NETEKOME JULIJOS VAICEKAUSKIENĖS

 

    Gražią, pavasarišką, žydinčią balandžio 24, bebaigianti 98-uosius gyvenimo metus, išėjo anapus Vilniaus kupiškėnų klubo narė JULIJA PĖŽAITĖ – VAICEKAUSKIENĖ. Julija gimė 1927 05 14 Kupiškyje Povilo Pėžos ir Ievos Palšiūnaitės-Pėžienės šeimoje. Tėvas prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbo Kupiškio valsčiaus sekretoriumi. Mama – Ieva Palšiūnaitė-Pėžienė buvo namų šeimininkė ir 14 ha žemės ūkio Vėžionyse prižiūrėtoja. Žemė buvo išnuomota „pusininkams“. Julijos vaikystė prabėgo Vėžionyse, 4 km nuo Kupiškio. Mokėsi Kupiškio pradinėje mokykloje, 1938 m. baigė 4 skyrius. 1939 m. tėvą perkėlė darbuotis į Skapiškį, ten ji baigė penktą skyrių. 1941 m. birželio birželio 14 d. visa šeima buvo ištremta į Sibirą. Naujojoje Vilnioje tėvą atskyrė nuo šeimos. Jis atsidūrė Rešiotų lageryje, o likusi šeima pradėjo „pažintį“ su Sibiru: Barnaulas, Kamenj na Obi, po metų – Ustj Kutas ant Lenos kranto ir Bykov mys. Čia Lenos žiotys, amžinojo įšalo žemė, kuri vasarą atšildavo tik 10 cm. Iš vienos pusės - Lenos upė, iš kitos - Laptevų jūra. Iš pradžių nesimokė, nes nebuvo mokyklos, be to, ir rusų kalbos nemokėjo. Kai po metų Bykove pastatė septynmetę mokyklą, 1943 m. pradėjo mokytis ketvirtoje klasėje. 1947 m. baigė septynias klases. Po mokyklos baigimo viena išvyko į Tiksi uostą tęsti mokslų, ten baigė 8 ir 9 klases. Grįžusi į Bykovą atostogų  sužinojo, kad Tiksi toliau tęsti mokslų mums nevalia. Tai buvo uostas, uždrausta zona, sąlygiškai netoli Aliaskos (2000 km), mat baimintasi, kad tremtiniai nepabėgtų. 10 klasę kartu su kitais lietuviais baigė Kiusiuro vidurinėje mokykloje. Rudenį išvažiavo į Jakutską su kitais lietuviais ir įstojo mokytis į Jakutsko pedagoginio mokytojų instituto fizikos-matematikos specialybę. 1952 m. baigusi institutą buvo paskirta dirbti į Pokrovsko vidurinę mokyklą fizikos-matematikos mokytoja. Ten dirbo trejus metus, 1955 m. grįžo į Jakutską ir iki 1956 m. dirbo profesinėje mokykloje, Miškų technikume. 1956 m. ištekėjo už tremtinio Ričardo Vaicekausko. 1960 m. su vyru ir dukra Rita grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas seserį Zinaidą, iš tremties grįžusią anksčiau. Dirbo kasininke-buhaltere statybos valdyboje Nr. 1 ir 1965–1980 m. – Naftos žvalgybos ekspedicijoje Vilniuje. Julija buvo Vilniaus kupiškėnų klubo narė ir kol sveikata leido, viena ar lydima dukros Ritos, aktyviai dalyvaudavo klubo renginiuose.

Liūdime dėl Julijos netekties ir užjaučiame jos dukrą Ritą Vipertienę, visus artimuosius.

Atsisveikinti bus galima Laidojimo paslaugų centro Antakalnio padalinyje Paco g. 4,  2 salėje:

šeštadienį, balandžio 26 d. 15:00- 19:00 val.

sekmadienį 27 d. 9:00 – 14:30 val.

Šv. Mišios bus aukojamos šeštadienį 18 val. Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Maironio g. 10.

Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.