Liepos 12 dieną Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ ilgamečio pirmininko Algio Naručio iniciatyva ir pastangomis įvyko Vilniuje gyvenančių kraštiečių iš Aukštaitijos klubų sueiga. Susirinkę Rokiškyje, vedami muziejininko Valdo Kazlausko, sužinojome Rokiškio istoriją, vietinių didikų nuopelnus miestui, apžiūrėjome Šv. Evangelisto Mato bažnyčią, aikštę, drožėjo Šepkos darbų muziejų. Persikėlę į Kamajus – šiemetinę Lietuvos kultūros sostinę – apžiūrėjome išskirtinę bebokštę Šv. Kazimiero bažnyčią, čia kunigavusio Antano Strazdo muziejėlį, įkurtą buvusioje koplytėlėje. Jau pavakare pasiekėme kelionės tikslą – Salų dvarą. Jame ir įvyko minėtoji sueiga, kurią vedė pragiedrulietis Donatas Smalinskas. Po Rokiškio valdžios atstovo – laikinai einančio mero pareigas Vytauto Saulio, Salų dvaro valdytojos Birutės Dapkienės pasisakymų trumpą pagrindinį pranešimą padarė Algis Narutis. Pranešimo idėja – spręsti pastaruoju metu, ypač po Covid‘o bangos, sumažėjusį kraštiečių klubų narių aktyvumą, jaunimo pritraukimo sunkumus... Diskusijoje dalyvavo Vilniaus uteniškių, molėtiškių, zarasiškių, užpaliečių, kupiškėnų atstovai ir net svečias iš Žemaitijos – šilališkis.

Buvo paliesti ir seniau užkliūvantys, ir nauji sunkumai: klubų ryšiai su savivaldybėmis, matomumas, finansai, jaunimo pritraukimas... Palankiai buvo sutiktas Aalgio Naručio pasiūlymas atgaivinti anksčiau vykusius kasmetinius Aukštaitijos klubų vakarones, tik jau ne Vilniuje, o vis kitame krašte. Šis, pirmasis, bandymas parodė, kad tokie renginiai turėtų būti kompaktiškesni laike, bet visiškai įmanomi. Smagu buvo matyti, kad Vilniaus rokiškėnai gražiai bendradarbiauja su Rokiškio savivaldybe, jos remiami, o ir klubo komanda dirba puikiai. Nutarimas kol kas nepriimtas, mintys turėtų susigulėti, reikėtų idėją suderinti su savivaldybėmis.

Nuotraukose – vaizdai iš apsilankymo Rokiškio krašte.

 

Vilius Bartulis

 

ANTANAS KUBILIUS (1936 08 04 – 2024 05 26)

 

    

    Eidamas 88-uosius, mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narys Antanas Kubilius.

    Gimė 1936 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio apskrityje, Subačiaus valsčiuje, Čečelių kaime. Lankė Subačiaus geležinkelio stoties pradinę mokyklą, paskui Subačiaus vidurinę. Traukė lietuvių kalbos ir literatūros studijos Universitete. Mat buvo aktyvus literatų būrelio narys, jo apsakymai, apysakos, novelės nuolat buvo spausdinamos rajoninio laikraščio puslapiuose. Pasitaręs su tėvais, apsisprendė studijuoti literatūrą. Ir staiga  šaukimas tarnauti kariuomenėje. Po kariuomenės pradėjo žurnalistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete, Istorijos ir filologijos fakultete. Žurnalistikos studentai nuo ketvirto kurso paprastai pradėdavo dirbti etatiniais kurios nors redakcijos darbuotojais, kartu derindami ir studijas. Visiškai netikėtai gavęs pasiūlymą, žurnalisto kelią pradėjo „Komjaunimo tiesos“ laikraščio redakcijoje, Valstiečių jaunimo skyriuje. Vėliau dirbo laiškų, studentų gyvenimo skyriuose. Antra darbovietė – Radijo ir televizijos komitetas, Propagandos redakcija. Buvo etatinis vidaus politikos komentatorius. Rašė pats, kitus komentarus užsakydavo parašyti kuriam nors ūkio, mokslo, kultūros įžymiam veikėjui. Paskutinė darbo vieta – „Minties“ leidykla. Redakcijos vedėjo pareigos labiau biurokratinės negu kūrybinės. Vadovavo aštuonioms moterims redaktorėms. Vedėjo pareigos – darbas su autoriais organizuojant knygų rankraščius, o redaktorių – gautus rankraščius suredaguoti iki gamybinio lygio. Vienas ir su kolegomis išvertė tokias, tada didžiulę paklausą turėjusias, knygas: D. Volkogono tritomį „Triumfas ir tragedija“, V. Suvorovo „Ledlaužis“, „M. Diena“, „Paskutinė respublika“, M. Kasvinovo „Dvidešimt trys laipteliai žemyn“ ir kitas (apie dvidešimt knygų). Iš leidyklos ir į pensiją išėjo, panaudodamas prisiminimus, parašė keletą knygų. Išleido publicistikos rinkinį „Pastabos praeities paraštėse“, du romanus – „ Aidai iš gyvenimo šulinio“ ir „Gyvenimas, paženklintas lemties“, taip pat autobiografinę apysaką „Žurnalistinės praeities vingiai“…Į Žurnalistų sąjungą įstojo 1970 m.  

    Spaudai Antanas atidavė 40 metų. Dalyvavo Žurnalistų sąjungos Senjorų klubo veikloje, Vilniaus kupiškėnų klubo suėjimuose.

    Vilniaus kupiškėnų klubas užjaučia velionio žmoną Stasę Kubilienę.

   

 Su velioniu galima atsisveikinti nuo pirmadienio (05.27.) 16.00 val. Iki 19.00 val. Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g. 22) 3 salėje. Antradienį, 05.28.,  12.00 val. Palaikai išvežami į Kupiškio raj.

LIŪDNA ŽINIA

 

        Eidama 79-tus metus, mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narė Liumina Švelnienė.

Velionė gimė 1946 m. sausio 2 d. Vainiškių k. Skapiškio valsčiuje. Mokėsi Vainiškių pradinėje. Vėliau tęsė mokslus Skapiškio vidurinėje mokykloje. Liumina buvo baigusi Vilniaus elektromechanikos technikumą, dirbo Vilniaus miesto elektros tinkluose bei UAB „Šilėja“ inžiniere energetike.

 

        Vilniaus kupiškėnų klubas reiškia užuojauta sūnui Tadui ir anūkėms.

 

 Su velione galima atsisveikinti Pal. Jurgio Mikolaičio bažnyčios šarvojimo salėje gegužės mėn. 20 d.  nuo 16 val.

Laidojama gegužės mėn. 21d. 12 val. Sudervės kapinėse.

 

 

 

 

Ekskursija po Dubingius, Giedraičius bei Glitiškių, Paberžės ir Pikeliškių dvarus

Dubingiuose prie Asvejos ežero

 Kylame į Dubingių piliakalnį

Ant pilies kalno

Prie Radvilų rūmų fragmentų

Vaizdai nuo Dubingių piliakalnio

Dubingių tiltas

Buvusioje evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje Radvilų laidojimo panteonas

Ant Dubingių piliakalnio

Dubingiuose

Asvejos ežeras

Dubingiuose žydi sodai

Asvejos regioninio parko lankytojų centre

Naujoje Dubingių bažnyčioje

Pietavome Giedraičių gimnazijoje

Sotūs pietūs tik už 3 eurus

Giedraičių muziejuje gimnazijos patalpose

Giedraičiuose

Giedraičių bažnyčioje

Prie paminklo "Karžygiams, žuvusiem už Lietuvos laisvę 1920 m."

 Prie Giedraičių mūšio aukų kapų

Prie Glitiškių dvaro

Glitiškių ąžuolui apie 600 metų

Glitiškių dvare, etnografijos muziejuje

 Keramikos dirbtuvėse Glitiškių dvare

Parkas pro dvaro langus

Glitiškių dvare

Jelenskių dvaro rūmai Glitiškėse pastatyti 1860 m. 

Pilsudskio dvaras Pikeliškėse

Žaleso ežeras

 

Nuotraukos Vidmanto Tubelio