Pas kupiškėnus Nijolė Baužytė

Sueigą pradėjome kupiškėnų himnu.

Žurnalistė, Lietuvos miestelių ciklo kūrėja Nijolė Baužytė pasveikino Vilniaus kupiškėnus, papasakojo apie savo kūrybą, paminėjo, kad miesteliai mažėja, traukiasi.

O kaipgi nemažės, juk Vilniuje virš dviejų tūkstančių kupiškėnų. Kiek kupiškėnų Europoje matyt nieks dar neskaičiavo. Atlietuvinom Vilnių, atlietuvinsim ir Europą.

Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante (Lėvens kraštovaizdžio draustinyje). Seniūnaitijos centras. Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, tačiau pagarsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais.

Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonųvienuolynas (pastatytas 1779 m.). Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet vyksta sakralinės muzikos ir teatrų festivaliai. Prie Prie Palėvenėsprigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų. Netoliese, prie Pauliankoskaimo, buvo Palėvenės dvaras. Šalia yra Palėvenės piliakalnis.

Oficialiai laikoma, kad Palėvenė įkurta 1586 m. Miestelyje Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su žmona Marijona iš Siesickių giminės įsteigė dominikonų vienuolyną, kurio reikmėms dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. 1676 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, kurio fundatoriumi buvo Vilkmergės seniūnas L. M. Počobutas su žmona.

Apie bažnyčios ir vienuolyno pastatymą yra išlikęs toks padavimas: karo su švedais metu Počobutas, po nesėkmingo mūšio, pasislėpė miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pasižadėjo, kad jei liks gyvas, pastatys bažnyčią. Švedai koplyčioje Počobuto nepastebėjo ir šis pažadą ištesėjo: pasikvietė dominikonus, kuriems pastatė bažnyčią ir vienuolyną.

XIX a. Palėvenėje prasidėjo Lietuvos blaivybės ir lietuvybės išsaugojimo sąjūdis.1858 m. vyskupas Motiejus Valančius į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius. „Testamentinėje gromatoje“ jis rašė:

Vienoj kelionėj 1858 metuose apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas keliasdešimts žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas. Motiejus Valančius

Tačiau vienuolynas blaivystę suprato kiek kitaip – įsteigė didelę smuklę, o mažesnę padarė degtinės sandėliu, nors tuo metu Palėvenėje nebuvo net mokyklos – taip 1859 m. M. Valančiui rašė Utenos dekanas kunigas Stulginskis. Vyskupas įsakė smukles naikinti ir steigti parapinę mokyklą.

Žymūs žmonės

Palėvenės kapinės

• Palėvenės bažnyčioje krikštytas ir 1765–1767 m. mokėsi architektas L. Stuoka-Gucevičius (1753–1798).
• Palėvenėje gimė literatas, žurnalistas ir visuomenininkas Stasys Michelsonas (iki 1911 m. Michalkevičius, 1881–1973.
• Iš Palėvenės apylinkių, Terpeikių kaimo, yra kilęs elementoriaus ir dainų knygelės autorius, lietuviško feljetono pradininkas Kajetonas Aleknavičius(1804-1874).
• Palėvenės parapijoje po 1918 m. darbavosi liaudies menininkas Laurynas Masiliauskas (1884-1956).
• Palėvenėje mirė leksikografas Domininkas Sutkevičius (1782-1849).
• Palėvenės kapinėse ilsisi aktorė Unė Babickaitė (1897–1961), kurios kapas yra mitologinis, istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas.

Mažoji Mokytojų namų salė pilna pilnutėlė. Tuom įsitikinsite pažiūrėję nuotraukas.

Salės vaizdeliai


Kalba žurnalistė Nijolė Baužytė.(dešinėje)

Vytautas Grakauskas, aktyvaus Palėvenės vargonininko sūnus, kurio tėtį nukankino išbėgdami bolševikai.

Viceprezidentė Regina su klubo finansų šefu Laimučiu.
Pagerbiame jubiliatę Onutę.



Po iškilmingosios ir rimtosios dalių, kupiškėnų aludarių pamokymų demontruotame filmuke, prasidėjo linksmoji dalis. Ką jos metu daro klubiečiai ir svečiai žiūrėkite nuotraukose.

Jei geras alus, po trijų stiklinių darosi linksma, po penkių šilta, po septynių dainuot norisi. Jei kas nors pasidaro anksčiau alus įtartinas.

PAKVIETIMAS

Kviečiame!

Vilniaus kupiškėnų suvėjimas
Mokytojų namų mažojoje salėje (II a.)
š. m. gruodžio 5 d. 15 val. Tema - Palėvenės architektūrinis ansamblis. Lektorė Nijolė Baužytė.

Klubo valdyba

Mūsų jubiliatai

Ona Gasparavičiūtė - miela mūsų klubo narė, šiemet švenčia gražų Jubiliejų.

Gimė Ona Linkiškių kaime, Šimonių valsčiuje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Migonių pradinėje mokykloje, Kupiškio gimnazijoje, kurią baigė 1946 metais. Ji iš tos karo laikų gimnazistų kartos, kuri sunkiais karo ir pokario metais troško siekti mokslo žinių. Šis noras Oną ir atvedė į Žemės ūkio akademijos agronomijos - ekonomikos fakultetą, o vėliau - parengti ir apginti žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją. Toliau sekė ilgametis darbas Žemės ūkio ministerijoje, Žemės ūkio ekonomikos institute vyresniosios mokslinės bendradarbės pareigose.

Jubiliatė yra Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" Vilniaus miesto bendrijos Žvėryno skyriaus vadovė, domisi istorija, tautodaile, dailiaisiais amatais. Dar gimnazijoje pamilusi dainą Onutė iki šiol dainuoja chore. Nuo pat Vilniaus kupiškėnų klubo įsikūrimo yra aktyvi narė. Ją sutinkame visuose klubo renginiuose, išvykose, kelionėse. Mielai dalijasi savo žiniomis ir patyrimu, visuomet geranoriškai talkina klubo vakaronėse.

Sveikiname Oną su garbingu Jubiliejumi!

Linkime geriausios sveikatos, neišsenkančios energijos ir sėkmės darbuose ir siekiuose!

Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba

Pas mus svečiuojasi ADOMYNĖS bendruomenė

Vilniaus kupiškėnus sužavėjo puikus adomyniečių pasirodymas, kūrybingai sudaryta nuotaikinga programa. Žavėjomės etnografinio ansamblio "Jara" ir kaimo kapelos dainomis ir muzika, smaikščiomis pasakorėmis, jaunąja atlikėja, dainuojančia ir grojančia keliais instrumentais.
Įtaigus poezijos žodis skambėjo iš šeimyninio dueto lūpų.
Scenoje puikiai derėjo visų kartų atlikėjai. Kaip gali nesidžiaugti, kad mūsų Kupiškio žemėje tiek gražių talentingų žmonių, puoselėjančių mūsų krašto kultūrą.
Nuoširdžiai dėkodami už puikų koncertą ir vaišes, linkime visiems Adomynės žmonėms daug sekmės kasdieniniuose darbuose, nuostabių švenčių, kurias Jūs mokate sukurti sau ir pradžiuginti kitus žmones.

Nuoširdi padėka vienų kitiems.

Biržų klubo viceprezidentas Julius L. su dovanėle mūsų e'prezidentei Filomenai, pasižymėjusiai savo kūrybingais darželiais. Meniški vaizdeliai iš gamtos gėrybių. Adomynietės su lauktuvėmis.

Su geriausiais palinkėjimais - Kupiškio r. meras Jonas Jarutis ir Šimonių seniūnas Algirdas Kairys

Šauni kaimo kapela dar neturinti savo vardo. Prezidentas Vytautas Pivoriūnas su viceprezidente Regina Tubeliene pasiruošę dėkoti ...

Adomynės etnografinis ansamblis "Jara" visam gražume ...

Ansamblietės. Virginija Pakalniškienė supažindina su Adomyne. Ieva Tučiūtė.

Prezidentas pradeda susitikimą su adomyniečiais. Skamba kupiškėnų himnas.

O žiūrovų prigūžėjo pilna Vilniaus Karininkų Ramovės salė

Virginija P. rašo: "Štai pagaliau ir namuose... Pavargę, bet labai laimingi ir dėkingi už šiltą priėmimą Vilniuje. Mes tikrai vykom pas Jus atvira širdimi ir norėjome pasidalinti su Jumis savo paprastu gyvenimu. Ačiu, kad priėmėte mus tokius - paprastus kaip 3 kapeikos..."

Virginija Pakalniškienė vedė mus Adomynės istorijos keliais, takais ir vingiais. Meninius kolektyvus rengė ir organizavo Adomynės laisvalaikio centro vadovė Rima Lapienienė ir meno vadovė Sigutė Kovienė.

Eiles skaitė Danutė Vizbarienė ir jos dukrelė Svėdasų J. Tumo Vaižganto gimnazijos abiturientė Agnė.

Kankliavo ir savo kūrybos dainą atliko Ieva Tučiūtė, dabar jau Panevėžio menų mokyklos pirmakursė.

Apie nelaimėlį jaunikį pasakojo Alvyda Palačenkienė.

Meno kolektyvuose dalyvauja Adomynės pagrindinės mokyklos direktorė Danguolė Mašauskienė, pavaduotoja Aldona Baltutienė, komercinės firmos „AGLA“ direktorius Augenijus Cesevičius, ilgiausiai ir dabar dar dirbanti Adomynės mokytoja Aldona Kavoliūnienė, rusų kalbos mokytoja Danutė Vizbarienė ir kiti adomyniečiai, mylintys dainą, norintys gyventi linksmiau ir gražiau.Būgnus mušė Adomynės pagrindinės mokyklos dešimtokė Rasa Vilimaitė,o jos mama Zita dainuoja folkloriniame ansamblyje.

Adomynė (iki XIX a. pradžios Aluotėliai, iki 1921 m. Jonava) - kaimas Kupiškio rajono savivaldybės pietryčiuose, į rytus nuo Šimonių, 8 km į šiaurę nuo Svėdasų, Adomynės kalvagūbryje (95-100 m virš jūros lygio). Seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, varpinė, veikia Adomynės pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.).Veikia laisvalaikio centras, kaimo bendruomenė (tarybos pirmininkė - Virginija Pakalniškienė). Yra kapinės, kuriose palaidota fizikė Janina Vizbaraitė, seni dvaro pastatai, sodyba.

S K E L B I A M E

Gerb. Vilniaus kupiškėnai.

Primename, kad š.m. lapkričio 7 d. 14 val. Vilniaus Karininkų Ramovėje 'įvyks klubo narių susibėgimas.
Susitinkame su garbinga Adomynės bendruomene .

Į susitikimą atvyksta Kupiškio r. meras Jonas Jarutis.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI

Klubo valdyba

SVEIKINAME IRENA EIGELIENĘ - SEMAŠKAITĘ

SVEIKA, MIELA KRAŠTIETE IRENA

Irena gimė Vytauto Didžiojo metais Kupiškyje. Nuo vaikystės tėvų namuose skambėjo muzika. Tėtis Juozapas Semaška buvo garsus dūdų orkestro vadovas – anykštėnas. Motina Marcelė Pažemytė – smagi dainininkė, tikra kupiškietė. Jos tėvas Kazimieras Kupiškio bažnyčios vargonininkas. Besimokydama Kupiškio gimnazijoje buvo aktyvi literatė, literatų būrelio organizatorė. Be jos dalyvavimo neapsieidavo visi mokyklos vakarėliai, jos visur būdavo pilna tiek mokykloje tiek ir už jos ribų.

Vilniaus universitete su užsidegimu Irena studijavo istoriją ir bibliografiją, tapo diplomuota istorijos mokytoja.

Dėstydama istoriją entuziastingai organizuodavo vasaros turistines stovyklas gimtajame Kupiškyje prie Lėvens ir Kupos krantų. Irenos dėka daug žmonių ir ypač jaunumo susipažino su Kupiškio krašto istorija, papročiais.

Daug metų Irena rengia ekskursijas po senąsias aisčių žemes, nepamiršdama poetiškų tų žemių apibūdinimų, jų padavimų, jų istorijos.

Su vyru Rimantu Eigeliu, įdomios biografijos žmogumi, išaugino sūnų Vytenį, baigusį KPI pramoninės elektronikos specialybę, kartu tapusį atsargos leitenantu.

Po Nepriklausomybės atgavimo Irena dėstė baltų kultūrą, tai buvo tiesiog jos pašaukimas.

Sūnus Vytenis, patriotiškai tėvų auklėtas, nedelsdamas įsijungė į Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbus. 1990 m. gale jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės kapitono laipsnis. Tačiau 1993 m. Eigelių šeimą ištiko didelis skausmas. Anapilin išėjo jų sūnus, kapitonas Vytenis.

„Skausmas nėra bevaisis“, sako Irena. Jis atvedė Ireną į Tėviškės pažinimo draugiją, Vilniaus kupiškėnų klubo susiėjimus. O kokie išmoningi ir vaišingi būdavo jos atvykimai į Vilnių, į kupiškėnų klubą, Tėvynės pažinimo draugijos konferencijas Šlapelių namuose.

Kai Irenos paklausia, kokia padėka Jums šilčiausia, ji atsako: „Norėčiau, kad mano mokiniai mylėtų savo šalį. Ir kad kraujo šauksmas juos visuomet vestų namo“

Vilniaus kupiškėnų klubas nuoširdžiai dėkingi, Lietuvybės ir dvasingumo žadintojai, istorikei Irenai Eigelienei – Semaškaitei. Linkime Jums geros sveikatos, ištvermės puoselėjant tautines vertybes bei savo gimtojo Kupiškio krašto šlovinimą.

KLUBAS SPALIO MĖNESYJE

Spalio 3 d. klubo suvėjime aptarti Vilniaus krašto reikalai. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas profesorius Kazimieras Garšva kalbėjo apie padėtį Vilnijoje, apie nesutarimus, įstatymų nesilaikymą ir kitas blogybes šiame Lietuvos regione. Keisčiausia, kad per 20 m.“tuteišiai“ nesugebėjo perskaityti lietuviškų gatvių pavadinimų, užrašų ant maršrutinių autobusų ir kt., todėl vietiniai valdininkai "leidžia" jiems šalia lietuvių, rašyti ir lenkų kalba. O svarbiausia, kad baudos už įstatymų dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių pažeidimus prilygsta vos ne už gatvės ne vietoje perėjimą.

Krašto mokyklose šantažuojami mokiniai ir jų tėvai. Lenkiškų mokyklų moksleiviai vasaros atostogų metu vežami į poilsio stovyklas Lenkijoje. Tai finansuoja Lenkijos vyriausybė.

Lektorius atsakė į gausius klausimus.

Mokytojus pasveikinome su profesine švente – Mokytojo diena. Pasivaišinę išsilskstėme po namus.

V.P.

Susiėjimą pradeda klubo prezidentas Vytautas Pivoriūnas

Klubo vadovai dėkoja prof. Kazimierui Garšvai

Mūsų mylimas žentas Antanas Ramanauskas. O čia aktyviosios tik Jonės pirštas ...

Prezidentas kalbina aktorė Janiną Matekonytę, juk artėja Klubo dvidešimtmetis.

Pagerbiama mūsų žymioji darželių meistrė FILOMENA, plešianti Garbės raštus Vilniaus miesto konkursuose. Pagal strateginį darželio vystymo planą, jai įteikta tropinių ir arktinių augalų sėklų, juk klimatas keičiasi ...

Linksmi ir gražūs, įdomu, kas puodukuose ?