Kelionė po Suvalkiją

Grupelė Vilniaus kupiškėnų klubo narių birželio 22-23 d. kartu su Vilniaus "Bočiais" keliavo po Suvalkijos (Sūduvos) kraštą.

Pirmasis mūsų sustojimas buvo prie MEGOS prekybos centro, kur ėjome pasižiūrėti įspūdingo akvariumo, kuriame plaukiojo ne tik gražios žuvys, bet ir šešetas ryklių. Gražu!

Toliau mūsų kelionė buvo labai turininga.

Antras sustojimas buvo jau Šakių rajone Lukšių seniūnijos Zyplių dvare. Dvaras atstatytas dėka Lukšių seniūno Vido Cikano, labai darbštaus, sugebančio suburti visuomenę, labai matomas savo išvaizda ir gabumais žmogus. Visa dvaro teritorija net 55 ha, yra ir parkas, 14 dvaro pastatų.

Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė mums papasakojo, kad dvare buvo ir MTS ir grūdų sandėliai ir kolūkio kontora.

Dabar dvaras yra traukos centras, čia vyksta kultūriniai renginiai, plenerai, arklidėse atidaryta dailės galerija. Zyplių dvaras, tai kultūrinis centras visos seniūnijos. Mums dvaras paliko labai gerą įspūdį.

Toliau važiavome į Gelgaudiškį, kur aplankėme Gelgaudiškio dvarą. Šiame dvare mus pasitiko ponaitis Edgaras Pilypaitis, tikras dvaro liokajus. Jis trumpai papasakojo dvaro ir parko istoriją, apie dvaro šeimininkus. Turėjome galimybę palyginti abu dvarus. Zyplių dvare krosnys ir dabar kūrenamos, o Gelgaudiškio – ne.

Pasidžiaugę restauruotų dvarų grožiu, važiavome į Jurbarką, kur sustojome prie skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus.

Grybo anūkė Rasa mums labai detaliai ir nuoširdžiai papasakojo apie V. Grybo vaikystę, jo ankstyvus gabumus lipdyti ir drožti, apie visą sudėtingą gyvenimą, jo mokslus užsienyje, grįžimą į Lietuvą. Dirbtuvėse susipažinome su pagrindinėmis skulptūromis: kunigaikščiui Vytautui, Simonui Daukantui, Nukryžiuotasis, Angelas ir kt. Anūkė pabrėžė, kad į jo dirbtuves nieks negalėjo užeiti.

Už 9 km nuo V.Grybo muziejaus yra Sudargo  5 piliakalnių virtinė. Visi turi savo pavadinimus: Balnakalnis, Žydkapis, Bevardis, Pilaitė, Vorpilis. Kitoje pusėje Nemuno riba su Kaliningrado sritimi. Tikrai niekur nepamatysite tokios gražios panoramos, kaip čia. Sakoma, kad tai antroji Kernavė.

Iš Sudargo vykome į Kudirkos Naumiestį, kur prie paminklo Vincui Kudirkai nusifotografavome, aplankėme V.Kudirkos kapą, sugiedojome tautinę giesmę. Dar Kudirkos Naumiestyje P. Mašioto 42 sodybos kieme apžiūrėjome neįprastą skulptoriaus Prano Sederavičiaus didžiulias cementines skulptūras. Labai didelės arklių, briedžių, angelų skulptūros, Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, Maironio, Vaičaičio, V. Kudirkos ir kiti biustai. Tai primityvaus liaudies meno pavyzdys.

Sustojame Kybartuose. Čia randame ir rusų tapytojui peizažistui Isakui Levitanui atminti pastatytą 1977m. Broniaus Vyšniausko paminklinį biustą, nes I. Levitanas gimė Kybartuose.

Sustojame prie gražaus Vištyčio ežero. Kas maudėsi, o kas tik pabraidė...

Išsimaudę, atsipūtę vykstame į Bartninkus Vilkaviškio rajone, kur jau apsistojame kaimo turizmo sodyboje būsimai nakvynei. Pasiskirstome „kolektyvinius“ būstus, kas pirtelėj, kas vagonelyje, kas salėje su miegmaišiais. Viena naktis, nieko baisaus, svarbiau kolektyvas... Pasikrovę suneštiniam stalui valgių, vykstam į bendruomenės namus. 

Pasitinka su duona, muzika, pasijutom labai laukiami. Salė pilnutėlė, laukia koncerto. Pirmieji pasirodo Vilniaus "Bočių" „Rasoda“, po jų Vilkaviškio "Bočiai", Vilniaus moterų ansamblis „Šarma“.

 Po koncerto suneštinis stalas, kaimo bendruomenė vaišina sūriais ir pienu. Toliau sekė šokiai, dainos. Smagu buvo. Duonytę pasilikome, valgėme autobuse.

Ryte, gal ir nelabai išsimiegoję kolektyviai, bet buvome visi linksmi ir žvalūs. Atvyko Bartninkų seniūnė, kuri mums parodė įdomias seniūnijos vietas. 

Aplankėme senosios bažnyčios griuvėsius, ant kurių net gandras lizdą susisukęs. Aplankėme Budavonės miške nužudytiems kunigams paminklą. Toliau važiavome į Ožkabalius, kur atstatyta Jono Basanavičiaus sodyba (architektė kupiškietė Živilė Mačionienė) ir pasodintas Atgimimo ažuolynas.

Sodybos gidė Rasa labai nuosekliai papasakojo apie J. Basanavičiaus tėvus, vaikystę, mokslus, darbus, visuomeninę, tautinę veiklą, apie sodybos atstatymą, ekspozicijos surinkimą. Atrakino ir parodė klėtį, klojimą.

Iš šulinio pasisėmėme šalto vandens. Seniūnė palydėjo iki aukuro ąžuolyne, kur vyksta įvairios šventės. Nusifotografavome prie kupiškėno signataro L. Apšegos ąžuoliuko.

Seniūnė dar palydi iki Piliakalnių piliakalnio, pakylam ir nusileidžiam. Visur gražu. Dar nuvežė iki senųjų totorių kapinių Vinkšnupių kaime.

Toliau sukam ratą pro Kalvariją į Marijampolę. Marijampolėje aplankom bažnyčią ir Žemaitės kapą.

Riedam pro Prienus, sustojame Birštone. Aplankome paminklą Vytautui, pasivaikštom nuostabia krantine, grožimės gėlynais, sutvarkytu grindiniu ir sanatorijomis. 

Pravažiavę „Napaleono kepurę“ užsukam prie Velnio duobės Aukštadvaryje. Trakai jau čia pat, užsukam paragauti garsiųjų kibinų. Vairuotojas visus vaišino kava, nuostabu.

Su dainomis grįžtam į Vilnių, patenkinti tikrai turininga kelione, tarsi ir nepavargom. Mes dėkingi vadovei Valentinai, gidui Liutavarui ir vairuotojui už sėkmingą kelionę. Keliaukim! 

Filomena

Kelionės įspūdžiai nuotraukose:

 

KELIAUJAM Į PAJŪRĮ

Ankstų birželio 18 d. rytą pilnas autobusas klegančių vaikų, mokytojų ir senjorų pajudėjo iš Lazdynų ir pasuko tiesiu taikymu į Vilnius – Kaunas autostradą. Pirmasis mūsų sustojimas-tikslas- aplankyti ir pasigrožėti Kretingos savivaldybėje Darbėnų seniūnijoje Mažučių kaime japonišką sodą SAMOGITIA (skambantys kedrai arba partnerystės sodas). Jis buvo pradėtas kurti 2007 metais savininko Šarūno Kasmausko iniciatyva. Tai bus didžiausias Europoje japoniškas sodas, kuris užims 16 ha plotą.
Papasakoti, ką jautei vaikščiodamas po japonišką sodą, sudėtinga, todėl, kad tai reikia pajausti. Grožis, harmonija, tobula estetika. Čia dar kartą supranti, koks gražus lietuviškas berželis, pasodintas geroje vietoje, parinktas kelmas su keliomis šakomis. Atrodo, kaip berželių – svyruonėlių grupelė,
 kurie tarp savęs kalbasi. Aplankėme ir BONSAI užtvarą, kur mūsų laimei žydėjo pačios didžiausios azalijos. Nuostabu.
Pasisėmę daug energijos japoniškame sode, lėkėme tiesiai į Šventąją, kur įsikūrę „Limetos“ poilsio namuose, ėjome tiesiai prie jūros. Jūra buvo rami, bangelės mažos, vanduo apyšiltis. Laiką leidome įvairiai: kas maudėsi, kas pasivaikščiojo, kas akmenukus rinko...
Vakare, pasipuošę, pasitempę, rinkomės fojė, kur visi laukėme koncerto-konkurso. Koncerto vedantysis Petras Žiupsnys, komisija – labai griežta: Rimantas Skaistis, Alfredas Gusčius ir kt.
Koncertas prasidėjo „apšilimo“ šokiu, kurį turėjo šokti visi.
„Du gaidelius“ padainavo jauniausias dalyvis Nedas.
Po jo koncertavo visų mokyklų (Lazdynų vidurinės, „Minties“ gimnazijos, Versmės katalikiškos gimnazijos, Ąžuolyno progimnazijos, Trakų Vokės vidurinės mokyklos) moksleiviai. Vilniau „Minties“ moksleiviai buvo geriausiai pasiruošę, net gėlių vainikus spėjo nusipinti, profesionaliai šoko ir dainavo.
Dainavo ir vedančiojo Petro Žiupsnio trio savos kūrybos dainas: Petras Žiupsnys, Aldona Žiupsnienė ir poetas Alfredas Gusčius.
Kupiškėnų senjorai tarmių metų garbei užtraukė savo himną „Oi jūs susiedai“ ir Filomena paskaitė Tamošiūnaičios ailias, parašytas tarmiškai  „Dainuška apė Kupiškį“.
Po koncerto vaišinomės saldainiais, vaisiais, Rimanto medumi.
Kitą dieną persikėlę keltu, „lėkėm“ link Nidos. Gido vaidmens ėmėsi „Minties“ gimnazijos mokytoja Jovita Štikelienė, kuri supažindino su pajūrio vietovių istorija. Perspėjo, kad viską reiks prisiminti, nes grįžtant iš Nidos bus egzaminas.
Aplankėm Parnidžio kopą, Saulės laikrodį, nusifotografavome ir važiavome prie jūros. Jūra buvo gana rami, pakrantė pilna karkvabalių gaišenų ir dumblių. Vaizdelis nelabai koks, bet oras buvo puikas, kas norėjo, tas maudėsi. Atsigaivinę jūros vėjeliu, vykome į Nidą. Kaip gi nepasivaikščioti stulbinančio, fantastiško grožio (taip sakydavo V. Kernagis) po Nidą, aplankėme ir V. Kernagio skulptūrą-suolelį, nusifotografavome ir pasukome Juodkrantės link. Juodkrantėje kas ėjo į Raganų kalną, kas pirko žuvį, kas pasivaikščiojo nuostabe krantine.
Grįžtant į Šventąją atgal, autobuse vyko jau minėtas egzaminas. Pasirodo, kad ne viską atsiminėm, ne viską girdėjom, todėl buvo atsakyta tik į dalį klausimų. Tie, kurie atsakė nors vieną klausimą, gavo neblogus prizus, buvo apdovanoti ir nusipelnę kelionės organizatoriai. Už tai dėkui labai išradingai, eksprontu sugalvojusiai imtis gido vaidmens, mokytojai Jovitai Štikelienei.
Trečia diena – grįžimo diena. Prieš išvykimą sustojame kolektyvinei nuotraukai, kad liktų prisiminimas. Grįžtame labai gražiu panemunės keliu, pro Jurbarką, Šilutę, Kintus, aplankėme ir Ventės Ragą, Kintuose nusipirkome šviežiai rūkytos žuvies, Šilutėje papietavome. Grįžtant sutiktiems objektams kaip gandrams, arkliams, linams traukėme jų garbei parašytas dainas.
Smagi buvo kelionė, aišku trūko tikro gido. Manom, kad ateityje bus ir gidas.
Dėkojame mūsų kraštiečiui Rimantui Skaisčiui, kuris nepamiršta „įsimesti“ į autobusą ir kupiškėnų grupelę, dėkojame visam autobuso kolektyvui, Jūs buvote nuostabūs.
Sakome: didelis DAKUI.

Filomena