ALGIRDO JULIAUS GREIMO JUBILIEJUS KUNIGIŠKĖSE

Vilniaus kupiškėnų klubo ekipažas iš keturių asmenų gražų šeštadienio rytą pajudėjome Svėdasų link dalyvauti konferencijoje, skirtoje A. J. Greimo 100 – osioms gimimo metinėms.

Važiuodami pro Kavarską, užsukome prie Šv. Jono šaltinio. Nustebino labai gražiai sutvarkyta aplinka, pastatytas Šv. Jonui koplytstulpis aišku, kad nusifotografavome. Paėjus kiek toliau nuo šaltinio aplankėme Kavarsko partizanų kapelius. Kryžiai atrestauruoti mūsų klubo nario Žybarto Simonaičio.

Visai netyčia pirmiau aplankėme Juozo Tumo-Vaižganto tėviškės vietą. Jau namo nebėra. Toje vietoje stovi Tumo-Vaižganto akmeninis biustas, pastatytas ant postamento. Biusto autorius − Bernardas Bučas. Šioje vietoje taip pat stovi A. Tarabildos sukurtos medžio skulptūros, medinis kryžius, kurio autorius uteniškis tautodailininkas Romualdas Šimkūnas ir akmuo − Juodžiaus kelmas. 1989 m. prie kelio į Tumo-Vaižganto tėviškę buvo pasodinta 120 liepų alėja. Smagu, kad netyčia ir neplanuotai aplankėme tokią gražią vietą, tokį gražų spalvotą rudenį. Toliau važiavome į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, kur ir vyko jau minėta popietė. Pirmiausia apžiūrėjome visą muziejų, jo eksponatus. Vienas kambarys, kuriame vaikystėje teko gyventi, buvo paskirtas Algirdui Juliui Greimui. Tai fotografijų, dokumentų ir spaudos leidinių paroda, skirta A. J. Greimo metams “Iš Kunigiškių − į platųjį pasaulį”.

Į konferenciją atvyko prof. Karolis Rimtautas Kašponis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas, muzikos ir teatro akademijos docentas Rimantas Astrauskas, prof. istorikas anykštėnas Antanas Tyla, prof. Greimo semiotinių studijų centro vedėjas, literatūros kritikas, vertėjas Kęstutis Nastopka, Svedasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis ir kt.

Renginį atidarė Svedasų krašto muziejaus direktorius, žurnalistas Vytautas Bagdonas. Pradžioje klausėmės muzikinės programos, kurią atliko Anykščių muzikos mokyklos moksleiviai. Po muzikinės programos buvo skaitomi pranešimai. Pirmąjį pranešimą: A. J. Greimo vaikystės atspindys prof. K. R. Kašponio knygoje “Greimas arti ir toli” skaitė jau minėtas Rolandas Aidukas. Antrąjį pranešimą: A. J. Greimas ir semiotika mokslo pasaulyje skaitė prof. K. R. Kašponis. Trečiąjį pranešimą: A. J. Greimo lietuvių mitologijoje studija “Apie dievus ir žmones” skaitė jau minėtas R. Astrauskas.

Visi pranešimai buvo įdomūs. Jie bus atspausdinti atskirame leidinyje.

Po pranešimų dar visi susirinkusieji pabendravome prie arbatos puodelio. Smagu buvo pasibūti atokiame kaimo muziejuje, kuriame vyko renginys, skirtas pasaulinio lygio mokslininkui, semiotikui, eseistui A. J. Greimui.

Filomena Marčiulionienė

Nuotraukos Vidmanto Tubelio