JONAI PASAKYK ONAI ...

Sveiki gyvi, brungūs kupiškėnai,

norim pranėšt, kad mūsų suvėjimas bus spalio 6 d. 15 val. Mokytojų namų svetainaj. Bus pristotomos dvi tarmiškai parašytos knygos; 

Dovilės Jonušytės - Sabaliauskienės "Atminties namai"

Algirdo Vaitiekūno "Gimtinas žėmaj"

Dalyvaus Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos moksleivės.

Bus renkami parašai dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Kas pasirašysite, atsineškite užsirašę paso seriją ir numerį.

Ataikit, lauksma.

Klubo valdyba

PIRMOJI RUDENINĖ KLUBO SUEIGA

Salės vaizdelis

Salė apypilnė, damos išsipuošusios.... 

Prezidentė Filomena M. pradeda Kupklubo rudeninę sueiga

Ona Kriukelienė knygos "Kupiškio partizanai" autorė

Ona Dapšytė-Kriukelienė. Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2013, 592 p.  

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido rezistencijos tyrinėtojos, penkių brolių partizanų sesers Onos Dapšytės-Kriukelienės parengtą Kupiškio krašto partizanų dokumentinę kroniką.
1944 m. liepos mėn. į Lietuvą įsiveržė Raudonosios armijos daliniai. 1941-aisiais patirti sovietinės okupacijos žiaurumai – teroras, masiniai suėmimai, trėmimai ir kitos okupantų vykdomos priemonės – privertė apsispręsti vos ne kiekvieną Lietuvos gyventoją.
Nenorėdami gyventi žiauraus okupanto teroro sąlygomis, 1944 m., artėjant frontui, vieni nutarė trauktis į Vakarus, kiti, nespėjusieji pasitraukti, valė paslėptus ginklus, jungėsi į partizanų būrius kovai su okupantais. Stoję į kovą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, jie ryžosi verčiau žūti gimtinėje su ginklu rankoje, negu atsidurti tremtyje ar lageryje Sibire.
Pagrindinis partizanų kovos tikslas – nepriklausomos valstybės atkūrimas. Neleisdami Lietuvoje susikurti ir įsitvirtinti sovietiniams okupaciniams administraciniams organams, partizanai siekė parodyti pasauliui ir okupantams, kad sovietų valdžia įvesta prievarta, o mobilizacija į okupacinę kariuomenę yra neteisėta. Jie tikėjosi, kad Vakarai ilgainiui įvykdys Atlanto chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo netekusioms tautoms.
Pasipriešinimo kovos Kupiškio krašte prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1953 m., kai buvo sunaikinti sričių apygardų štabai ir liko pavieniai partizanai. Šioje knygoje partizanų kovos ir jų slopinimas atskleidžiamas per Kupiškio krašto partizanų organizacinių struktūrų veiklą Skapiškio, Svėdasų, Šimonių, Subačiaus, Viešintų, Pandėlio (tik tiek, kiek tai susiję su kupiškėnų vadų veikla Pandėlio valsčiuje ir rajone), Vabalninko valsčiuje ir naujai įkurtuose Aukštupėnų ir Geležių valsčiuose.

Gėlės autorei

Vidmantas Jankauskas knygos "Mokytojas Vincas Eidukas" ir almanacho "Kupiškis 2012" autorius ar sudarytojas.

                                    Tribūnoje Algirdas Šukys

Gražina su Regina aptarinėja, matyt referendumą ...

Algirdas Šukys įtikinamai aiškino sėkmingo  referendumo reikalingumą

Vidmantas ir Valda aptarinėja ...

Vidmantas įnikęs į "Kupiškio partizanus"

Po klubo sueigos, kai kas apsilankė ir Bernardinų sodo atidaryme. O žmonių žmonių, o vaikų vaikų, matyt pusė Vilniaus susirinko ...

Foto: Vidmanto T. ir Albino Č.

SVEIKS ALGIMANTAI

Klubo nariui Algimantui Juozapui Zolubui rugsėjo 6 d.  sukanka tik 80 metų
 
Apie save Algimantas pasakoja:

Aš Algimantas Juozapas Zolubas gimiau 1933-09-06 Laukminiškių k. Katrės Palionytės Zolubienės ir Tito Zolubo šeimoje.
Mokiausi Lebedžių pradžios, Jutkonių septynmetėje ir Vilniaus Darbo jaunimo vidurinėje mokyklose, Kauno Politechnikos institute.
Dirbau Vilniaus televizijos mazgų gamykloje (inžinieriumi technologu, inžinieriumi konstruktoriumi, skyriaus viršininku).

Kukliai išvardina savo gerus darbus: esu pastatęs kryžių prie savo gimtinės, drauge su kitais kupiškėnais statydinęs įvairius paminklus tame krašte, pastatęs paminklą aušrininko Martyno Jankaus šeimai, padaręs ėdžių žvėreliams, inkilų paukščiams ir voverėms.
Šeima: žmona, buvusi mokytoja, pensininkė.
 Mėgstu svajoti apie Kupiškio krašto, Lietuvos grožį, mintimis apkabinu daugelį gyvenime sutiktų nuostabių žmonių, siunčiu jiems geriausius linkėjimus, o išėjusiuosius miniu Amžinuoju Atilsiu.

Pats iš Laukminiškių negandų vejamas pasitraukiau 1949 m., tačiau mintys ir jausmai gimtinėn skrenda kai vakaras nusileidžia, kai sapnas suteikia sparnus ją lankyti, kai rytas aušta. Išlikau kaimiečiu, ūkininkų sūnumi. Džiaugiuosi, kad bent porą kartų metuose Tėviškę galiu aplankyti, kad ten pamatau greta negerų dalykų ir labai gražių pasikeitimų. Džiugina mūsų krašto šviesuoliai, kurie apsaugo nuo užmaršties praeitį, džiaugiuosi išvydęs atstatytą ar naujai sukurtą paminklinį ženklą, iškeltą gandralizdį, išgirdęs pempės klykavimą.
Dievui ir likimui dėkoju, kad iš Sibiro sulaukiau tėvų ir sesers, kad teko patirti Atgimimą, stovėti „Baltijos kelyje,“ sulaukti Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, pamatyti pirmą kartą Lietuvos istorijoje apsilankiusį Popiežių, kad gyvenimo kely teko sutikti ir net susibičiuliuoti su daugeliu nuostabių žmonių.
Kas gi esu dabar? Kai kas pavadina mane publicistu, žurnalistu ar apžvalgininku, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos leidinėlio „Varpas“ redaktoriumi, tačiau labiausiai tinka ir visuomenėje užimamą padėtį atitinka nepriklausomos Lietuvos laimingo pensininko vardas.

Sveikiname Algimantą gražaus Jubiliejaus proga, linkime atlikti dar daug prasmingų darbų, turėti siekių ir svajonių, turėti stiprią sveikatą ir niekada nepavargti.
Klubo valdyba

SUBUVIMAS

Sveiki gyvi, brungūs kupiškėnai

Pronašam, kad kupiškėnų suvėjimas bus rugsėjo 8 d. 15 val. Mokytojų namų svatainaj. Bus pristotomos dvi knygos: Onos Kriukelienės "Kupiškio partizanai", Vidmanto Jankausko "Mokytojas Vincas Eidukas" ir almanachas "Kupiškis 2012".

Kas do neparošėt, laukiam ir biografijų.

Lauksma, ataikit.

Klubo valdyba

FILOMENOS IR VILIAUS REPORTAŽAS IŠ LINGAUDALAS

Lingaudala prasidėjo rimtu įvadiniu renginiu „Motyvacija+Idėja=Kupiškis, kuris įvyko Kupiškio kultūros centro vitražų salėje. Šis renginys labai plačiai aprašytas Kupiškėnų mintyse “Gundė žuvimi ir intrigavo žvejų rojumi”
Tą patį vakarą, 17 val. Bibliotekoje Algirdas Latėnas skaitė Pauliaus Širvio ir Antano Strazdelio poeziją. Po skaitymų, papasakojo apie savo kelią į aktorystę ir šiuolaikinį teatrą.
Šeštadienį etnografiniame muziejuje atidaryta Akvilės Zavišaitės darbų paroda ir vyko susitikimas su Juozo Baltušio dukra Rita Baltušyte, Akvilės mama. Buvo parodytas filmukas apie Akvilę, pristatytos knygos: „Juozas Baltušis iš arti“ ir „Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“. Rita po filmuko negalėjo ramiai kalbėti, juk prisiminimai tokie jautrūs...Muziejaus salė buvo pilnutėlė, daug gėlių, didelė eilė gauti autografą...
O mieste jau laukė bromai iškraiglioti: Tarmių, Sukilėlių, Lakūnų, Lauryno, praėjęs per bromą gauni medalį su virvele. Jau vakare centrinėj Kupiškio aikštėje vyksta Lingaudalas atidarymas, kur

dalyvauja ne tik Kupiškio atlikėjai, bet ir kitų šalių.
Sekmadienį vyksta mugė, koncertas. O bibliotekoje vyksta dviejų knygų pristatymas, tai: „Kupiškis 2012” ir “Mokytojas Vincas Eidukas“. Dalyvavo ir mūsų klubo nariai Vidmantas Jankauskas, Romualdas Gudas su žmona Danguole ir Vilius Naujikas.
Visus renginius, dalyvius, įspūdžius matysite iš mūsų nepakeičiamo fotografo, užkietėjusio kupiškėno, skapiškėno VILIAUS NAUJIKO nuotraukų. Dakavojam jom.

Filomena visam gražume

Kupiškio marios

Vidmantas Jankauskas

Romualdas Gudas ir Rita Baltušytė

Reportažo autoriai Filomena M. ir Vilius N.

Kelionė po Suvalkiją

Grupelė Vilniaus kupiškėnų klubo narių birželio 22-23 d. kartu su Vilniaus "Bočiais" keliavo po Suvalkijos (Sūduvos) kraštą.

Pirmasis mūsų sustojimas buvo prie MEGOS prekybos centro, kur ėjome pasižiūrėti įspūdingo akvariumo, kuriame plaukiojo ne tik gražios žuvys, bet ir šešetas ryklių. Gražu!

Toliau mūsų kelionė buvo labai turininga.

Antras sustojimas buvo jau Šakių rajone Lukšių seniūnijos Zyplių dvare. Dvaras atstatytas dėka Lukšių seniūno Vido Cikano, labai darbštaus, sugebančio suburti visuomenę, labai matomas savo išvaizda ir gabumais žmogus. Visa dvaro teritorija net 55 ha, yra ir parkas, 14 dvaro pastatų.

Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė mums papasakojo, kad dvare buvo ir MTS ir grūdų sandėliai ir kolūkio kontora.

Dabar dvaras yra traukos centras, čia vyksta kultūriniai renginiai, plenerai, arklidėse atidaryta dailės galerija. Zyplių dvaras, tai kultūrinis centras visos seniūnijos. Mums dvaras paliko labai gerą įspūdį.

Toliau važiavome į Gelgaudiškį, kur aplankėme Gelgaudiškio dvarą. Šiame dvare mus pasitiko ponaitis Edgaras Pilypaitis, tikras dvaro liokajus. Jis trumpai papasakojo dvaro ir parko istoriją, apie dvaro šeimininkus. Turėjome galimybę palyginti abu dvarus. Zyplių dvare krosnys ir dabar kūrenamos, o Gelgaudiškio – ne.

Pasidžiaugę restauruotų dvarų grožiu, važiavome į Jurbarką, kur sustojome prie skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus.

Grybo anūkė Rasa mums labai detaliai ir nuoširdžiai papasakojo apie V. Grybo vaikystę, jo ankstyvus gabumus lipdyti ir drožti, apie visą sudėtingą gyvenimą, jo mokslus užsienyje, grįžimą į Lietuvą. Dirbtuvėse susipažinome su pagrindinėmis skulptūromis: kunigaikščiui Vytautui, Simonui Daukantui, Nukryžiuotasis, Angelas ir kt. Anūkė pabrėžė, kad į jo dirbtuves nieks negalėjo užeiti.

Už 9 km nuo V.Grybo muziejaus yra Sudargo  5 piliakalnių virtinė. Visi turi savo pavadinimus: Balnakalnis, Žydkapis, Bevardis, Pilaitė, Vorpilis. Kitoje pusėje Nemuno riba su Kaliningrado sritimi. Tikrai niekur nepamatysite tokios gražios panoramos, kaip čia. Sakoma, kad tai antroji Kernavė.

Iš Sudargo vykome į Kudirkos Naumiestį, kur prie paminklo Vincui Kudirkai nusifotografavome, aplankėme V.Kudirkos kapą, sugiedojome tautinę giesmę. Dar Kudirkos Naumiestyje P. Mašioto 42 sodybos kieme apžiūrėjome neįprastą skulptoriaus Prano Sederavičiaus didžiulias cementines skulptūras. Labai didelės arklių, briedžių, angelų skulptūros, Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, Maironio, Vaičaičio, V. Kudirkos ir kiti biustai. Tai primityvaus liaudies meno pavyzdys.

Sustojame Kybartuose. Čia randame ir rusų tapytojui peizažistui Isakui Levitanui atminti pastatytą 1977m. Broniaus Vyšniausko paminklinį biustą, nes I. Levitanas gimė Kybartuose.

Sustojame prie gražaus Vištyčio ežero. Kas maudėsi, o kas tik pabraidė...

Išsimaudę, atsipūtę vykstame į Bartninkus Vilkaviškio rajone, kur jau apsistojame kaimo turizmo sodyboje būsimai nakvynei. Pasiskirstome „kolektyvinius“ būstus, kas pirtelėj, kas vagonelyje, kas salėje su miegmaišiais. Viena naktis, nieko baisaus, svarbiau kolektyvas... Pasikrovę suneštiniam stalui valgių, vykstam į bendruomenės namus. 

Pasitinka su duona, muzika, pasijutom labai laukiami. Salė pilnutėlė, laukia koncerto. Pirmieji pasirodo Vilniaus "Bočių" „Rasoda“, po jų Vilkaviškio "Bočiai", Vilniaus moterų ansamblis „Šarma“.

 Po koncerto suneštinis stalas, kaimo bendruomenė vaišina sūriais ir pienu. Toliau sekė šokiai, dainos. Smagu buvo. Duonytę pasilikome, valgėme autobuse.

Ryte, gal ir nelabai išsimiegoję kolektyviai, bet buvome visi linksmi ir žvalūs. Atvyko Bartninkų seniūnė, kuri mums parodė įdomias seniūnijos vietas. 

Aplankėme senosios bažnyčios griuvėsius, ant kurių net gandras lizdą susisukęs. Aplankėme Budavonės miške nužudytiems kunigams paminklą. Toliau važiavome į Ožkabalius, kur atstatyta Jono Basanavičiaus sodyba (architektė kupiškietė Živilė Mačionienė) ir pasodintas Atgimimo ažuolynas.

Sodybos gidė Rasa labai nuosekliai papasakojo apie J. Basanavičiaus tėvus, vaikystę, mokslus, darbus, visuomeninę, tautinę veiklą, apie sodybos atstatymą, ekspozicijos surinkimą. Atrakino ir parodė klėtį, klojimą.

Iš šulinio pasisėmėme šalto vandens. Seniūnė palydėjo iki aukuro ąžuolyne, kur vyksta įvairios šventės. Nusifotografavome prie kupiškėno signataro L. Apšegos ąžuoliuko.

Seniūnė dar palydi iki Piliakalnių piliakalnio, pakylam ir nusileidžiam. Visur gražu. Dar nuvežė iki senųjų totorių kapinių Vinkšnupių kaime.

Toliau sukam ratą pro Kalvariją į Marijampolę. Marijampolėje aplankom bažnyčią ir Žemaitės kapą.

Riedam pro Prienus, sustojame Birštone. Aplankome paminklą Vytautui, pasivaikštom nuostabia krantine, grožimės gėlynais, sutvarkytu grindiniu ir sanatorijomis. 

Pravažiavę „Napaleono kepurę“ užsukam prie Velnio duobės Aukštadvaryje. Trakai jau čia pat, užsukam paragauti garsiųjų kibinų. Vairuotojas visus vaišino kava, nuostabu.

Su dainomis grįžtam į Vilnių, patenkinti tikrai turininga kelione, tarsi ir nepavargom. Mes dėkingi vadovei Valentinai, gidui Liutavarui ir vairuotojui už sėkmingą kelionę. Keliaukim! 

Filomena

Kelionės įspūdžiai nuotraukose: