Vėl susitikome

 

"Oi jus susiedai, mieli susiedėliai..." nuaidėjo baltosios salės skliautu kupiškėnų himnas. Po dviejų metų covidų. Gerai skambėjo!

Vilius Bartulis pradėjo nuo pranešimų. Lapkrityje susitiksim ekskursijoje. Ponia Mikulionienė Aldona žadėjo parinkti įdomų maršrutą po Vilnių. Tuo pačiu ji paprašė mezgančių mūsų ponių numegzti vilnonių kojinių Ukrainos kariams. Jos telefonas: 868821336. Paaukokim nors po vieną porą, padėkim, kuo galim. Ne parodai, į kareiviškus batus. Toliau sekė jubiliatų sveikinimai. Solidžiausia - Julija Vaicekauskiene, 95-metė.

Nekokios žinios apie kai kuriuos mūsų klubo narius. Susiėjimų siela, energingoji mūsų "kultūros ministrė", kaip pavadino ją Vilius, Valda Simonaitiene rimtai serga. Liepos pradžioje, per pačius karsčius , ją ištiko insultas. Namie buvo viena. Taip ir išgulėjo gerą pusdienį viena, kol grįžęs po darbo ją rado anūkas. Visi žinom, ką tokiu atveju reiškia minutės. Netekom žinomo menininko Viliaus Naujiko, žmogaus, be galo mėgusio gamtą, daugybę nuotraukų padariusio ir mūsų susitikimų metu. Apgailestaujame: Arnoldas ir Irena Pažemiai nebegalės organizuoti mūsų ekskursijų. O gaila! Vargu ar galės juos taip pakeisti! Palinkėkime jiems sveikatos.

Susitikimo "cviekas" - Vitos Vadoklytės vadovaujamo  "Stebulės " teatro vaidinimas "Nulaužtų šakų žydėjimas" pagal mūsiškio Jurgio Usinavičiaus memuarus. Jaudinantis spektaklis, puikiai atliktas skapiškėnų artistų.

Trečiajai susitikimo daliai šeimininkės Jolanta ir Irena pasistengė nustebinti meniškai - rudeniškai padengtu stalu. Jį puošė astrų, jurginų puokštės, staltiesę dengė geltoni-raudoni-žali klevų lapai, raudonos putinų kekės. Pasakiška  nuotaika! O jau skoniai - skoniai! Jolantos obuolių sūris, keptų obuolių tortas! Mūsiškių sunešti vaisiai, didžiuliai ananasiniai obuoliai, saldžiausios slyvos, sultingosios vynuogės! Buvo į valias ir kitų gardumynų. Vyrai vaišino vitaminingomis spanguolėmis. Kava liejosi laisvai.

Susitukimo momentus nuotraukose fiksavo mūsų mielasis fotografas Vidmantas.

Iki kitų susitikimų!

 

Vida Povilauskienė

Kupiškėnų himną užvedė Vida ir klubo prezidentas Vilius

Baltojoje salėje skambėjo kupiškėnų himnas 

Sveikinome jubiliatus

Spektaklio autoriai: Lietuvos žurnalistas, redaktorius, publicistas, rašytojas Jurgis Usinavičius ir Skapiškio teatro režisierė Vida Vadoklytė

Naujausios mūsų Jurgio knygos

Skapiškėnų spektaklio "Nulaužtų šakų giesmės" scenos

 

Po spektaklio

Klubo vakaronėje pabuvojo buvęs tremtinys, lietuvių dailininkas, fotomenininkas ir leidėjas Rimantas Dichavičius

Skapiškėnas Kazimieras Puronas  padainavo gražių dainų

 Grupė kupiškėnų su svečiais

Prisinešėme pilnus stalus vaišių

Trečiosios susitikimo dalies šeimininkai Irena, Jolanta ir Julius

 

Nuotraukos Vidmanto Tubelio 

    Šių metų spalio 2 d., 15.00 val. Vilniaus Mokytojų namų Baltojoje salėje įvyks klubo vakaronė. Svečiuosis skapiškėnai:

    Skapiškio seniūnas Ričardas Kiaulėnas,

    Skapiškio mėgėjų teatras „Stebulė“ (vadovė – Vita Vadoklytė) su vaidinimu „Nulaužytų šakų giesmės“,

    Skapiškio muzikantai Kazimieras ir Povilas Puronai.

    Kviečiame

      

 

Netekome Viliaus Naujiko

 

Šių metų liepos 27 dieną mirė mūsų klubo narys, žinomas fotomenininkas Vilius Naujikas.

Vilius gimė 1940 m. birželio 2 d. Skapiškio apylinkės Mirabelėlio kaime. Tėvas – Petras Naujikas iš Biliūnų kaimo, motina – Sofija Martinonytė-Naujikienė iš Kreipšių kaimo. 1947–1959 m. mokėsi Skapiškio vidurinėje mokykloje. Nuo 1958 metų užsiėmė fotografija. 1960–1966 m. mokėsi ir baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. Dirbo Kauno elektros tinkluose, Kauno politechnikos institute, Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje,  Operos ir baleto teatre, Kino mėgėjų draugijoje. Vilniaus universitete, Vilniaus dailės institute dėstė fotografiją. 1963 m. dalyvavo Kauno foto-klubo įkūrime ir tolimesnėje jo veikloje. Po B. Buračo mirties atkūrė Lietuvos kaimo fotografavimą – sovietų užgesintą tradiciją. 

Jis buvo leidinių „Mūsų gamta“, „Nemunas“, „Kultūros barai“, „Tarybinė moteris“ ir kitų bendradarbis. V. Naujiko fotografijos skelbtos pirmuosiuose „Lietuvos fotografijos“ almanachuose. Vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė kurti moterų aktus (juos publikavo „Nemuno“ žurnalas), fotografuoti Rasos šventes, dokumentavo niokojamo kultūros paveldo objektus. Turistinės fotografijos pradininkas Lietuvoje, motociklu išvažinėjo Sovietų Sąjungą. 1966–1968 m. sukūrė fotografijų ciklus „Kupiškėnų kraštas“, „Rokiškėnai“, parengė albumą „Naujasis Vilnius“, bet negalėjo išleisti. Nuo 1968 iki 1980 metų dalyvavo sportinio mototurizmo žygiuose po Karpatų, Tian Šanio, Altajaus, Sajanų kalnus kaip dalyvis ar žygių vadovas. 

1984 m. represinių struktūrų buvo priverstas palikti Vilnių, todėl apsigyveno Jašiūnuose, Rūdninkų girios prieglobstyje. Sukūrė Sėlių krašto interneto svetainę. 

Nuo 2008 m. dalyvavo biržiečių kraštiečių veikloje, o vėliau – ir kupiškėnų, rokiškėnų. Mūsų klubo suėjimuose visada dalyvaudavo ginkluotas fotoaparatu, ir daugelis esame gavę jo darytų nuotraukų.

 

Velionis bus pašarvotas ketvirtadienį, liepos 28 d., 12.00 val. Vilniuje, Laidojimo namų Olandų gatvėje, 9 salėje. Lankymas nuo 12.30 iki 21.00 val.

Penktadienį atsisveikinimas nuo 8.00 iki 10.00 val. 

10.00 val. išlydimas į Skapiškį.  

13.00val. - Šv. mišios Skapiškio bažnyčioje.

 

Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Loretą, vaikus ir visus artimuosius.

 

Kupiškėnų kubo valdyba

 

Kupiškėnui akademikui Kęstučiui Sasnauskui –

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

 

Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentas  G. Nausėda už nuopelnus Valstybei ir šalies vardo garsinimą mūsų  klubietį Kęstutį Sasnauską, Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį, profesorių, habilituotą daktarą, aktyvų molekulinės biotechnologijos puoselėtoją Lietuvoje ir pasaulyje, apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Prof. Kęstutis Sasnauskas gimė 1947 m. vasario 19 d. Kupiškyje, geografijos ir astronomijos mokytojo, aistringo kraštotyrininko Vlado Sasnausko ir medicinos seselės Antaninos Sasnauskienės šeimoje. Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1965 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakultete įgijo biochemiko specialybę. 1970 m. baigęs universitetą, dvejus metus tarnavo armijoje. Nuo 1972 m. iki 1979 m. dirbo Biochemijos institute, kur paruošė ir Maskvoje apgynė daktaro (tada mokslų kandidato) disertaciją.  Nuo 1979 dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute (anksčiau - Taikomosios enzimologijos mokslinio tyrimo institutas). Nuo 1985 - Eukariotų genų inžinerijos laboratorijos vedėjas.  1992 m. Rygoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją genų inžinerijos srityje. Nuo 1985 m. dirbo Biotechnologijos instituto Genų inžinerijos laboratorijos vadovu, 1996 -2007 m. - instituto tarybos pirmininku, 2007 - 2017 m. – Biotechnologijos instituto direktoriumi, buvo Vilniaus universiteto Senato narys. Nuo 1994 dėsto Vilniaus universitete, profesorius (2005). Stažavo Prancūzijoje (1993), Londone (1999), skaitė paskaitas Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Korėjoje ir kitose šalyse.

Mokslinio darbo sritis – šiuolaikinė biotechnologija. Kartu su kolegomis pirmieji SSRS klonavo mielių genus, ištyrė jų struktūrą, sukūrė naujas genų raiškos sistemas mielėse, pritaikė jas žmogaus virusų baltymų sintezei mielėse ir naujų virusų diagnostikos sistemų kūrimui.

K. Sasnauskas kartu su kolegomis laimėjo įvairių Europos Sąjungos programų mokslinių projektų konkursus (1994, 1998, 1999, 2000, 2001, 2004 m.), vadovavo tarptautiniams projektams kuriant naujas vakcinas ir virusų diagnostikos priemones. K. Sasnauskas savo mokslinius rezultatus paskelbė daugelyje publikacijų tarptautinėje spaudoje ir apgynė tarptautiniais patentais. 2003 metais jam kartu su kolegomis skirta Lietuvos mokslo premija.

Šiuo metu Kęstutis Sasnauskas yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas).

Nuoširdžiai sveikiname akademiką Kęstutį Sasnauską garbingo apdovanojimo proga, linkime jam stiprios sveikatos ir visada džiaugiamės matydami ir jį, ir jo pėdomis plačiais žingsniais einantį sūnų Giedrių Vilniaus kupiškėnų klubo suėjimuose.

Vilniaus kupiškėnų klubo vardu – klubo prezidentas

Vilius Bartulis

Akademiko K. Sasnausko apdovanojimo ceremonijos vaizdo įrašo galima peržiūrėti LRT mediatekoje, nuo 26min. 25sek.:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201315/valstybes-apdovanojimu-iteikimo-ceremonija?jwsource=cl

Apdovanojimo ceremonijos vaizdai

Regina Sabaliauskienė 1931-2021

 

   Rugsėjo 18, eidama 91-uosius, Anapilin išėjo Vilniaus kupiškėnų klubo narė pedagogė Regina Sabaliauskienė. Regina Dundulytė-Sabaliauskienė gimė 1931 m. gegužės 13 d. Kuosėnų kaime, Kupiškio raj., ūkininko Antano Dundulio ir Onos Pėžaitės-Dundulienės šeimoje. 1938−1942 m. mokėsi Kuosėnų pradžios mokykloje. 1942−1950 m. – Kupiškio vidurinėje mokykloje. Baigusi ją, mokėsi Šiaulių pedagoginiame institute. Baigusi mokslus Šiauliuose, įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, kurį baigė 1957 m. ir tapo diplomuota lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Dirbo Žemaitijoje, Tytuvėnuose. Po 5 metų persikėlė arčiau tėviškės, į Kupiškį. Čia ji dirbo mokytoja, švietimo skyriaus inspektore, vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1961 m. Regina mokytojavo Vilniuje: 31-ojoje vidurinėje, vėliau 18-ojoje vidurinėje mokyklose. Regina buvo aktyvi choristė, dainavo III amžiaus universiteto chore, Antakalnio chore „Bočiai“, Vilniaus mokytojų namų chore, buvo choro seniūne, dainavo trumpai gyvavusiame mūsų klubo vokaliniame ansambliuke.  

Užjaučiame sūnų Valdą, vaikaitį Žilviną, vaikaitę Eriką ir visus artimuosius.

Atsisveikinimas – šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose 1-oje salėje antradienį, rugsėjo 21 d. nuo 16.00 iki 20.30, ir trečiadienį nuo  8.30 iki 13.30.

Laidojama Rokantiškių kapinėse šalia vyro Vytauto. 

.

VILNIAUS KUPIŠKĖNŲ KLUBUI – 30

 

1991 m. vasario 22 d., po tam tikro informacinio ir agitacinio darbo, Vilniaus mokytojų namų salėje Vilniaus g. 39, susirinko apie 60 Vilniuje gyvenančių kupiškėnų.  Jau pirmajame susirinkime, kurį galima vadinti steigiamuoju, balsavimu buvo išrinkta klubo taryba iš 7 asmenų: filologė Vytautė Eidukaitienė, architektas Jonas Glemža, istorikas Vytautas Merkys, chirurgas Gediminas Kaluina, architektas Žybartas Simanavičius, inžinierius Algimantas Zolubas ir filologė Jonė Žebrytė. Nutarta pasivadinti “Vilniaus kupiškėnų klubu”, pasidalinti į 10 būrelių pagal parapijas. Dauguma susirinkusiųjų užpildė prašymus priimti juos į klubą.

Po mėnesio, kovo 22, įvyko pirmasis Klubo tarybos posėdis Senamiesčio seniūnijos patalpose Pilies 36. Tarybos pirmininku išrinktas Žybartas Simanavičius, diskutuota dėl klubo būrelių seniūnų pareigų ir kandidatūrų. Kitam posėdžiui gegužės 3 Tarybos pirmininkas jau parengė ir pristatė klubo įstatų projektą.

Birželio 3 d. - visuotinis klubo susirinkimas Paminklų konservavimo instituto salėje Žemaitijos g. 13. Išrinkti būrelių seniūnai ir jų pavaduotojai (šie - skliausteliuose):

Adomynės - Antanas Gudelis (Bronė Kručaitė), Alizavos – Gediminas Kaluina (Boleslovas Vaitiekūnas), Antašavos - Algirdas Matuzevičius (Arvydas Kirda), Kupiškio - Henrikas Paulauskas ((Živilė Mačionienė), Palėvenės - Lina Kanopkienė (Valdereza Simonaitienė), Palėvenėlės - Petras Marcinkevičius (Vladas Keršulis), Salamiesčio - Klementina Vosylytė (be pavaduotojo), Skapiškio - Vytautė Eidukaitienė ((be pavaduotojo), Subačiaus - Povilas Tebelškis (Algimantas Ažusienis), Šimonių - Žybartas Simanavičius (Ona Gasparavičiūtė). 

Klubo iždininke išrinkta Aldona Glemžaitė, revizijos komisijos nariais – Pranas Zolubas, Lina Kanopkienė ir Bronė Konstantinavičienė.

1991 02 22 – 1997 11 06    klubui vadovavo Žybartas Simonaitis.

“Kadangi Klubo nariai aktyviai dalyvavo Piliečių chartijos susirinkimuose, Chartijos taryba 1993 m. liepos mėnesį pareiškė pageidavimą, kad mūsų klubas taptų vienu iš bendramintiškų sąjūdiškų klubų - veiktų Chartijos propaguojamomis veiklos kryptimis, bet ir toliau išliktų visiškai savarankiškas, kaip ir visi kiti Chartijos klubai, ir galėtų nemokamai naudotis Chartijos sale Jakšto 9“, - prisiminimuose rašo Ž. Simonaitis. Rugpjūčio 18 d. Klubo tarybos posėdyje pasiūlymas buvo sutiktas teigiamai. Ir iki 2007 metų, kai buvo nuspręsta klubą įregistruoti Registrų centre kaip visiškai savarankišką, jis veikė kaip Piliečių chartijos Vilniaus kupiškėnų klubas.

1997 11 06 - 2007 04 01   klubui vadovavo Liucija Venslovaitė.

1997 11 22 Kupiškio bažnyčioje pašventinta Žybarto Simonaičio, Živilės Mačionienės ir Jūratės Lapienytės sukurta ir pagaminta Vilniaus kupiškėnų klubo vėliava.

Klubo steigėjai, iš kairės: A. Čiurlys,
Ž. Simonaitis, G. Kaluina tarp klubo moterų 

Pagaliau 2007 03 22 pasirašoma klubo Steigimo sutartis, kuria Žybartas Simonaitis, Albinas Čiurlys ir Gediminas Kaluina steigia Vilniaus kupiškėnų klubą, kurio teisinė forma – asociacija. Steigėjai įsipareigoja sutvarkyti formalumus, parengti reikiamus dokumentus, sušaukti steigiamąjį susirinkimą, ir 2007 04 01, vis dar Chartijos salėje, įvyksta Klubo steigiamasis susirinkimas.

 
Buvę klubo prezidentai, iš kairės: Ž. Simonaitis,
L. Venclovaitė, F. Marčiulionienė ir V. Pivoriūnas

Registrų centre Vilniaus kupiškėnų klubas užregistruotas 2007 04 25 Įstatuose numatomas Vilniaus kupiškėnų klubo Prezidento titulas, kuris suteikiamas Klubo tarybos pirmininkui.

2007 04 01 – 2010 02 07 Klubui vadovauja Filė Marčiulionienė,

2010 02 07  - 2013 02 03 – Vytautas Pivoriūnas,

2013 02 03 – 2017 02 05 - vėl Filė Marčiulionienė,

Nuo 2017 02 05 – Vilius Bartulis.

Klubo prezidentas V. Bartulis

Išsamiau apie Klubą galima pasiskaityti 2018 m. išleistoje knygoje “Mes - Vilniaus kupiškėnai”, taip pat – ir šioje mūsų internetinėje svetainėje, kuri egzistuoja nuo 2007 metų. Turime ir paskyrą “feisbuke”, kuri šiuo metu kaip ir “užkonservuota”.

Apgailestaujame, kad pandemijos metu teko atsisakyti suėjimų, prisistabdė ir kita klubo veikla. Vis tik dauguma esame “rizikos zonoje”. Tikimės, kad netoli tas laikas, kai vėl galėsim susitikti, pabendrauti gyvai, imtis aktyvesnės veiklos.

Visiems buvusiems, esantiems ir būsimiems Vilniaus kupiškėnų klubo nariams, taip pat - prijaučiantiems linkime stipraus imuniteto, geros sveikatos ir optimizmo.

NETEKTIS

Eidamas 88-uosius metus gruodžio 21 d. mirė mūsų klubo narys Algimantas Zolubas.

Velionis gimė 1933 m. rugsėjo 6d. Laukminiškių kaime, ūkininko šeimoje.

1940 m. Algimantas pradėjo lankyti artimiausią Lebedžių pradžios mokyklą, kurią baigė 1944 m.

1949 m. tėvus ir jaunesnę seserį ištrėmė į Sibirą, į Irkutsko sritį, iš kur jie grįžo tik 1957 m. Algimantas  ir dvi seserys, besislapstydami tremties išvengė, tačiau savo namuose gyventi nebegalėjo, juos priglaudė artimose apylinkėse likę giminaičiai bei geradariai ūkininkai.

Po tėvų tremties, Algimantas, susirgęs klubo sąnario tuberkulioze, pakliuvo gydytis į tuberkuliozės institutą, bei sanatoriją Vilniuje. Sirgdamas, savarankiškai be jokių mokytojų pats intensyviai mokėsi.

1952 m. apsveikęs nuo ligos, įstojo į Vilniaus I-osios darbininkų jaunimo vidurinės mokyklos 9-ą klasę. Stojant iš 5-tos į 9-tą klasę,  teko išlaikyti vienuolika egzaminų iš 6–8 klasių programų. Čia besimokydamas, dirbo raštinės sekretoriumi-mašininku, sąskaitininku, buhalteriu. 1955 m. baigęs mokyklą sidabro medaliu įstojo į Kauno politechnikos instituto radiotechnikos specialybę. 1960 m. gavęs radijo inžinieriaus diplomą, buvo paskirtas dirbti į „Vilniaus televizijos mazgų gamyklą“.

Šioje įmonėje, vėliau pavadintoje „Radijo komponentų gamykla“, dirbo inžinieriumi technologu, inžinieriumi konstruktoriumi, vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotoju, Mokslinės techninės informacijos skyriaus viršininku.

Prasidėjus atgimimui, Algimanto iniciatyva gamykloje buvo įkurta gausi Sąjūdžio grupė , išrinkta grupės taryba, kurios pirmininku tapo Algimantas. Gamyklos sąjūdininkai dalyvavo įvairiuose renginiuose, grėsmių akivaizdoje – budėjimuose prie valstybei svarbių objektų. Buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio narys  Lietuvos ir užsienio lietuvių periodinėje spaudoje yra paskelbęs virš 1,5 tūkst. straipsnių, redagavo Laisvės kovotojų sąjungos mėnraštį „Varpas“.

Daugiausia Algimanto iniciatyva buvo įsteigtas Laukminškių kaimo muziejus. Jis labai mylėjo savo gimtinę, daug rašė apie iš šio kaimo kilusius žinomus žmones.

Vilniaus kupiškėnų klubo nariai liūdi dėl ilgamečio klubo nario Algimanto Zolubo mirties ir nuoširdžiai užjaučia žmoną Rožytę, sesutes, gimines ir artimuosius.

Atsisveikinimas gruodžio 23 d. 10-13 val. Matulaičio bažnyčios šarvojimo salėje.

Laidojamas gruodžio 23 d. 13 val. Rokantiškių kapinėse.

 

 

 

Prisiminimai

Mieli kupiškėnai, netekome Algimanto Zolubo. Ši žinia mane labai nuliūdino, nes su Algimantu turėjome daug bendro, netgi paslėpto. Gimtines skyrė Skapagirio miškas, o vienijo du miestai - Skapiškis ir Pandėlys, o vaikystę - piemenėlių ir tremties dalia, o vėliau ir plunksna. Visada įsiklausiau Algimanto žodžio, nuoširdaus balso. Manau, kad ir Jums, mieli kupiškėnai, taip buvo. Ir dabar, tarsi stovėdamas, prie Algimanto karsto, reiškiu gilią užuojautą jo šeimai, artimiesiems, visiems, kuriems jis brangus buvo. Ir tikiu, kad Rokantiškių kalnelis su pulku pušelių jį visą laiką globos. Amžinybė niekada nesibaigia!

Rašytojas Jurgis Usinavičius (vaikystėje - Napalys Augulis)

 

Prisimenu, gerbiu vyresniosios kartos atstovą, buvusį ,,Lietuvos aido" aktyvų bendradarbį ,nors liga kaustė, neleido judėti. Ačiū, kad teko pažinti, išgirsti nuomonę, daug ką suprasti. Užuojauta šeimai, artimiesiems, bendraminčiams.

Amžinąjį atilsį Algimantui Rokantiškių kalnelyje

Valdereza Simonaitienė

       

 Eidama 77 metus mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narė Vanda Navickienė (Jonušytė).
Velionė gimė 1944 m. liepos 20 dieną Vainiškių kaime, Skapiškio valsčiuje. Mokėsi Biliūnų pradinėje, vėliau − Skapiškio vidurinėje mokyklose. 1967 m. baigusi Valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą, ir įgijusi prekių žinovo kvalifikaciją, dirbo Vilniaus aliejaus gamykloje.
1970 m. buvo perkelta į Lietuvos maisto pramonės ministeriją ekonomiste.
Nuo 2002 m. iki 2009metų dirbo privačioje bendrovėje vyr. buhaltere.
Vilniaus kupiškėnai liūdi dėl aktyvios, ilgametės klubo narės Vandos mirties ir nuoširdžiai užjaučia jos vyrą, sūnų, anūkus bei visus artimuosius.
Atsisveikinimas su velione nuo lapkričio 13 d. 16 val. Matulaičio bažnyčios pirmoje šarvojimo salėje. Mišios Lazdynų bažnyčioje šeštadienį, lapkričio 14d., 10 val. Laidotuvės šeštadienį, 13 val. 30 min. Rokantiškių kapinėse.

 

NETEKUS MUZIKANTO

                                                          

                            
     Graži buvo spalio 20-oji. Švietė saulutė, o menkas vėjelis gainiojo tik ką nukritusius klevo lapus. Bet mus gamta kvietė gyventi, daryti tai, kas nepadaryta. Ir staiga žinia: netekome brangaus žmogaus – Algirdo Šaumano, žmogaus, kurį daugelis iš mūsų gerai pažinojome, girdėjome jo rankų virkdomą akordeoną, duslų jo balsą, mielą šypseną ir net netikime, kad jo jau niekada nebebus drauge su mumis.

 Gimė Algirdas 1934 metų rugsėjo 20 Karaliūnų kaime, beveik Akmenių pašonėje, Kupiškio rajone Donato  ir Emilijos Šaumanų šeimoje, mokėsi Noriūnų septynmetėje mokykloje, ją baigęs patraukė į Panevėžį ir ten įgijo pedagogo specialybę, kurį laiką mokytojavo, tačiau jį viliojo tikslieji mokslai, Vilnius. Baigęs Vilniaus inžinerinį institutą, dirbo Eksperimentiniame metalo pjovimo staklių Mokslo tyrimų institute (ENIMS), Vilniuje. Vedė. Užaugino du sūnus – Dalių ir Algirdą. Nuo mažų dienų jis klausėsi tėviškės dėdžių Zakarauskų muzikavimo. Anksti ir jis pradėjo muzikuoti. Virpėjo jo lūpų pučiamas klarnetas ir saksofonas, verkė akordeonas. Šaumanas maloniai sutikdavo pagroti vestuvėse, jaunimo vakarėliuose, o  atėjęs ir į Vilniaus kupiškėnų klubą, atsinešdavo akordeoną. Ir, rodos, viskas buvo tik vakar, taip neseniai.

Liūdime. Ir nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą – vaikus ir vaikaičius, visus, kuriems jis buvo artimas ir brangus.

A.a. Algirdas bus pašarvotas (urna) šeštadienį, spalio 24 d. Pilaitės bažnyčios vienoje iš saliu 10 val. Prie bažnyčios esančioje koplyčioje 10.30 val. bus aukojamos Šv. Mišios. Lankymas ir atsisveikinimas iki 13 val. Laidojimas Karveliškių kapinėse. Prašymas atsisveikinantiems-- tik baltų gėlių žiedai.

 

Vilniaus kupiškėnų klubas

 

MIRĖ BOLESLOVAS VAITIEKŪNAS

.

Eidamas 89-uosius, rugpjūčio 26 d. mirė mūsų klubo narys nuo pat jo įkūrimo Boleslovas VAITIEKŪNAS

Gimęs 1932 m. sausio 7 d. Samarskos kaime, Alizavos parapijoje, žemdirbių Antano Vaitiekūno ir Marijonos Vilkaitės-Vaitiekūnienės šeimoje. Mokėsi Lebedžių ir Virbališkių pradžios mokyklose. 1945 m. įstojo į antrą Pandėlio gimnazijos klasę, tačiau 1950 m. dėl sveikatos turėjo mokslą nutraukti. 1958 m. Boleslovas baigė Kupiškio darbininkų jaunimo vidurinę mokyklą, o 1977 m. – Vilniaus finansų ir kredito technikumą ir įgijo techniko planuotojo kvalifikaciją.

1954 m., baigęs Centrinės statistikos valdybos Panevėžio filialo pramonės buhalterių paruošimo kursus, pradėjo dirbti Kupiškio pramonės kombinate buhalteriu. 1960 m. paskirtas dirbti vyr. buhalteriu Kupiškio tarpkolūkinėje statybos organizacijoje. 1973 m. perkeltas dirbti į Vilnių, į Respublikinį tarpkolūkinių statybos organizacijų susivienijimą vyriausiojo buhalterio pavaduotoju. Nuo 1981 m. dirbo Visasąjunginiame projektavimo technologijų institute vyriausiuoju buhalteriu, o nuo 1983 m. – Lietuvos statybos ministerijos Apskaitos ir atskaitomybės valdybos vedančiuoju ekonomistu.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, dirbo asociacijoje „Lietuvos statyba“ vyriausiuoju metodininku, o nuo 1991 m. – UAB „Stata“ vyriausiuoju buhalteriu. 1999 m. gegužės 31 d., sukaupęs 45 metų darbo stažą, išėjo į užtarnautą poilsį.

Boleslovas Kupiškėnų klubo narys nuo jo įsikūrimo 1991 m. vasario 21 d. Dešimt metų dirbo šio klubo iždininku. Su kitais klubo nariais dalyvavo atkuriant Alizavos ir Bajorų vokiečių karių kapines, tvarkant Skapiškio miestelio Švedukalnio pilkapyje esančias suomių kapines. Prisidėjo statant Laukminiškių kaime enkavedistų sudegintų Rasiulių ir Kaluinų sodybų atminimo ženklus. Dalyvavo organizaciniame darbe įamžinant Lebedžių pradžios mokyklos atminimą.

Vilniaus kupiškėnų klubas liūdi dėl Boleslovo mirties ir nuoširdžiai užjaučia jo dukras Irmą ir Ritą bei visus artimuosius.

Atsisveikinimas su velioniu – nuo ketvirtadienio, rugpjūčio 27 d. 16 val. Jurgio Matulaičio bažnyčios 3 šarvojimo salėje.

Išlydimas į Rokantiškių kapines penktadienį, rugpjūčio 28 d., 13 val.

MIRĖ DR. ALFONSAS ČEIKA

.

     

     Eidamas 89 metus š.m. vasario 7 d. mirė aktyvus klubo narys dr. Alfonsas
Čeika. Alfonsas gimė 1931 m. spalio 7 d. Eičionių kaime ( Skapiškio sen.) Albino ir
Adelės Keršulytės Čeikų šeimoje.

Pradinę mokyklą Alfonsas lankė Šiurpiškiuose, po to mokėsi Pandėlio vidurinėje
mokykloje, kurią baigė 1950 m. 1955 m. baigė Vilniaus universiteto chemijos fakultetą.Po to keletą metų dirbo Plungės tekstilės fabrike ir Panevėžio linų kombinate. 1965 m. įstojo į Chemijos ir cheminės technologijos instituto aspirantūrą ir 1970 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją.Pagal Lietuvos Mokslo tarybos nostrifikaciją - jis chemijos mokslų daktaras. Iki pensijos Alfonsas dirbo šiame institute mokslo, vėliau vyr. mokslo darbuotojo pareigose.

Alfonsas buvo aktyvus Kupiškėnų klubo narys. Jo rūpesčiu Totoriškio (Švedukalnio) kapinaitėse pastatytas paminklas daug nusipelniusiam šio krašto visuomenės veikėjui V.Civinskui (1883-1910), ne vienas atminimo ženklas Lietuvos partizanų žūties vietose.

Vilniaus kupiškėnų klubo nariai liūdi dėl mielo kraštiečio netekties ir nuoširdžiai užjaučia velionio sūnus Gediminą ir Darių, visus gimines ir artimuosius, apgailestauja, kad susidėjus nepalankioms aplinkybėms negalėjo jį palydėti į amžinojo poilsio vietą Vilniaus Sudervės katalikų kapinėse, kur jis atgulė greta savo žmonos Danutės.
V.K.

Gegužės 13 d. mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narė Aldona Galinienė.

Gimė Aldona 1933 m. gegužės 30 d.  Kupiškio rajono, Skapiškio parapijos Miškonių kaime valstiečių šeimoje.

Mokėsi Jurkupių (Rokiškio r.), Laičių pradinėse mokyklose, Skapiškio progimnazijoje, Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1953 m. įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, fizikos matematikos fakultetą.

1957 m. baigusi dirbo Rokiškio r. Kazliškio vidurinėje mokykloje matematikos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ir direktore. 1961 m. paskiriama Pandėlio mokyklos-internato direktore. Nuo1969 m. gyveno Vilniuje. Dirbo Valstybiniame plano komitete vyresniąja ekonomiste.

Kaip Aldona rašė savo biografijoje, jaunystėje jai teko ganyti kolūkiečių arklius, ravėti daržus, o studijuojant mokyti vieno profesoriaus vaikus. Tėvai, paprasti kaimiečiai, išmokė ją gerbti ir mylėti žmones. Tai buvo jos sėkmės laidas.

Vilniaus kupiškėnų klubas reiškia užuojautą Aldonos vyrui ir vaikams.

Velionė bus pašarvota gegužės 14 d. 16 val. Vilniaus laidojimo namuose „Ligamis“ Sietyno g. 14, Karoliniškės.

Laidotuvės 15 d. Karveliškių kapinėse.