šį romantizmo epochos dailininką, kompozitorių, gyvenusį ir kūrusį carų valdžios metais. Keliaudamas po buvusią LDK, dailininkas skubėjo įamžinti nykstančias pilis, didikų rūmus, dvarus, bažnyčias, garsių to laikotarpio menininkų ir didikų gimtines, todėl akvarelėse pamatysime, kaip atrodė mūsų lankomi rūmai, dvarai XIX a.

 

Klubo prezidentė Danutė Kutrienė

POPIETĖJE G.K. JOKUBAUSKIENĖ IR V.JANKAUSKAS

Slidu. Labai slidu gyventi. Paimi ką nors už rankos laikai ir pats laikaisi. Slidu buvo gruodžio  4 popietę, kai skubėjau slidžia Islandijos gatvele į Mokytojų namų baltąją salę. Žmonių, kurie nepabūgo žvilgančio sniego baltumo, salėje gausu.

Nelaukdami pradedame diskutuoti ,kaip įvardinti mūsų susibūrimą - susirinkimas ar suvėjimas. Nutarta - Kupiškėnų suvėjimas. Taip paprasčiau ir jaukiau, nereikia jokio reglamento.

V. Jankauskas pristato almanachą “Kupiškis“. Vidmantas tikras kupiškėnas; kalba trumpai, įtikinamai, paprastai, kupiškėnų tarme. O dirba gimtojo krašto labui daug; augina, brandina, analizuoja, rašo, aukoja. Betgi ne, kalba mažai - dirba daug.

Goda Kotryna Jokubauskienė supažindina su savo magistrinės disertacijos turiniu. Ji nagrinėja Vilniaus kupiškėnų ir žemaičių bendrijų veiklą, komunikaciją, papročius, sklaidą. Manau, kad neturiu teisės nagrinėti mokslinio darbo turinį. Bet apie  leksiką, tarmių gelmes, gyvą bendravimą su auditorija, pagalvočiau. Jaunimas gerbia mokslo žmones už paprastumą, nuoširdumą, kompetencijas. Tema nuteikia viltingai. Ypač  šiandien, kai pasaulis toks neramus, o mūsų šalies laivas pavojingai įsiūbuotas. Taip sakė mokslininkas, per nominaciją Globalios Lietuvos apdovanojimų vakare, žmogus, kuris sugebėjo Lietuvai padovanoti 25 milijonus dolerių. Tema svarbi visiems, nes, lietuvių kalbos liko taip mažai.

Ponas Pranas Žilinskas susirūpino, ar jis argentinietis, ar kupiškėnas. Nuraminom, jei esate tarp kupiškėnų, tai viskas aišku. Šventėje žavėjausi  darbščiais vyrais V. Tubeliu, V. Bartuliu, kitų nelabai pažįstu. Labai vertimu mūsų gaspadinių beveik nematomą darbą. Vis bėgdamos, skubėdamos visur spėja. Ačiū joms.

Vakarą praskaidrino dainininkai Irena Sagaitienė ir Edvardas Žižys. Nežinau, ar mes Jiems dėkojome labiau, ar jie mums, bet dainą „Žiema, žiema“ traukėme visi. Manyčiau, kad verta pasikviesti žinomus krašto žmones, tarkime J. Matekonytę, R. Šerelytę, Kukulo žmoną, ar mano jaunąją bičiulę profesorę J. Zabarskaitę, kuri išmaišė pasaulio platybes, bet taip mėgsta atsikvėpti  Svėdasuose, senelių trobelėje, kurią taip išgražino, kad visi jos pažįstami veržiasi ten pabūti. Taigi va, vilioja tas kraštas; Antašavos dvaras, Palėvenėlė, o svarbiausia gražūs, darbštūs, mažakalbiai, mėgstantys pasėdėti prie alaus stiklinės, o, svarbiausia, kaip sakydavo A. Čekuolis - gerti galima ir reikia-svarbu laiku išeiti tiesiam.

 Lauksim kitos šventės!

Pagarbiai Zita Pareikienė

 

Vidmanto Tubelio nuotraukos

NETEKOME ROMUALDO GUDO

Eidamas 88 gyvenimo metus mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narys, aktorius, kino režisierius Romualdas Gudas.

Romualdas gimė 1938 m. birželio 11 d. Kuosėnų kaime.1945– 1949 m. mokėsi Kuosėnų pradžios mokykloje, 1949–1956 m. – Kupiškio vidurinėje mokykloje. Nuo 1957 m. studijavo valstybinėje konservatorijoje, teatriniame fakultete. Baigęs studijas 1961 m. išvyko dirbti į Šiaulių dramos teatrą, 1968 m. buvo pakviestas į Akademinį dramos teatrą Vilniuje. Nuo 1973 m. dirbo Lietuvos kino studijoje režisieriumi, vėliau – Liaudies buities muziejaus Folkloro teatro solistas. 1983 m. grįžo į Lietuvos kino studiją, dirbo meninių kino filmų antruoju režisieriumi.

Savo biografijoje, kuri atspausdinta ir Klubo knygoje "Ir mes kupiškėnai" Romualdas rašo: 

"Gimtinė man visada buvo brangi. Mokydamasis Konservatorijoje ir dirbdamas dažnai čia atvažiuodavau. Pardavėme prie Žaliųjų ežerų sodą, kuriame darbavomės 20 metų, ir įkalbėjau žmoną Danguolę kurtis Kuosėnuose. Čia labai graži gamta. Mes visą vasarą čia gyvename. Turime šiltnamį, yra sodas, apie 30 arų dirbamosios žemės. Sodiname daržoves, valgome savo vaisius. Man gera savo žemėje."

Vilniaus kupiškėnai dalijasi skausmu dėl visų mylimo ir gerbiamo, ilgamečio klubo nario Romualdo Gudo mirties ir reiškia nuoširdžią užjautą žmoną Danguolę, dukrai Dovilei, sūnui Audriui, giminėms ir visiems artimiesiems.

 

 

Atsisveikinti su Romualdu Gudu klubo nariai renkamės  2025 m. gruodžio 30 d. , 15 val.,  Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje ( Šv. Ignoto 6), toje bažnyčioje už mirusįjį bus aukojamos mišios 17.15 val.

Urna su Romualdo Gudo palaikais bus pašarvota Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje 2025 m. gruodžio 30 d. nuo 10 iki 18 val.

Laidotuvės  gruodžio  31 d. 12 val. Kupiškio senosiose kapinėse. Atsisveikinimas Kupiškio laidojimo namuose  nuo 9 iki 12 val. 

 Vilniaus kupiškėnų klubas

SKELBIMAS

 

Mieli kupiškėnai, sveikinu visus Jus su artėjančiomis gražiausiomis metų šventėmis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Kad pasisveikinti dar suspėtume vieni su kitais iki Trijų Karalių, susitinkame kupiškėniškam suėjime 2026 m. sausio 4 d., sekmadienį, 14 val., Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje ( Vilniaus g. 39).

Programoje:

1. Vidmantas Jankauskas pristatys 22-ąjį almanacho „Kupiškis“ numerį. Vidmanto pasveikinimas su Kupiškio rajono garbės piliečio vardo suteikimu.

2. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto absolventė Goda Kotryna Jokubauskienė pristatys savo magistrinį darbą „Kraštiečių tapatybės konstravimas: Kupiškėnų ir žemaičių kraštiečių bendrijos Lietuvos didmiestyje“.

3. Mums koncertuos Irena Sagaitienė ir Edvardas Žižys (gitara, balsas).

4. Kupiškėniškų mįslių minimas.

5. Vaišės, pokalbiai, linksmybės.

 

              Labai laukiame visų, kuriems bendravimas su kraštiečiais yra atgaiva sielai ir kūnui.

 

Klubo prezidentė Danutė Kutrienė

KLUBO RENGINYJE KUPIŠKIO MERAS

Ar grįšim kada į tą pačią palaukę ir tą pačią padangę,-klausė poetas H. Čigrėjus.. O mes grįžom į tą pačią svetainę Vilniaus senamiestyje kaip svečiai, laukdami kitų svečių iš gimtinės padangės.. Kupiškio meras Algirdas Raslanas (kaip čia nepaklysti visuose mero pasiekimuose) profesorius, irkluotojas, Sporto departamento direktorius, dėstytojas, katedros vedėjas, buvęs vilnietis... (sakė nesiruošia grįžti į Vilnių, nes prisiaugino Kupiškio krašte). Galvoju, kad galėtų būti meru dar ilgai. Svarbiausia žino, kada kalbėti, kada patylėti, kada ir ką daryti. Sportiškas inteligentas, malonus. Juk toliausiai eina tas, kuris žino, kada sustoti.

Popietės pagrindinis akcentas  aštuntosios serijos "Sėliai" knygos   ''Artimieji",  pristatymas dalyvaujant autoriui, anykštėnui rašytojui, poetui, publicistui ir vertėjui Rimantui Povilui Vanagui, korektorei Violetai Vanagienei ir knygos rėmėjui teisininkui Juozui Lisui. Knygą kupiškėnai-vilniečiai sutiko šiltai, skaičiusieji dalinosi įspūdžiais, skaitė ištraukas. Dar neskaičiau, tad įžvalgomis dalintis negaliu. Tik perkančių mažai.

Dainavo Noriūnų moterų vokalinis ansamblis "Naktakė". Smagiai ir nuoširdžiai  dainavo. Vadovė Irena Jėčiuvienė. Ačiū moterims.

Trečioji dalis - lauktoji. Suneštinės. Kuždesiai, pašnekesiai, apsikabinimai, prisiminimai... Kai žmogui reikia žmogaus, tai jokios darganos netrukdo.. Dar susiesim, dar pabūsim...

Ačiū  visiems: mūsų gerbiamiems svečiams, mūsų klubo prezidentei Danutei ir mums, vilniečiams, dalyvavusiems renginyje.

 

Zita Pareikienė

 

Nuotraukos Vidmanto Tubelio