Apsilankome bažnyčioje, dalyvaujame gegužinėse pamaldose, aplankome Unės Babickaitės kapą.
Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante (Lėvens kraštovaizdžio draustinyje). Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, tačiau pagarsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais. Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonų vienuolynas (pastatytas 1779 m.). Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet vyksta sakralinės muzikos ir teatrų festivaliai.
Už Viešintų, Šimonių girios pietiniam pakraštyje įvyko keliauninkų atsisveikinimo vakaronė ir padėkavojimai kelionės organizatoriams ir prezidentei Filomenai. 
PASITARIMĄ SURENGĖ VILNIAUS KUPIŠKĖNAI
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ
Antradienį rajono Savivaldybės posėdžių salėje įvyko pasitarimas, priskirtinas prie retesnių įvykių. Jo iniciatorė buvo Vilniaus kupiškėnų klubo (VKK) valdyba, tokį pasiūlymą Kupiškio rajono vadovams pateikusi šio mėnesio pradžioje.
Atvyko klubo valdyba
Pokalbį vedė Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, taip pat dalyvavo Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, Kupiškio kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, seniūnai ar jų pavaduotojai.
Prisistatė ir vilniškiai kupiškėnai - klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė (Vilėniškytė), jos pavaduotojas Vytautas Pivoriūnas, valdybos nariai Žybartas Simonaitis, Teofilis Čiurlys, Regina Tubelienė (Matekonytė).
"Pasiūlėme tokį susitikimą gimtojo rajono Savivaldybėje norėdami glaudesnio bendradarbiavimo su kraštiečiais",- sakė viešnia iš sostinės F. Marčiulionienė. Ji apibūdino dabartinę VKK padėtį. Apskritai šis sambūris aktyviau veikia nuo 1991 metų, tačiau juridiniu asmeniu tapo tik prieš dvejus metus, todėl gali imtis projektų ir tikėtis jų finansavimo iš ES fondų, taip pat prašyti darbo kolektyvų paramos pervedant jiems 2 proc. pajamų mokesčio. Prezidentė pakomentavo ir apibrėžtus klubo veiklos tikslus. Jie skirti gaivinti, ugdyti, skleisti gimtojo krašto etninę kultūrą, integruoti ją į šiandienos kultūros visumą.Todėl siūlytų kasmet Vilniuje surengti rajono kelių meno kolektyvų pristatymus ne tik kupiškėnams, bet ir kitiems sostinės gyventojams. Dabar klubas yra įsikūręs Mokytojų namuose, kurių patalpose galima surengti ir kupiškėnų tautodailininkų, amatininkų darbų parodas. Manoma, jog būtų naudinga rengti proginius ir dalykinius susitikimus su rajono Savivaldybės darbuotojais ir kaimų bendruomenėmis, kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
Plačiau skaitykite : www.kmintys.lt/index.php?psl=sugrizimai
Vilniaus kupiškėnų klubo valdybos narių išvyka į Kupiškio rajono savivaldybę
2008 m. gegužės 20 d. Vilniaus kupiškėnų klubo nariai Kupiškio rajono savivaldybės posėdžių salėje susitiko su savivaldybės atstovais. Pasitarime dalyvavo ir pasitarimui pirmininkavo savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, atstovė spaudai Stasė Krestovienė, Kupiškio kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, kultūros švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jočius, Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius, Subačiaus seniūnijos seniūnas Vidmantas Paliulis, Noriūnų seniūnijos seniūnas Algirdas Navickas, Kupiškio seniūnijos seniūnas Julius Vytautas Semėnas, Šimonių seniūnijos vyr. specialistė Audronė Jankauskienė, rajoninių laikraščių „Kupiškio žinios“ ir „Kupiškėnų mintys“ žurnalistai bei Kupiškio tevelizijos žurnalistai.
Susitikime klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė papasakojo apie Vilniaus kupiškėnų klubo nuveiktus darbus puoselėjant krašto kultūrą, kvietė artimiau bendradarbiauti kultūros srityje, pristatant Vilniuje Kupiškio rajono kapelijas, teatrus, leidinius, atskiras seniūnijas ir pan. bei tolimesnius planus.
Žybartas Simonaitis kalbėjo apie paveldo globą, būtinumą, jo išlikimą ir monumentalų paženklinimą lentomis, paminkliniais akmenimis ar kt. būdais.
Vytautas Pivoriūnas papasakojo apie klubo narių leidžiamą knygą “Keliai veda Kupiškin“ ir dalyvavimą kitų knygų leidyboje (Kupiškis, Kupiškėnų enciklopedija ir kt.) bei reikalingumą paremti.
Buvo nuspręsta kitą susitikimą ir Kupiškio rajono savivaldybės pristatymą organizuoti Vilniuje mokytojų namuose, sąrašą objektų, kuriuos reikėtų 2009 m. paženklinti pateikti iki rugsėjo mėn.
Po pasitarimo klubo valdybos nariai pakeliavo po gražias Kupiškio rajono vietoves. Aplankė Kupiškio ir Gaigalių piliakalnius, A. Petrausko ir V. Šleivytės muziejus, Palėvenės bažnyčią ir vienuolyną, Noriūnų dvarą, Lauryno Stuokos Gucevičiaus paminklą Migonyse.
Patenkinti pasitarimo rezultatais ir kelionės įspūdžiais, atsipūtę ant Gaigalių piliakalnio pievutės, linksmi grįžo į Vilnių.
V.Alekna Čekijoje paskutiniu metimu įveikė G.Kanterį |
|
Dukart olimpinis, dukart pasaulio ir Europos disko metimo čempionas Virgilijus Alekna antradienį laimėjo dešimtąsias žymaus čekų disko metiko Ludviko Daneko memorialo varžybas. 36-erių metų vilnietis diską nusviedė
V. Alekna šias varžybas laimėjo jau šeštą kartą.
Pergalingas buvo paskutinysis, šeštasis, Virgilijaus bandymas. Pirmuoju bandymu jis diską nuskraidino
Tai buvo pirmosios šį sezoną V. Aleknos tarptautinės varžybos.
Antrąją vietą užėmė praėjusių metų pasaulio čempionas estas Gerdas Kanteris. Jis antruoju bandymu diską nusviedė
Filomena Marčiulionienė - Klubo prezidentė, patyrusi ekonomistė, šimonietė (dešinėje)
Regina Tubelienė - valdybos narė, KPI abolventė technologė, paketurietė, Felicijos Jakutytės auklėtinė (kairėje)
Teofilis Čiurlys - valdybos narys, finansų direktorius, veterinarijos gydytojas, gamtos mokslų daktaras, gindviliškis (kairėje)
Vytautas Pivoriūnas - viceprezidentas, KKI alsolventas, sporto reikalų žinovas, skapiškėnas (dešinėje)
Žybartas Simonaitis - valdybos narys, architektas, žymus paveldo specialistas, šimonietis (viduryje)
Gausus Vilniaus kupiškėnų ir jų draugų būrys, net su Vaitiekūnų anūkėle Dominyka, sulėkė subildėjo į Verkius. Klubo prezidentė Filomena M. visus surikiavo, suskaičiavo ir perdavė Lietuvos gidų gildijos gidei ekspertei Aldonai Mikulionienei, kilusiai iš Kupreliškių Jackūnų giminės, kalbančiai be akcento kupiškėniškai. Daug ką sužinojom, daug ką matėm, patikėjom visomis gražiomis legendomis apie parką, dvarą, jo šeimininkus ir jų architektą, mūsų kraštietį Lauryną (Stuoką) Gucevičių, jo žmoną Bogumilą Hermanovską, jo tris sūnus ir dvi dukras.
Nuotraukose matote mus gražios gamtos apsuptyje, o rūmuose mus ir ypač mūsų damas su meile ir palaima žvelgiančias į padangių amūrus.
Vienas vertingiausių Lietuvoje – Verkių rūmų architektūros ansamblis su kraštovaizdžio parku, senųjų tvenkinių sistema. Savitas Kalvarijų kompleksas – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias, Trinapolio vienuolyno ansamblis, istoriškai susiklosčiusių kelių trasos. Įdomus senasis Verkių popieriaus fabrikas.
VISI VILNIAUS kupiškėnai ir jų draugai Gegužės 14 d. (trečiadienį) 14 val. suvažiuoja į Verkių rūmus.
Grupelė Vilniaus ir Kauno kupiškėnų apsilankė pas mūsų pietų kaimynus. Pakeliaukime kartu su jais :
Atvykstame į Čenstakavą. Ekskursija po unikalų XV – XVIII a. vienuolyno-tvirtovės kompleksą. Čenstakavà – miestas pietų Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje, prie Vartos upės. 248,9 tūkst. gyventojų. Išvystyta metalurgija, tekstilė, mašinų gamyba, popieriaus ir baldų pramonė. Yra vienuolynas (XVII-XVIII a.), bažnyčia (XIV a., su Čenstakavos Dievo Motinos ikona). Čestochovos miestas žinomas, dėl katalikiškų piligrimų, kurie važiuoja žiūrėti Juodosios Čestochovos Madonos. Šis miestas taip pat žinomas dėl savo Pauliečių vienolyno esančio ant Jasna Góra kalno.
Po to vykstame į Krokuvą. Aplankome karalių rezidenciją – Vavelį su puikia Katedra, kurioje palaidotas Jogaila, kiti karaliai ir istorinės asmenybės. Apžiūrime karališkuosius kambarius. Pasivaikštome po senamiesčio Turgaus aikštę, senąjį universitetą. Puošniaja Florijano gatve nueiname iki Barbakano ir paminklo Žalgirio mūšiui atminti. Krokuva – senoji Lenkijos sostinė, dabar – šalies kultūros centras. Miestas vadinamas „mažąja Roma”. Čia veikia apie šimtas bažnyčių, seniausias Lenkijos universitetas.
Vykstame į Veličkų druskų kasyklas. Apsilankome iki
Grįžtame per Varšuvą. Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje. Varšuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,65 mln. gyventojų (2005)., Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė. Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI-XVII a.), kuriuos su dideliu dėmesiu aplankome, daug bažnyčių.
