KELIAUJAM Į PAJŪRĮ

Ankstų birželio 18 d. rytą pilnas autobusas klegančių vaikų, mokytojų ir senjorų pajudėjo iš Lazdynų ir pasuko tiesiu taikymu į Vilnius – Kaunas autostradą. Pirmasis mūsų sustojimas-tikslas- aplankyti ir pasigrožėti Kretingos savivaldybėje Darbėnų seniūnijoje Mažučių kaime japonišką sodą SAMOGITIA (skambantys kedrai arba partnerystės sodas). Jis buvo pradėtas kurti 2007 metais savininko Šarūno Kasmausko iniciatyva. Tai bus didžiausias Europoje japoniškas sodas, kuris užims 16 ha plotą.
Papasakoti, ką jautei vaikščiodamas po japonišką sodą, sudėtinga, todėl, kad tai reikia pajausti. Grožis, harmonija, tobula estetika. Čia dar kartą supranti, koks gražus lietuviškas berželis, pasodintas geroje vietoje, parinktas kelmas su keliomis šakomis. Atrodo, kaip berželių – svyruonėlių grupelė,
 kurie tarp savęs kalbasi. Aplankėme ir BONSAI užtvarą, kur mūsų laimei žydėjo pačios didžiausios azalijos. Nuostabu.
Pasisėmę daug energijos japoniškame sode, lėkėme tiesiai į Šventąją, kur įsikūrę „Limetos“ poilsio namuose, ėjome tiesiai prie jūros. Jūra buvo rami, bangelės mažos, vanduo apyšiltis. Laiką leidome įvairiai: kas maudėsi, kas pasivaikščiojo, kas akmenukus rinko...
Vakare, pasipuošę, pasitempę, rinkomės fojė, kur visi laukėme koncerto-konkurso. Koncerto vedantysis Petras Žiupsnys, komisija – labai griežta: Rimantas Skaistis, Alfredas Gusčius ir kt.
Koncertas prasidėjo „apšilimo“ šokiu, kurį turėjo šokti visi.
„Du gaidelius“ padainavo jauniausias dalyvis Nedas.
Po jo koncertavo visų mokyklų (Lazdynų vidurinės, „Minties“ gimnazijos, Versmės katalikiškos gimnazijos, Ąžuolyno progimnazijos, Trakų Vokės vidurinės mokyklos) moksleiviai. Vilniau „Minties“ moksleiviai buvo geriausiai pasiruošę, net gėlių vainikus spėjo nusipinti, profesionaliai šoko ir dainavo.
Dainavo ir vedančiojo Petro Žiupsnio trio savos kūrybos dainas: Petras Žiupsnys, Aldona Žiupsnienė ir poetas Alfredas Gusčius.
Kupiškėnų senjorai tarmių metų garbei užtraukė savo himną „Oi jūs susiedai“ ir Filomena paskaitė Tamošiūnaičios ailias, parašytas tarmiškai  „Dainuška apė Kupiškį“.
Po koncerto vaišinomės saldainiais, vaisiais, Rimanto medumi.
Kitą dieną persikėlę keltu, „lėkėm“ link Nidos. Gido vaidmens ėmėsi „Minties“ gimnazijos mokytoja Jovita Štikelienė, kuri supažindino su pajūrio vietovių istorija. Perspėjo, kad viską reiks prisiminti, nes grįžtant iš Nidos bus egzaminas.
Aplankėm Parnidžio kopą, Saulės laikrodį, nusifotografavome ir važiavome prie jūros. Jūra buvo gana rami, pakrantė pilna karkvabalių gaišenų ir dumblių. Vaizdelis nelabai koks, bet oras buvo puikas, kas norėjo, tas maudėsi. Atsigaivinę jūros vėjeliu, vykome į Nidą. Kaip gi nepasivaikščioti stulbinančio, fantastiško grožio (taip sakydavo V. Kernagis) po Nidą, aplankėme ir V. Kernagio skulptūrą-suolelį, nusifotografavome ir pasukome Juodkrantės link. Juodkrantėje kas ėjo į Raganų kalną, kas pirko žuvį, kas pasivaikščiojo nuostabe krantine.
Grįžtant į Šventąją atgal, autobuse vyko jau minėtas egzaminas. Pasirodo, kad ne viską atsiminėm, ne viską girdėjom, todėl buvo atsakyta tik į dalį klausimų. Tie, kurie atsakė nors vieną klausimą, gavo neblogus prizus, buvo apdovanoti ir nusipelnę kelionės organizatoriai. Už tai dėkui labai išradingai, eksprontu sugalvojusiai imtis gido vaidmens, mokytojai Jovitai Štikelienei.
Trečia diena – grįžimo diena. Prieš išvykimą sustojame kolektyvinei nuotraukai, kad liktų prisiminimas. Grįžtame labai gražiu panemunės keliu, pro Jurbarką, Šilutę, Kintus, aplankėme ir Ventės Ragą, Kintuose nusipirkome šviežiai rūkytos žuvies, Šilutėje papietavome. Grįžtant sutiktiems objektams kaip gandrams, arkliams, linams traukėme jų garbei parašytas dainas.
Smagi buvo kelionė, aišku trūko tikro gido. Manom, kad ateityje bus ir gidas.
Dėkojame mūsų kraštiečiui Rimantui Skaisčiui, kuris nepamiršta „įsimesti“ į autobusą ir kupiškėnų grupelę, dėkojame visam autobuso kolektyvui, Jūs buvote nuostabūs.
Sakome: didelis DAKUI.

Filomena