2018-04-13

KLUBE SVEČIAI IŠ KUPIŠKIO

Pradžioje giedame kupiškėnų himną
Gėlės jubiliatei Filomenai Marčiulionienei

Klubo prezidento Viliaus Bartulio informacinis pranešimas
Kupiškio etnografinio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė atvažiavo netuščiomis...
Viešnia  iš Kupiškio V. Aleknienė pristato muziejaus fondų paveikslus apie mūsų krašto artistę Unę Babickaitę


Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė papasakojo ir parodė skaidrių rodinį apie poetę iš Laukminiškių Jadvygą Gabriūnaitę
Žiūrime skaidres ir klausomės pasakojimo apie Kupiškio krašto poetę
Rodinio apie poetę J. Gabriūnaitę skaidrė

Jadvyga Gabriūnaitė (1936–1990) užaugo Laukminiškių kaime Kupiškio rajone. Brandžiausi poetės, bibliotekininkės, pedagogės gyvenimo metai prabėgo Šiauliuose. Dirbo bibliotekininke, mokytojavo poeto Jovaro tėviškėje Žadžiūnuose, dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, globojo jaunuosius literatus. Eilėraščius pradėjo rašyti dar mokinė. Nuo 1971 m. juos skelbė miesto laikraštis „Raudonoji vėliava“ bei respublikinė spauda. 1978 m. J. Gabriūnaitė išleido pirmąją poezijos knygą „Vardynos“. Pluoštelis eilėraščių įtraukta į 1984 m. „Poezijos pavasarį“. Po mirties  kūryba skelbta almanachuose „Šiaurės Lietuva“, „Salduva“, Šiaulių poetų kūrybos rinkinyje „Kas esi?“, leidinyje „Šiaulių universiteto moterys“ ir kt. Poetė buvo sudariusi antrąjį poezijos rinkinį „Rasoti rytmečiai“, jo rankraštis saugomas „Aušros“ muziejuje. Yra iš rusų kalbos išvertusi bičiulės poetės Tamaros Nikitinos eilėraščių.
 2017 metais išlestas J. Gabriūnaitės eilėraščių rinkinys „Prisilietimas prie dilgėlės“. Šio ledinio sumanytojas, iniciatorius ir rėmėjas kunigas, poetas Justas Jasėnas.
Mokytoja Danutė Sokienė ir muziejinkė Jolanta Knizikevičienė pristato J. Gabriūnaitės eilėraščių rinkinį "Prisilietimas prie dilgėlės"

Pedagogė ir muziejininkė iš Virbališkių Danutė Sokienė pasidalijo prisiminimais apie poetę, paskaitė jos eilėraščių
Gėlės svečiams
Kube koncertavo "Kupiškio krošto muzikontai"
 Alma Pustovaitienė  kultūros centro kapelos "Kupiškio krošto muzikontai" vadovė
Svečiai ir mūsų klubo valdžia
Svečiai iš Kupiškio Vilniaus kupiškėnų apsuptyje





Vidmanto Tubelio fotoreportažas





2018-04-07

ATSISVEIKINAME SU RIMTAUTU KAŠPONIU


Eidamas 85- uosius gyvenimo metus, 2018m. balandžio 7d. mirė kupiškėnas, muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras,  aktyvus Vilniaus kupiškėnų klubo narys Karolis Rimtautas Kašponis. 
Rimtautas  gimė 1933 m. liepos 24 d. Panevėžyje. Pradžios mokyklą baigė Surdegyje, kur mokytojavo jo tėvai. Mokydamasis Kupiškio vidurinėje mokykloje vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo įvairiuose ansambliuose. 1951–1956 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo ekonomiką ir lygia greta mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje kompozicijos Povilo Tamuliūno klasėje. Universitete suorganizavo studentų kamerinį orkestrą. 1957–1962 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. Antano Budriūno klasė). Konservatoriją baigė su pagyrimu. 1968 m. stažavo Budapešto F.Liszto aukštojoje muzikos mokykloje (pas prof. E. Sioni (Szönyi) ir I. Parkoi), dalyvavo tarptautiniame choro dirigentų seminare Berlyne. 1980–1981 m. kėlė kvalifikaciją Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. A. Chazanovo choro dirigavimo klasė). 
1956 m. įkūrė Ukmergės vaikų muzikos mokyklą ir iki 1959 m. buvo jos direktorius. Kurį laiką vadovavo vaikų chorui ir kaimo mišriajam chorui. 1959 m. persikėlęs į Vilnių buvo Vilniaus vaikų muzikos mokyklos, Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos, vėliau M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos teorinių dalykų dėstytojas, pastarosios mokyklos ir muzikos teorijos metodinės komisijos pirmininkas. 1965 m. tapo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytoju, nuo 1984 m. docentu, nuo 1992 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi. Išugdė 12 choro dirigentų, tarp jų Petrą Bingelį, Juozapą Kairį, Romaldą Misiukevičių. 1981 m. apginta menotyros mokslų kandidato disertacija, vėliau nostrifikuota humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaro disertacija. 
Svarbesni Rimtauto Kašponio darbai: „Harmonijos pagrindai“ (1965), „Sofedžio“ (1969, iki 2017 m. išleista net 12 laidų), „Choro pratybos“ (kartu su P. Tamuliūnu, 1973), „Harmonija“ (I dalis – 1984, II dalis – 1988), monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (1992), kurioje, panaudojęs lyginamąjį ir tikimybinį – statistinį tyrimo metodus, nustatė kai kurias melodikos ir lietuvių kalbos dėsningumų analogijas. Jis parašė istorinę apybraižą „Lietuvos muzikos akademija" (1994), straipsnių, chorų koncertų recenzijų, sukūrė kūrinių chorams. Buvo 1964 m. I respublikinės moksleivių dainų šventės konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, respublikinių mokslinių – metodinių tarybų muzikos mokymo komisijos narys, kultūros mokyklų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas, disertacijų gynimo komiteto pirmininkas, oficialusis oponentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslo vardų teikimo komisijos ekspertas. 
2011 m. Lietuvos mokslininkų sąjungoje įkūrė Tarpdisciplininės muzikologijos grupę ir jai vadovavo. Grupė prisidėjo prie A. J. Greimo atminimo įamžinimo, M. K. Čiurlionio kūrybos analizės ir propagavimo ir prie kitos UNESCO kuruojamos veiklos. Nuo 2001 m. K. R. Kašponis tyrinėjo vieno iš semiotikos pradininkų Algirdo Juliaus Greimo biografijos Lietuvoje periodą, parengė dokumentinę ekspoziciją „Algirdo Greimo vaikystė“, kuri buvo eksponuota Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, o 2012 m. – pasauliniame semiotikų kongrese Nankine (Kinija). Ekspozicijos pagrindu 2014 m. sudarė ir išleido knyą „Greimas arti ir toli“ („Greimas Close and Far“), o 2017 m. „Algirdo Juliaus Greimo 100-mečio ženklai“. Jo iniciatyva pagerbtas A. J. Greimo atminimas Kupiškyje, Kaune, Vilniuje, Druskininkuose, Šiauliuose, Marijampolėje, Ukmergėje, Birštone, Klaipėdoje, Palangoje, Prienuose, Pakuonyje, Kunigiškiuose.
Visas Karolio Rimtauto Kašponio gyvenimas buvo pašvęstas menui ir mokslui, jo veiklą lydėjo gražūs ir prasmingi darbai, kuriems jis mokėjo sutelkti žmones ir viską atlikti atsakingai ir preciziškai. (pagal LMS)
Vilniaus kupiškėnai liūdi kartu su Karolio Rimtauto giminėmis, bendradarbiais ir visais Kupiškio krašto žmonėmis. Atsisveikinti galima 2018 m. balandžio 10 d. (antradienį) nuo 17:00 val. I šarvojimo salėje Paco g. 4 Vilniuje (šalia apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios). Šv. Mišios už mirusįjį bus aukojamos 2018 m. balandžio 11 d. (trečiadienį) 7:30 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Karstas išnešamas 2018 m. balandžio 11 d. 11:00 val. Laidotuvės – Surdegio kapinėse (Anykščių raj.)

2018-03-23

SUSKRENDAM

.


MIELI KUPIŠKĖNAI

Balandžio 8 d.15 val. Vilniaus Mokytojų namų svetainaj bus kupiškėnų popetą.
Unės Babickaitės gyvėnimų ir kūrybų pristatis Kupiškio etnografinio muziejaus dirėktorą Violeta Aleknieną.
Poetas Jadvygos Gabriūnaitės (1936-1990) eilėraščių knygėlį "Prisilietimas prie dilgėlės" pristatis Laukminiškių muziejaus kuratorė Jolanta Knizikevičienė.

Grieš Kupiškio kultūros centro kapelija "Kupiškio krošto muzikontai".
Vadovą Alma Pustovaitienė.

Ataikit, labai lauksma.

Do turim didelį prošimų: neužmirškit 2%  no pajamų mokesčio. Kas do dirbat, kas ne - gražiai paprašykit vaikų ar anūkų. Klubo kodas 300712374. Raikia užpildyt FR0512 03 versiją. Galima internetu arba nuveit VMI su dokumentu ir ti jum užpildis.

 Labai dakui. 
Priedų sritis

2018-03-12

ATSISVEIKINAME SU GEDIMINU KALUINA


Eidamas 90 - tuosius metus, 2018 m. kovo 11 d. mirė kupiškėnas, gydytojas, medicinos mokslų  daktaras   Gediminas Kaluina.
Velionis  gimė 1929 m. vasario 16 d., Petrošiškių k. Alizavos parapijoje. Vėliau šeima persikėlė į Laukminiškių k.
Gediminas mokėsi Lebedžių ir Virbališkių pradžios mokyklose. Baigęs pradžios mokyklą įstojo į Kupiškio gimnaziją.
1945 m. Gediminui teko nutraukti mokslus Kupiškyje ir persikelti į Panevėžį, kuriame jis gavo brandos atestatą. Mokytis Lietuvoje ir siekti išsvajotos gydytojo specialybės dėl persekiojimų buvo neįmanoma. Teko pasirinkti kitą kelią. Gediminas pašaukiamas į sovietų kariuomenę ir čia jam pavyksta įstoti į Charkovo karo medicinos akademiją. 
1952 m. baigia akademiją įgydamas karo chirurgo specialybę. Šešis metus Gediminas tarnavo armijoje dirbdamas chirurgu. Po to jam pavyksta grįžti į Lietuvą. Čia jis dirba chirurgu, chirurginio skyriaus vedėju Antakalnio, Jokūbo ligoninėse. Bedirbdamas studijuoja aspirantūroje ir 1973 m. apgina medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Vėliau Gediminas darbuojasi Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, Naujamiesčio poliklinikoje, Elektrėnų ligoninėje. Daktaru Lietuvoje jis triūsė net 50 metų.
Gediminas Kaluina aktyvus visuomenininkas. Jis buvo Vilniaus miesto medikų sąjūdžio pirmininkas,  Vilniaus kupiškėnų klubo narys, Lazdynų mikrorajono sąjūdžio klubo narys. 
Gediminas nenuilstantis Kupiškio rajono pradžios mokyklų atminimo įamžinimo iniciatorius ir puoselėtojas, negailintis nei laiko nei lėšų tam reikalui. O kiek jo rankų ir širdies įdėta į Lebedžių, Alizavos mokyklų atminimo įamžinimui, šviesiam knygnešiui Gabriūnui, įžymiesiems Babickams atminti.
Jo iniciatyva pastatyti iškilūs atminimo ženklai sudegintų, gimtojo kaimo Rasiulių ir Kaluinų sodybų bei žuvusių žmonių atminimui, Alizavos ir Kupiškio parapijų atmintinoms vietoms pažymėti.
Gediminui už ilgametę aktyvią veiklą suteiktas Vilniaus kupiškėnų klubo garbės nario vardas.  
Vilniaus kupiškėnų klubo bendruomenė nuoširdžiausiai užjaučia žmoną Gražiną, dukras: istorikę - filologę Gintarę ir medikę Birutę,  dukraites : Mildą, Liną ir Aistę, provaikaičius, gimines ir artimuosius.

Vilniaus kupiškėnai ir bendraminčiai

KUPIŠKIS ŠVENČIA KOVO 11

.

Laba diena,
Sveikiname Jus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Tegul mus vienija meilė Tėvynei ir Laisvei...
O nuotraukose pamatysite kaip kupiškėnai minėjo Kovo 11-ąją. Šventė „Tėvynė – kaip gražiausia melodija“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieniai prasidėjo pavasarinės mugės šurmuliu Kupiškio kultūros centro kieme ir vidinėse patalpose. Kupiškio bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios už Lietuvos žmones ir laisvės dvasią, po kurių prie Kultūros centro įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija.
Kupiškio miesto gatvėmis ir Aukštupėnų gyvenviete važinėjo šventės šaukliai – visureigių klubas „35-coliai“. Lauko scenoje nuaidėjo šventinis koncertas „Laisvė veža“, kuriame dalyvavo kapelos: Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio „Ciongas“ (vad. Darius Jakštonis), Noriūnų laisvalaikio salės „Iki ryto“ (vad. Birutė Petrosevičienė), Kupiškio kultūros centro muzikos grupė „Nostalgija“ (vad. Vaiva Mališauskienė ir Rimantas Adomauskas). Pasirodė ir jaunoji karta – Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos gimnazistų kolektyvai (vad. Asta Remeikienė) bei Subačiaus padalinio jaunimo muzikos grupė „Five like one“ (vad. Darius Jakštonis), dalyvavo Kupiškio miesto jaunimo choreografijos kolektyvai (vad. Joana Jankauskienė, Karina Ba).
   Antroje šventinės dienos pusėje proginis koncertas „Tėvynė – kaip gražiausia melodija“ persikėlė į didžiąją salę, kur pirmiausiai vyko jaunuomenės pagerbimas už pilietines, tautines, patriotines iniciatyvas, individualių namų savininkų bei daugiabučių namų bendrijų, įstaigų, organizacijų apdovanojimas už originalią ir estetinę puošybą Vasario 16-osios proga. Apdovanojimus teikė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. Kovo 11-ąją vainikavo modernaus folkloro grupės „Kitava“ (Šiauliai) koncertas, kurio pasiklausyti susirinko gausus būrys kupiškėnų ir miesto svečių.

Linkėjimai iš Virbališkių!


Pagarbiai
Jolanta , Lidija, Laima













2018-03-06

ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS


Himną užvedė Valdereza

Visi giedame kupiškėnų himną


Padėka apdovanota Aldona Milevskienė

Birutė Kačkienė irgi gavo klubo padėką

Albinui Čiurliui suteiktas Kupiškėnų klubo garbės nario vardas 


Su jubiliejumi pasveikinta Klementina Vosilytė

Klubo prezidento Vlado Bartulio ataskaitinis pranešimas

Susirinkimo sekretoriatas

Revizijos komisijos ataskaita

Filomenos pasisakymas
Stalai su vaišėmis


Klube koncertavo Vilkpėdės bendruomenės kanklininkių ansamblis "Kamanės"
Ansamblietės : (iš kairės) Jolanta Žibienė (solistė), Rasa Mockūnienė (vadovė), Ramunė Maskoliūnaitė,Danutė Bužinskienė, Vilma Bardzilauskaitė ir Stasė Puriuškytė.

Ansamblio vadovė Rasa Mockūnienė

Nuotrauka atminčiai

"Trečioji" susirinkimo dalis


Pasisėdėjimai...

...ir pasidainavimai




Vidmanto Tubelio nuotraukos

Žemiau Albino Čiurlio foto

Padėka Vidmantui už nuopelnus klubui





Muzikos meno žinovės




Vadovė su gėlytėmis ...


Skapiškėnai












2017 metų Vilniaus kupiškėnų klubo ataskaita