2017-05-15

Paminėjome Motinos ir Šeimos dienas



Giedame  kupiškėnų himną
Kupiškėnų popietėje klubo prezidento Viliaus Bartulio įžanginis žodis


Su jubiliate Julija Vaicekauskiene
Su jubiliate Genovaite Kasperavičiene
Jubiliatė Julija


 Etnologė, žurnalistė ir tautosakininkė Gražina Kadžytė pasakoja apie Motinos ir Šeimos dienų šventimą


Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos.
Klausomės pasakojimo

Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes, būtent dėl tos pačios priežasties – motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Tai žemės deivės. Kitos moteriškos deivės buvo susietos su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Likimą lėmė ir sergėjo graikų Eiletijos, rusų Rožanicos, lietuvių Laimos. Visiems gerai žinoma meilės deivė, taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y vaisingumo, funkcija, skirtinguose kraštuose vadinta skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda. Įvairiuose kraštuose randama šių deivių garbinimo įrodymų – moteriškos lyties statulėlių. Iš Narvos kultūros (III. tūkst. pr. Kr.) rasta medinių, gintarinių statulėlių. Mažojoje Lietuvoje – akmeninių statulų, vadinamų akmens bobomis.
Pasaulyje paplitus krikščionybei, moteriškų deivių kultas pasibaigė, bet motina vis tiek neužmiršta – pradėta garbinti Jėzaus motina Marija.
Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros“. Šiuolaikinės motinos jau nebėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, kuris, pagal ankstesnę sampratą, būtų laikomas vyrišku. Anksčiau motinos užaugindavo ne tik tris, bet septynis ar net dešimt vaikų. Dabartinė motina išaugina po vieną, du, daugiausiai penkis vaikus. Nepaisant visų skirtumų, visos motinos nuolat jaudinasi dėl savo vaikų. Tuo jos ir yra motinos. Ir kaip bežiūrėsi,žmonija neišnyksta tik dėl jų.


Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. JTO iniciatyvai pritaria ir Tarptautinė Kolpingo draugija.
Žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą. 
Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.
Todėl Tarptautinė Kolpingo draugija, naudodamasi Tarptautinės šeimos dienos proga, kviečia visus, atsakingus už politiką ir visuomenės raidą, prisidėti prie šeimos propagavimo, palengvinti šeimų gyvenimą. 
Pirmąsias bendruomenes, vadintas Kolpingo šeimomis, pradėjo burti žymus katalikų socialinis veikėjas, vokiečių kunigas Adolfas Kolpingas (1813 - 1865). Šiandien Kolpingo šeimų yra visame pasaulyje.  
Lietuvoje Kolpingo draugija buvo įkurta 1992 metais. Šiuo metu savo padalinius ji turi 38 Lietuvos vietose. Kolpingo šeimų veikla artimai siejasi su parapijų veikla. Lietuvoje yra įsikūrę keturi Kolpingo šeimų centrai, kuriuose teikiama psichologinė bei dvasinė pagalba, organizuojami seminarai įvairiomis aktualiomis temomis, vykdomos socialinės programos.



Vidmantas Jankauskas pristatė savo išleistas knygas

Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai...
 ...dainininkė Emilė Ribokaitė


...tarptautinių konkursų laureatė Marija Račkauskaitė
...pianistas  ir kompozitorius Tadas Rudys

















Klausomės studentų koncerto
Gėlės ir dovanos Emilei įteikia klubo prezidentas 


Anūkei Emilei dėkoja ir močiutė Liucija
LMTA chorinio dirigavimo bakalaurės, kupiškietės  Evelina Venskutė ir Deimantė Stanionytė veda  dainavimo pamoką





...mokomės dainuoti
Dainavimo pamokoje
Mokomės žodžius išreikšti gestais


...nevisiems vienodai gerai sekasi
Po pamokos, su gėlėmis ir dovanomis
Jubiliatams "Ilgiausių metų"


???

2017-05-08

SUĖJIMAS 2017.05.14

.

Š.m. gegužės 14 d. Vilniaus mokytojų namų svetainėje 15.00 val.

Vilniaus kupiškėnų klubo popietė, skirta Motinos dienai ir Šeimos dienai

Dalyvauja Lietuvos žurnalistė, etnologė, tautosakininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo mokslo darbuotoja GRAŽINA KADŽYTĖ.

Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės EMILIJA RIBOKAITĖ, EVELINA VENCKUTĖ ir draugai.



Kviečiame.