2018-08-05

MIRĖ ALGIRDAS ŠUKYS



Eidamas 92 metus 2018 m. rugpjūčio 3 d. mirė kupiškėnas doc. Algirdas Šukys.
Algirdas gimė 1927 m. sausio 12d. Kuosėnuose, to kaimo pradžios mokyklos mokytojo Aleksandro Šukio ir Marijos Petrylaitės-Šukienės, šeimoje.1931-aisiais metais tėvas Aleksandras buvo paskirtas į Pušaloto valsčiaus Jakūbonių pradžios mokyklą. Baigęs pradžios mokyklą, 1938 – 1939- taisiais mokslo metais mokėsi namuose, eksternu išlaikė egzaminus ir 1939- tųjų metų rudenį įstojo į Panevėžio berniukų gimnaziją.
1941m. birželio 14d. Algirdas ,  sesuo Danutė ir  motina buvo suimti ir ištremti į Altajaus kraštą: Pradžioje į Barnaulo miestą, o vėliau – į Ustj-Pristanės rajono taigą – į 67-ąjį miško kvartalą. 1943m. motina buvo areštuota ir etapu varoma į lagerį. Tačiau jai pavyko pabėgti į Ustj-Kalmankos rajoną ir pasislėpti pas tremtinius lenkus. 1945m. motina slapta išsivedė ir vaikus.
1946 m., kai lenkams buvo pasiūlyta vykti iš Altajaus į Gdanską, Šukių šeima pakeliui grįžo į Lietuvą. Tų pačių metų rudenį Algirdas įstojo į Kupiškio gimnazijos trečiąją klasę.  Kupiškio gimnazijos vadovai leido eksternu laikyti papildomus egzaminus ir „šokinėti“ iš klasės į klasę. 1949 m. pavasarį jis mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje. Tačiau tų metų balandžio mėn. šeima buvo areštuota ir apkaltinta pabėgimu iš tremties.
 Šukių šeima per kalėjimus buvo grąžinta į Altajaus krašto Ustj-Kalmankos rajono Čaryšo tarybinį ūkį, kur Algirdas, dirbdamas transporte, Ustj-Kalmankos vidurinėje mokykloje išlaikė vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir gavo brandos atestatą. Algirdui  nebuvo leista išvažiuoti į Tomsko sritį ir įstoti į Tomsko universitetą, į kurį buvo priimtas. Buvo pasiūlyta stoti į Barnaulo pedagogino instituto fizikos ir matematikos fakultetą. Kai jį baigė,  pasiūlė stoti į aspirantūrą Maskvos universitete, bet su sąlyga, kad bendradarbiaus su KGB. Atsisakius, buvo paskirtas į Ustj-Kalmankos vidurinę mokyklą, kurioje dirbo iki 1958 m.
Tais metais buvo iš tos mokyklos pašalintas, tačiau Altajaus krašto švietimo skyrius įdarbino  Mokytojų tobulinimo institute, iš kurio 1960 metais  pakvietė į Altajaus politechnikos institutą, kuriame  buvo pavesta organizuoti skaičiavimo centrą, naujos specialybės katedrą ir mokslinių tyrimų laboratoriją. Prieš priimdamas šį pasiūlymą,  nuvyko į Lietuvą, tačiau  šeimai nebuvo leista gyventi Sovietų Sąjungos europinėje dalyje, nes jo tėvas Aleksandras Šukys 1945-taisiais metais  pasitraukė į Vakarus ir dirbo lietuviškoje Vasario 16-sios gimnazijoje Hiutenfelde. Teko priimti Altajaus politechnikos instituto pasiūlymą.
                     Tame institute jis dirbo iki 1983 metų. Už pedagoginę ir mokslinę veiklą Algirdui buvo suteiktas Taikomosios matematikos katedros docento vardas. 1983m. balandžio mėn. skaičiavimo centre  buvo atlikta krata. Algirdas buvo apkaltintas antitarybine veikla ir atleistas iš visų pareigų. Buvę Algirdo  studentai iškvietė korespondentus ir aukštesnės valdžios atstovus iš Maskvos, ir visi kaltinimai buvo atšaukti. 1984 m. Algirdas gavo paskyrimą į Vilniaus universitetą.
Algirdas labai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje ir buvo sužeistas prie Televizijos bokšto 1991m. sausio 13-ąją. Yra apdovanotas Sausio 13-osios ir Zigmo Žemaičio medaliais bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.
Algirdas buvo aktyvus Vilniaus kupiškėnų klubo narys.  
Paliko  tris sūnus: Vytautą - energetiką, Gediminą - radioelektroniką ir Mindaugą - bioinformatiką.
Klubo nariai ir  draugai liūdi dėl Algirdo mirties ir  nuoširdžiai užjaučia žmoną Daivą, seserį Danutę, visus tris sūnus bei kitus artimuosius.
2018.08.07  Naujosios Salininkų kapinės, Vilnius

2018-07-28

Profesoriaus Rimtauto Kašponio 85-mečio popietėje


Vilniaus kupiškėnų klubo nariai  Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje
Popietė Juozo Karoso salėje

Su profesoriaus gyvenimu ir kūrybine veikla supažindino  LMTA docentas Raimondas Aidukas 
Popietę vedė Angelė Bajorienė, VšĮ Tarptautinės socialinės akademijos vadovė

Prisiminimais apie profesorių Rimtautą Kašponį pasidalijo: LMTA profesorė Audronė Žygaitytė - Nekrošienė

... Romaldas Misiukevičius, choro dirigentas ir pedagogas, K.R. Kašponio auklėtinis
... choro dirigentas ir pedagogas, profesoriaus bendraklasis Pranas Jankauskas
 ... Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė


... Kupiškio bibliotekos direktorius Algirdas Venskus
... Petras Bingelis, dirigentas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas - profesoriaus auklėtinis

Kalba Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis





Kupiškėnų klubo nario Albino Čiurlio pasisakymas





Vidmanto Tubelio foto reportažas



















2018-07-04

PO ŠIAURĖS IR VIDURIO AUKŠTAITIJĄ






              Kelionė Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečiui paminėti    2018 06 30  
                                        
     Ši Lietuvos dalis buvo labai svarbi mūsų istorijai, valstybės kūrimosi ir atsikūrimo laikotarpiais. Čia iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų tėviškės, tėvoniniai dvarai. Ypač daug nusipelnė Lietuvai Biržų-Dubingių šakos Radvilų giminė, davusi daugybę įžymių karvedžių (lauko, didžiųjų etmonų, vaivadų ir kt ).Tai ir šakos pradininkas Jurgis Radvila pramintas “Pergalinguoju(Viktor)“, “Lietuvos Herakliu“, laimėjęs 30 mūšių prieš Maskvą (t.t. Oršos mūšio dalyvis), totorius, kryžiuočius. Jo sūnus Mikalojus V Radvila „Rudasis“ vadovavo sunkiam karui su Ivanu Rūsčiuoju Livonijoje ir kitur, sumušė caro kariuomenę prie Čašnikų, ties Vendenu (Ciesiu), atsiėmė Polocką, priešinosi Liublino unijai. Pastarojo sūnus Kristupas I Mikalojus Radvila „Perkūnas“ lydėjo tėvą žygiuose į Maskvą, nugalėjo caro kariuomenę prie Sokolo, paėmė Usviatų  pilį, vadovavo Veliki Luki apgulčiai,karaliaus Stepono Batoro pavedimu žygiavo į Rževą, Staricą, Cholmą, neleido Ivano IV kariuomenei prisiartinti prie apgulto Pskovo. Pastatė Biržų gynybinę bastioninę pilį, Lietuvos sieną nukėlė iki  Nemunėlio Radviliškio. Kristupas II Radvila didysis etmonas vadovavo LDK kariuomenei kare su Švedija, sumušė caro kariuomenę prie Smolensko. Jonušas IX Radvila lauko, vėliau didysis etmonas sumušė kazokų kariuomenę prie Lojevo, Mozyriaus, Turovo, užėmė Kijevą, priešinosi caro kariuomenei ir švedams , turėdamas mažai karių, bandė nutraukti uniją su Lenkija, išeiti iš anarchijos apimtos valstybės, pasirašė Kėdainių sutartį su švedais. Tai dar ne visi garsūs Radvilos.
     Atgimimo priešaušriu iš Aukštaitijos kilo daug šviesių žmonių: K.Sirvydas, M.Daukša, A.Kulvietis, vėliau poetai A.Strazdas, A.Baranauskas, A.Vienažindys ir kt. Iš šio krašto kilo 6-i  Vasario 16-tosios signatarai: A.Smetona ( pirmas ir ilgametis prezidentas), V.Mironas, J.Vileišis, A.Petrulis, J.Šernas. Iš čia pirmas ministras pirmininkas A.Valdemaras, E.Galvanauskas (4-rių vyriausybių narys), V.Petrulis, J.Tubelis (3-jų vyriausybių pirmininkas, pagrindinis nepriklausomos Lietuvos ūkio tvarkytojas), J.Černius, A.Merkys (kupiškėnai), V.Mironas. Iš aukštaičių kilę keliasdešimt ministrų, kai kurie kelių vyriausybių nariai.
     Iš šiaurės Aukštaitijos kilo daug ir svarbiausi Nepriklausomos Lietuvos gynėjai, Lietuvos kariuomenės karininkai kūrėjai: generolai S.Žukauskas, K.Ladyga, S.Nastopka, J.Galvydis-Bikauskas, K.Navakas, M.Velykis, P.Kubiliūnas, S.Pundzevičius, J.Černius, J.Jackus (pastarieji 4 – kupiškėnai, generalinio štabo viršininkai); pulkininkai: J.Variakojis, M.Katche, P.Saladžius, P.Jackevičius, K.Babickas, K.Dulksnys, P.Gužas (4-eri kupiškėnai) ir daug kitų, panemunėlietė legendinė žvalgė Marcelė Kubiliūtė.
     Pirmas stabtelėjimas mūsų kelionėje – Vyžuonose prie L.d.k Vytauto statytos bažnyčios. Tai liudija, kad Vyžuonos buvo svarbi Lietuvos gyvenvietė, viena iš pirmųjų ir svarbiausiųjų Radvilų valdų. Čia su didelėmis iškilmėmis buvo palaidotas 1603 m. Lososnoje (prie Gardino) miręs Kristupas I Mikalojus Radvila Perkūnas.  Kai Vyžuonų bažnyčia vėl tapo katalikiška, perlaidotas Kėdainiuose.
     Kita gyvenvietė nuo XVIa pradžios priklausiusi Radviloms – Svėdasai, čia gimė ir mirė Kristupas II Radvila. Radvilų dvaras šalia kapinių sunykęs, kaip ir vėliau statytas Marikonių dvaras prie Svedaso ežero. Išlikusi sena bažnyčia ir Marikonių koplyčia bažnyčios šventoriuje. Malaišių kaime šalia Svėdasų gimė rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas Juozas Tumas – Vaižgantas. Jam Svėdasuose 1937 m. pastatytas paminklas (skulptorius  B.Bučas, architektas F.Vizbaras, kupiškėnas).
     Skapiškio m. vardas nuo dvarininko Ožio-Skapo pavardės, anksčiau buvo Mituvos dvaras. Išlikusi buvusio domininkonų vienuolyno bažnyčia, dabar – parapijinė. Parapijos bažnyčia buvo apgriuvusi, 1916 m. vokiečių sugriauta, plytos panaudotos keliams taisyti. Vienuolynas po 1831 m. uždarytas, paverstas kareivinėmis, sovietmečiu nugriautas. Išlikęs 1862 m. pastatytas paminklas- koplytėlė blaivybės pradžiai atminti. Šalia Skapiškio A.Merkio, S.Pundzevičiaus, P.Kubiliūno tėviškės.
     Pandėlys (pavadinimas nuo pirmadieniais vykusių turgų) paminėtas 1591 m., valdė Rajeckai, Chreptavičiai, Koscelkovskiai. Dabartinė klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1801 m. Ignoto Koscialkovskio. Mediniai bokštai buvo nugriauti, atstatyta 2006 m. Pandėlyje 1812 m. kunigavo A.Strazdas.
    Panemunio miestelyje keliautojus pasitinka Angelas – paminklas Panemunio krašto partizanams, žuvusiems 1944 – 1952m. kare su okupantais. Panemunis, Kazliškis ir kt. miesteliai dažnai buvo užimami partizanų. Tarp šimtų žuvusiųjų pavardžių įrašyta Diana Glemžaitė, poetė, partizanė ir jos vyras Juozas Bulavas, žuvę netoliese, Plunksnuočių miške. Labai nelinksmos mintys apima ir lankantis buvusiame dvare, statytame Ozemblovskių, Marikonių, Komarų.  Buvę puošnūs, didžiuliai dvaro rūmai griūva, be stogų, kaip ir daugelis kitų dvaro pastatų. Sovietmečiu dvare buvo mokykla, kiti pastatai buvo naudojami. Gėdingas paminklas mūsų paminklosaugai.
     Papilyje XVa. Jau buvo medinė pilis, kurią valdė Astikai. Iš jų pilį perėmė Jurgis Radvila (šakos pradininkas). 1541 m. Radvila Rudasis pastatė rūmus (neišlikę). 1568 m. Radvila Rudasis padovanojo Papilį (dvarą, miestelį, palivarką) savo sūnui Kristupui I Radvilai Perkūnui vestuvių proga. Papilys daug metų buvo svarbi gyvenvietė, gimė Jonušas Radvila. Išlikę katalikų ir reformatų bažnyčios.
     Biržai – didžiausias šiaurės vidurio Auštaitijos miestas, kultūros ir spaudos centras. Išliko daug kartų griauta pilis, dabar atstatyta, joje  muziejus „Sėla“. Sėla – baltų genties sėlių, gyvenusių nuo Lėvens pietuose iki Dauguvos šiaurėje, žemė. Pietiniai sėliai sulietuvėjo, šiauriniai – sulatvėjo. Muziejuje gausu eksponatų iš sėlių ir vėlesnių LDK laikų. Gaila, bet biržiečiai nepagerbė pilies ir miesto įkūrėjo Radvilos Perkūno paminklu ar bent gatvės pavadinimu. Jonušui Radvilai paminklas pastatytas Nepriklausomybės metais (autorius J.Zikaras). Neįvertinti, valstybininkai, mecenatai  (išskyrus Jonušą) ir kiti Radvilos – garsūs karvedžiai, valstybininkai, mecenatai. Nevertina biržiečiai ir kitų žemiečių, nėra Galvanausko, Ladygos, Variakojo, brolių Yčų, partizanų -  poetų, Biržų gimnazijos auklėtinių -  B.Krivicko, M.Indriliūno gatvių. Tebėra S.Neries, V.Montvilos gatvės.
     Pabiržė gali didžiuotis savo gražia bažnyčia ir garsiu žemiešiu A.Macijausku, jam pastatė paminklą (palaidotas Pabiržėje). Inžinierius A.Macijauskas 1900m. Sankt Peterburge išleido „Žemėlapį lietuviškai – latviško krašto“ lotyniškais rašmenimis. Rusijos vyriausioji spaudos reikalų valdyba leidinį konfiskavo. Žemėlapio leidėjas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, iškėlė teisme bylą, kuri pasiekė aukščiausią Rusijos imperijos teisminę instituciją Senatą ir laimėjo. Senatas išleido nutartį, kad įstatymai draudžiantys naudoti lietuviškuose spaudiniuose lotyniškus rašmenis neturi teisinės galios. Tai buvo didžiulis laimėjimas atvedęs prie spaudos draudimo panaikinimo.

     Pasvalys – senas Lietuvos miestas, minimas nuo 1497 m., kai LDK Aleksandras leido statyti bažnyčią ir steigti miestą. Pasvalys – Livonijos ordino žlugimo liudininkas. Į čia buvusią  Žygimanto Augusto karinę stovyklą 1557 m. atvyko Livonijos ordino magistras Fiurstenbergas, atsiprašė Žygimantą Augustą ir prašė apginti nuo Rusijos puolimo. 1561 m. Livonijos ordinas panaikintas, magistras Ketleris tapo LDK vasalu, beveik visa Livonija prijungta prie Lietuvos.  Medeinių kaime, šalia Pasvalio, gimė broliai Vileišiai: Petras, Antanas ir Jonas – visuomenės veikėjai, švietėjai, mecenatai ir valstybės veikėjai. Paminklas P.Vileišiui pastatytas 1935 m. (autorius V.Grybas)      

Arnoldas Pažemys



Pirmas sustojimas Vyžuonuose
Vyžuonų baažnyčia


Paminklas 1863 m. sukilimo vadui kunigui Antanui Mackevičiui Svėdasų bažnyčios šventoriuje
Svėdasų koplyčia


Svėdasų bažnyčios šventoriuje



Prie Blaivybės paminklo Skapiškyje
Foto atminčiai prie darbovietės, buvusioje Skapiškio ligoninėje



Skapiškio bažnyčios šventoriuje
...ir bažnyčios viduje


1832 m. keletą mėnesių Skapiškio dominikonų vienuolyne gyveno ir bažnyčioje mišias aukojo poetas Antanas Strazdas




Neprižiūrimi Panemunio dvaro rūmai


Suodinas, nuo gaisro aptrupėjęs didikų herbas rūmų frontone


Sudegęs Panemunio dvaro pastatas


Aplink dvarą vešliai auga Sosnovskio barščiai
Paminklas partizanams Panemunyje


Papilio bažnyčia



Papilio bažnyčios šventoriuje
Apsilankėme bažnyčios viduje


Sena fisharmonija Papilio bažnyčioje
Centrinis altorius nuo vargonų  choro


Papilio bažnyčios vargonai
Biržuose buvome pamaitinti
Biržų pilies rūmai


Ekskursija po Biržų pilį 


Prie Biržų pilies

Ant pilies tilto
Astravo dvare

Kanoją primenantis Kirkilų apžvalgos bokštas
Užlipome į 30 metrų aukštį 

Karstiniai ežerėliai nuo Kirkilių bokšto



Pabiržės banyčia

Jau pasukome namolio



Foto Vidmanto Tubelio