Architektas Žybartas Simonaitis gimė 1929 m. kovo 20 d., Juodžiūnų k., Kupiškio raj
. Mokėsi Šimonių pr. mokykloje ir Kupiškio gimnazijoje, kurią baigė 1947 m. Kauno politechnikos institute, įgijo architekto-inžinieriaus specialybę.
1953 - 1966 m. dirbo architektu Mokslinėse-gamybinėse restauracijos dirbtuvėse, 1966- 67 metais Vilniaus kultūros paminklų inspekcijos viršininku, 1968–1989 metais - Paminklų restauravimo instituto architektu.
Žymesni objektai, kuriuose atliko architektūrinius tyrinėjimus, sudarė restauravimo projektus ir vedė restauravimo darbus: Kauno ir Panemunės pilys, Liškiavos pilies liekanos, Kauno rotušė, keletas Kauno gotikinių namų Rotušės a., Vilniaus artilerijos bastėja, Vilniaus miesto siena Bokšto g. ir kt. Atliko tyrimus ir sudarė restauravimo projektus: Vilniaus m. sienos atkarpų, eilės istorinių namų, Videniškių pilies, Subačiaus vartų. Kartu su bendraautoriais: Raudonės ir Biržų pilių, Vilniaus Šv. Dvasios dominikonų bažnyčios ir vienuolyno požemių. Žybartas dirbo ir prie šiandieninės architektūros projektų: Rokiškio santuokų rūmų, Kupiškio santuokos rūmų (neįgyvendintas) ir Utenos „Malūno“ restorano interjerų, Plokščių „Kančių keliai“ memorialo Šakių
rajono savivaldybėje ir dešimtimis skaičiuojamų gyv. namų, poilsio vilų, antkapinių paminklų.
Žybartas Simonaitis Respublikinės premijos -- 1978 m., Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos -- 1988 m. laureatas. Vilniaus kupiškėnų klubo įkūrėjas, 1991-97 jam vadovavo. Jis net įgijo karo aviacijos mechaniko specialybę.
Įdomi Žybarto vaidybinė veikla. Daug ką sako jo suvaidintos rolės trumpametražiniuose kino ir reklaminiuose filmuose : fotoreporteris, žydas konclageryje, atvežtas iš vestuvių pokylio; turtingas miestietis, žydas medicinos profesorius, miestietis, bėgąs su pinigų dėžute iš miesto, patricijų luomo miestietis, vietinis „tuteišas“, alaus mėgėjas, pagonis, nešąs pagonybės simbolius, pagyvenęs žmogus tarp jaunų – džinsai tinka visiems, motociklininkas ir daug kitų.
Labai plati Žybarto Simonaičio visuomeninė veikla. Jis Lietuvos architektų sąjungos narys, Lietuvos restauratorių , ICOMOS narys. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Čečėnijos nepriklausomybės gynimo Vilniaus komiteto narys. Ilgai dirbo Vilniaus miesto paminklotvarkos ekspertų taryboje ir Lietuvos piliečių chartijos tarybos valdyboje.
Žybarto iniciatyva rašyta daug raštų, kreipimųsi, pasiūlymų Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Lietuvos vyskupų konferencijai įvairiais šalies gyvenimo klausimais.
O kiek darbų atlikta pažymint istorinės-kultūrinės atminties, paveldo, buvusių mokyklų gimtajame krašte ir už jo, įamžinimui, sunku net suskaičiuoti.
Žybartas visuomet žvalus, žingeidus, pilnas idėjų, geros sportinės formos. Nėra dienos, kad jis nenueitų keleto km. Suspėti su juo, net gerokai jaunesniems nelengva.
Tai toks tas mūsų architektas, šimonietis, kupiškėnas, Apolinaro Simonavičiaus ir Marijonos Laurinavičiūtės–Simonavičienės sūnus, kurių šeimoje be Žybarto užaugo dar du broliai: Valentinas – žemėtvarkininkas, Algis – hidromelioratorius ir sesutė Alina – vokiečių kalbos mokytoja.
Žybarto vaikai seka tėvo pėdomis: sūnus Dalius architektas dizaineris, dukra Agnė architektė.
Vilniaus kupiškėnų klubas garbingo jubiliejaus proga linki savo kolegai neišsenkamos energijos skiepijant meilę gimtajam kraštui, kovojant dėl tolimesnio Lietuvos suklestėjimo.
1 komentarai (-ų):
Gedimino ir Žybarto jubiliejinę šventę prigužėjo pilna Mokytojų namų svetainė. Čia rasite Vilniaus ir Kauno kupiškėnus, garbingus svečius, kolegas, bendražygius, klubo vadovus. Pažiūrėkite, paieškokite rasite namažai pažįstamų, gal net senai matytų. Linkiu sekmės ...
Buvo puikus kraštiečių susitikimas, deramas jubiliatų pagerbimas, gražus muzikavimas ir dainavimas, šiltas bendravimas, galiausiai, - ALBOS profesionalus renginio pristatymas šioje svetainėje.
Renginio vedėjai Filomena ir Vytautas dar kartą pelnė dalyvių padėką ir pagarbą.