VERKIŲ RŪMAI

Gausus Vilniaus kupiškėnų ir jų draugų būrys, net su Vaitiekūnų anūkėle Dominyka, sulėkė subildėjo į Verkius. Klubo prezidentė Filomena M. visus surikiavo, suskaičiavo ir perdavė Lietuvos gidų gildijos gidei ekspertei Aldonai Mikulionienei, kilusiai iš Kupreliškių Jackūnų giminės, kalbančiai be akcento kupiškėniškai. Daug ką sužinojom, daug ką matėm, patikėjom visomis gražiomis legendomis apie parką, dvarą, jo šeimininkus ir jų architektą, mūsų kraštietį Lauryną (Stuoką) Gucevičių, jo žmoną Bogumilą Hermanovską, jo tris sūnus ir dvi dukras.
Nuotraukose matote mus gražios gamtos apsuptyje, o rūmuose mus ir ypač mūsų damas su meile ir palaima žvelgiančias į padangių amūrus.













Vienas vertingiausių Lietuvoje – Verkių rūmų architektūros ansamblis su kraštovaizdžio parku, senųjų tvenkinių sistema. Savitas Kalvarijų kompleksas – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias, Trinapolio vienuolyno ansamblis, istoriškai susiklosčiusių kelių trasos. Įdomus senasis Verkių popieriaus fabrikas.

VISI VILNIAUS kupiškėnai ir jų draugai Gegužės 14 d. (trečiadienį) 14 val. suvažiuoja į Verkių rūmus.

Griunvaldo mūšiui atminti

Čenstakava-Krokuva-Velička-Varšuva (foto žiūrėk ir aukščiau)

Grupelė Vilniaus ir Kauno kupiškėnų apsilankė pas mūsų pietų kaimynus. Pakeliaukime kartu su jais :

Atvykstame į Čenstakavą. Ekskursija po unikalų XV – XVIII a. vienuolyno-tvirtovės kompleksą. Čenstakavà – miestas pietų Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje, prie Vartos upės. 248,9 tūkst. gyventojų. Išvystyta metalurgija, tekstilė, mašinų gamyba, popieriaus ir baldų pramonė. Yra vienuolynas (XVII-XVIII a.), bažnyčia (XIV a., su Čenstakavos Dievo Motinos ikona). Čestochovos miestas žinomas, dėl katalikiškų piligrimų, kurie važiuoja žiūrėti Juodosios Čestochovos Madonos. Šis miestas taip pat žinomas dėl savo Pauliečių vienolyno esančio ant Jasna Góra kalno.

Po to vykstame į Krokuvą. Aplankome karalių rezidenciją – Vavelį su puikia Katedra, kurioje palaidotas Jogaila, kiti karaliai ir istorinės asmenybės. Apžiūrime karališkuosius kambarius. Pasivaikštome po senamiesčio Turgaus aikštę, senąjį universitetą. Puošniaja Florijano gatve nueiname iki Barbakano ir paminklo Žalgirio mūšiui atminti. Krokuva – senoji Lenkijos sostinė, dabar – šalies kultūros centras. Miestas vadinamas „mažąja Roma”. Čia veikia apie šimtas bažnyčių, seniausias Lenkijos universitetas.

Vykstame į Veličkų druskų kasyklas. Apsilankome iki 150 m. gylio šachtose įkurtas Koperniko, Nykštukų ir kitas koplyčias, didingą bažnyčią ir požeminius ežerus.

Grįžtame per Varšuvą. Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje. Varšuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,65 mln. gyventojų (2005)., Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė. Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI-XVII a.), kuriuos su dideliu dėmesiu aplankome, daug bažnyčių.

Teofiliui Čiurliui - 80

Dr. Teofilis Čiurlys

Veterinarijos gydytojas, gamtos mokslų daktaras

Gimė 1928 04 16 Gindviliuose, Kupiškio rajone, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Virbališkio pradžios ir Salų Žemės ūkio mokyklose.

1950 m. baigė Gruzdžių veterinarijos technikumą, 1955 m. su pagyrimu baigė Lietuvos veterinarijos akademijos veterinarijos fakultetą. 1955 – 1958 m. mokėsi Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos instituto aspirantūroje. 1960 m. Vilniaus Universitete apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją tema “ Mitybinių faktorių įtaka galvijų didžiojo prieskrandžio celiuliozę skaldančios mikrofloros aktyvumui”. 1993 m. nostrifikuotas gamtos mokslų daktaro laipsnis.

1958-1960 m. Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Baisogaloje, 1960-1961 metais – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1961-1963 m. – Lietuvos MA Eksperimentinės medicinos instituto vyr. mokslinis bendradarbis Vilniuje. 1963-1967 m. Lietuvos MA botanikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis, 1967 – 1986 m. Lietuvos MA Biochemijos instituto Enzimologijos laboratorijos vadovas, 1986 - 1990 m. instituto mokslinis bendradarbis. 1990 –1992 m. dirbo Imunologijos institute.

Publikavo daugiau kaip 140 mokslinių straipsnių bei pranešimų tezių. Paskelbė 30 populiarių straipsnių įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose. Vadovavo aspirantams ir moksliniams bendradarbiams. Trys iš jų apgynė daktaro disertacijas.

Ardamas mokslo dirvonus Teofilis Čiurlys buvo ilgametis Mokslo tarybos narys, biochemikų, mikrobiologų draugijų valdybos narys.

Nuo pat Vilniaus kupiškėnų klubo įsikūrimo, aktyvus klubo ir valdybos narys. Savo gera nuotaika, žinojimu, sąmojumi mėgstamas klubo narių ir visų ji pažįstančių.

Sekmės, sveikatos, geros nuotaikos Jums ir visai jūsų šeimai – žmonai Marijai, sūnui Gediminui linki visa klubo bendruomenė.

Kupiškėniška poezija

Atspėjęs šių posmų autorių gaus nemokamą Vilniaus kupiškėnų svetailėlės prenumeratą.
Atsakymų laukiame mėnesį be penkių dienų. Juos siųsti šiuo adresu: vilniaus.kupiskenai@gmail.com

Kupiškėnų žodyno pristatymas

Vakaro pradžioje galingai skamba kupiškėnų himnas.
Ant stalo Kupiškėnų tarmės žodyno didžiulis pirmasis tomas, turintis net 784 puslapius. Jų bus net keturi. Tai vienuolikos metų, visada jaunos, energingos Klementinos Vosylytės darbas. Žodžių rinkimo, jų užrašymo darbe dalyvavo daug žmonių, juk kortelių apie 400.000 ! Visas šias korteles ne kartą ir ne du kilojo, tyrinėjo, lygino, gražiausius, charakteringiausius posakius, sakinius atrinkinėjo mūsų Klementina.
Apie šį darbą kalbėjo, gyrė, džiaugėsi garbingi žodyno pristatymo, Vilniaus kupiškėnų klube dalyviai : habil. dr. Adėlė Valeckienė, dr. Aldonas Pupkis, dr. Gertrūda Naktinienė, žodyninkė Violeta Černė, dr. Vida Žilinskienė, lituanistė Vytautė Eidukaitienė. Pasakojimus kupiškėnų tarme skaitė aktorius Romualdas Gudas. Sveikino Regina Naujokaitienė ir eilė kitų vakaro dalyvių.

Nuotraukose vakaro vaizdeliai :