APLANKĖME NERINGĄ

Antrą mūsų kelionės dieną aplankome jūrų muziejų, stebime Kalifornijos jūrų liūto cirko numerius, delfinariumą su puikiu, visus sužavėjusiu, delfinų šou, fotografuojamės ilgai atminčiai.

Per Neringą traukiame į Nidą, pakeliui stebėdami neseno Neringos miško gaisro vaizdelius, sustodami užsakome žuvies delikatesus lauktuvėms. Valgome žuvienę su joje plaukiojančiais sterkais.

Nidoje oras sušilo, drąsesnieji maudėsi arba braidė po Baltijos bangas.

Nepamiršome ir mūsų maestro Vytauto Kernagio, fotografavomės su juo , sudainavom jo mėgstamas dainas.

Visa tai žiūrėkite nuotraukose, kurias pateikė Vidmantas T., Vytautas P. ir Albinas Č.

Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 metų veikiantis muziejus Kuršių nerijos šiauriausiame taške.

• Nerijos fortas.
• Akvariumas. Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes,Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Eksponatai:
  
  • Lietuvos gėlavandenės žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, šamai, ūsoriai, unguriai.
  • Baltijos jūros žuvys: menkės, vėgėlės, plekšnės, otai, žiobriai ir kt.
  • Tropinių jūrų žuvys ir bestuburiai: įvairios žuvys, koralai, aktinijos.
  • Eršketai: pagrindiniame akvariume eksponuojami ilgaamžiai eršketai, gyvenantys iki 150 metų.
• Jūrų faunos ekspozicija – centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija. Temos:
  
  • Jūra – gyvybės lopšys, skirta vandens gyvūnų evoliucijai.
  • Gyvybės vystymasis jūroje, skirta gyvybės istorijai.
  • Tropinių jūrų gyvūnija.
  • Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė. Ekspoziciją sudaro 35 natūralaus dydžio žuvų skupltūros.
• Jūrų paukščių ir žinduolių ekspozicija – forto lauko baseinuose įsikūrusi ekspozicija, kurioje demonstruojami:
  
  • Pingvinai: Afrikiniai pingvinai, Antarktiniai pingvinai, Magelano pingvinai.
  • Šiaurės jūrų liūtai.
  • Ruoniai: Baltijos pilkieji ruoniai, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.
• Laivybos istorijos ekspozicija – dalyje forto gynybinių patalpų įsikurusi ekspozicija, kurioje eksponuojami laivų modeliai, inkarai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga apie Lietuvos laivybos istoriją. Senųjų žvejybos laivų aikštelėje demonstruojami didžiausi eksponatai: žvejybos traleris „Dubingiai“ (VŽT–3216), plieninis tralbotas „PTB–7167“, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ (MŽT-90).
• Pajūrio žvejo etnografinė sodyba – XIX–XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų pastatai.

1994 m. balandžio 30 d. atidarytame „Delfinariume“ vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Pirmieji delfinai į delfinariumą atgabenti 1993 m.

MES VENTĖS RAGE

Stoties direktorius Leonas Jezerskas su mūsų pagalba žieduoja zylutę, direktorius su pakilimu skaito paskaitėlę ir t.t.

Trečios mūsų dienos programoje apsilankymas Ventės rage ir jo ornitologijos stotyje. Iš Šventosios per Klaipėdą lekiame į Šilutės rajono Kintus ir Ventę.

Ornitologijos stoties direktorius Leonas Jezerskas mums labai vaizdžiai išdėstė pusiasalio ir Ornitologijos stoties istoriją, paaiškino, beveik iki mūsų pravirkdymo, kad mūsų vieversiukus valgo italai, pasakė kodėl kukuoja gegutės ir daug kitų įdomybių iš paukščių gyvenimo..

Jis sakė, kad paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol ligi galo neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Dabar kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. Paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Turimais duomenimis, 1929 m. Ventės Rage nebuvo apžieduotas nė vienas paukštis. Tų metų rudenį iš Rasytės ornitologinės stoties atvykę žmonės paukščius tik stebėjo. Dėl to 1929 m. ir yra laikomi Ventės Rago ornitologinės stoties įkūrimo metais.

Trumpa Ventės Rago pusiasalio istorija


Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai – Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų. Kuršių marių plotas – 1584 km². Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km²), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu.

1975-1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimo procesą.

Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.

Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.

Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Kasmet čia atvyksta po 30-50 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos ir daugelio užsienio valstybių. Džiugu, kad Ventės rago ornitologinę stotį kasmet lanko vis daugiau Lietuvos mokyklų moksleivių.

Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galima grožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama bei didžiuliais mariose apsistojusių bei traukiančių paukščių būriais.

Iš Vytauto Jusio ir Leono Jezersko knygos "Ventės ragas".

ANAPILIN IŠĖJO VANDA ŠIMONIENĖ

Birželio 7 – ą dieną netekome kuosėnietės, beveik penkis dešimtmečius mokiusios ir auklėjusios kelias kupiškėnų kartas.

Vanda Žilytė – Šimonienė gimė 1942 metų birželio mėnesio 28 dieną (m. 2010.06.07) Kupiškio rajone, Kuosėnų kaime Antano Žilio ir Onos Žilienės- Zulonaitės šeimoje.

Mokėsi Kuosėnų pradinėje, Kupiškio vidurinėje, Panevėžio medicinos mokyklose. 1961 metais pradėjo dirbti mokytoja Juodpėnų aštuonmetėje mokykloje ir joje dirbo septynerius metus. 1968 metais dirbo Žaidelių aštuonmetėje mokykloje, nuo 1969 metų iki 1974 metų - Šepetos aštuonmetėje mokykloje.

Dirbdama baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo biologijos mokytojo specialybę. Nuo 1974 metų iki 2004 metų dirbo Kupiškio vakarinėje vidurinėje mokykloje mokytoja, direktoriaus pavaduotoja. 2004 – 2008 metais dirbo P.Matulionio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja suaugusiųjų klasėms.

Mokytoja Vanda Šimonienė buvo tas žmogus, kuris sugebėdavo padrąsinti, įtikinti jaunimą, kad mokslas - didelė vertybė. Mokytoja su visais mokėjo rasti bendrą kalbą, visiems ji buvo kaip mama, vyresnioji draugė, globėja.

Vandutė surasdavo laiko ir mokiniams, ir saviems vaikams. Dukrų Aurelijos ir Dianos sekmės buvo jai gražiausios dovanos.

Vandos ir Luciaus Šimonių šeima kupiškėnams ir ne tik jiems, buvo darbštumo, atsakingumo, meilės kultūrai, gimtajam kraštui pavyzdys. Jie tam negailėdavo nei laiko nei lėšų.

Vanda ir Liucius apsilankydavo Vilniaus kupiškėnų klubo renginiuose, visuomet mielai bendraudavo įvairiose sueigose su kraštiečiais, vaišindavo savo ruoštais skanėstais.

Miela Vandute, mes visi pažinę Tave, liūdime.

Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba reiškia gilią užuojautą vyrui Liuciui, dukroms Aurelijai ir Dianai, giminėms ir artimiesiems.

PRISIMINTAS ŽALGIRIO MŪŠIS

Yra įvykių, kurie tautos atmintyje, dvasiniame gyvenime išlieka šimtmečius. Vienas iš tokių taurių žygdarbių - Žalgirio mūšis, kurio 600-ąsias metines minėsime šių metų liepos 15 d.

Žalgirio mūšiui paminėti birželio 6 dienos renginį paskyrė ir Vilniaus kupiškėnų klubas. Apie Žalgirio mūšio priežastis, Lietuvos, Lenkijos, Kryžiuočių ordino rengimąsi karui, Europos valstybių bandymus išspręsti konfliktą, mūšio eigą ir jo reikšmę papasakojo Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja sociologijos mokslų daktarė Gitana Zujienė. Išklausę įdomų pasakojimą susirinkusieji pateikė nemažai klausimų pranešėjai, pasidalijo nuomonėmis apie mūšio eigą, jo vadovavimo ypatumus.

Vėliau norintieji galėjo pasižiūrėti operatoriaus Romualdo Nefo prieš keletą metų filmuotą medžiagą apie Žalgirio mūšio metinių minėjimą ir jo inscenizaciją Žalgirio mūšio lauke Lenkijoje.

Buvo neužmiršta ir Tėvo diena. Klubo prezidentas Vytautas Pivoriūnas pasveikino visus su šita švente, o apie jos šventimo ištakas Lietuvoje ir Kupiškyje informaciją pateikė Klubo narė Jonė Žebrytė.

Tai buvo paskutinis Klubo renginys šį pusmetį.

Gražios vasaros!

Vėl susitiksime rugsėjo mėnesį.

Nuotraukoje kairėje:
Dr.G. Zujienė klubo tribūnoje.

Nuotraukoje dešinėje viršuje:
Dailininkės Laimos Kriukelienės nuo Kupiškio paveikslas "Žalgirio mūšis".
Nuotrauką ir šitą laiškelį š.m. vasario mėn. atsiuntė dailininkė :

Mieli Vilniaus Kupiškėnai,

Radusi Jūsų internetinę svetainę labai apsidžiaugiau. Rašo Jums dailininkė, pedagogė Laima Kriukelienė (Tubelytė), gimusi ir augusi Bajorų kaime, Skapiškio seniūnijoje. Nuo 14 metų gyvenau Skapiškyje, kur baigiau vidurinę mokyklą.

Dabar gyvenu ir dirbu Utenoje. Daug savo laisvo laiko praleidžiu tapydama. Kadangi šie metai yra Jubiliejiniai Žalgirio mūšio metai, tai ta proga siunčiu Jums savo paveikslo "Žalgirio mūšis" nuotrauką.

Jums visiems linkiu sveikatos, stiprybės, sėkmės darbuose ir šiaip gyvenime.

Nuotraukoje žemiau :
Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio paveikslas "Žalgirio mūšis" nutapytas Žalgirio mūšio 500-mečiui paminėti 1910m.

Š.m. spalio - lapkričio mėnesį jis bus eksponuojamas Vilniaus Valdovų rūmuose.

Publikacijos internete:

Apie dailininkę L. Krukelienę

Apie T.Popielio ir Z.Rozadovskio paveikslą

Apie Žalgirio mūšio metines

D Ė M E S I O

Pranešame, kad dar turime knygos "Keliai veda Kupiškin" III dalį. Norintieji gali įsigyti ją klubo valdyboje už sumažintą kainą - 50,- Lt.
tel.: 8 675 16580; 85 2128374

Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba

ATMINIMO AKMUO VIRBALIŠKIŲ PRADINEI

Iš Danutės Sokienės straipsnio

Bibliotekininkės Lidija Mačiulienė, Laima Čejauskienė, muziejininkė Janina Puronienė, bendruomenės narės: Virginija Katelienė, Rima Jurevičienė, Vilija Vilkienė, Violeta Ribakovienė, Irena Keršulienė surėmusios pečius, surengė gražią šventę.

Ji prasidėjo prie šimtmečiais rymančio Virbališkių kaimo jaunimo 1883 metais pastatytojo kryžiaus, po šimtamečiais, mokyklos aplinkoje augančiais medžiais,ant buvusios 1865-1938m. mokyklos pamatų, nes čia garbingi mūsų kraštiečiai dr. Gediminas Kaluina, architektas Žybartas Simonaitis ir tautodailininkas- akmenorius Vytautas Jasinskas sukūrė ir pastatė buvusiajai mokyklai atminti paminklinį akmenį. Šiandien, 2010 gegužės 21 d. jie – brangūs mūsų svečiai.

Renginio vedėjos Janina Puronienė ir Lidija Mačiulienė pristatė šventėje dalyvaujančius kitus svečius: Kupiškio seniūnijos seniūną Julių Semėną, Kupiškio etnografijos direktorę Violetą Aleknienę, Kupiškio miesto vaikų –lopšelio darželio ,,Obelėlė“ direktorę Danguolę Koženiauskienę su kolegėmis ir autorius paprašė atidengti paminklinį akmenį, kurį pašventino gerb. Alizavos bažnyčios klebonas – Laimonas Nadveckas.

Labai įdomu, kad į šventę susirinko visa eilė bendramokslių 1865-1938m. veikusios mokyklos mokinių. Nors jų gretos išretėjusios, kitiems atvykti kliudė amžius, atstumas, bet susirinkusieji, pamiršę metų svorį, tapo mokinukais: pasakojo prisiminimus, dalinosi įspūdžiais, aptarinėjo atsineštas nuotraukas, prisiminė draugus – bendramokslius, jų veidus, vardus, kur jie dabar. Tikrai, tai buvo šiltos ir nepamirštamos akimirkos.

Savo prisiminimus įdomiai dėstė gydytojas Gediminas Kaluina, sinoptikė Elena Jurevičiūtė – Tylienė, žemdirbys Jonas Vaitiekūnas, melioratorė ir ūkininkė Irena Gasparonytė – Žekonienė, Joana Vilkaitė – Rudinskienė ir kt.

NUOTRAUKOSE:

Atidengiant paminklinį akmenį Virbališkių mokyklai.

Renginio vaizdai.

Centre Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Laimonas Nedveckas.

Paminklinį akmenį atidengia kraštiečiai Gediminas Kaluina (kairėje) ir Žybartas Simonaitis.

Paminklinį akmenį šventina Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Laimonas Nedveckas.

FOTO: Aušros Jonušytės

Nepakartojamas ir įspūdingas koncertas, kurį padovanojo Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ darbuotojos ir jų gražiausieji „aktoriai“ – vaikučiai. Tai ne paprasti „aktoriai“, o „Dainų dainelės“, „Tramtatulio“ konkursų dalyviai ir laureatai, o auklėtoja Vitalija Vaitiekūnaitė – virbališkietė, buvusi garsaus mokyklos etnografinio ansamblio „aktorė“, vadovė mokytoja Laima Vaidilienė – buvusi Virbališkių mokyklos mokytoja. Ačiū, direktorei Danguolei Koženiauskienei ir visoms ansamblio dalyvėms, kad jos dainuoja, muzikos garsais ir dainos žodžiais, rodos, glaudžia kiekvieną prie savosios širdies.

Virbališkių mokykla visais laikais buvo mokslo žmonių lopšys. Joje mokėsi : prof. Jurgis Čiurlys, pulk. Ernestas Čiurlys, prof. Vincas Vyčinas- folosofija JAV; mokslų daktarai: Teofilis Čiurlys- biochemija, Kalikstas Čiurlys- žemės ūkis, Alfonsas Dešrius- fiziologija, Vladas Keršulis- chemija, Gediminas Kaluina- medicina, Liudvikas Augulis- techn. mokslai, Linas Vidugiris- techn. mokslai, Birutė Čiurlytė- sociologija, Jonas Vaitiekūnas- dirvožėmininkas ir prof. habil. daktaras Vytautas Kaluina, Vilius Užtupas - hum. mokslų daktaras.

Išvyka į botanikos sodą Kairėnuose

Vėsų, lietingą gegužės 26 dienos vidurdienį grupė Vilniaus kupiškėnų klubo narių išsiruošė į Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose.
Botanikos sode mus pasitiko sodo informacinio edukacinio centro darbuotoja Rasa Ryliškienė.

Vos įėję į sodo teritoriją išvydome sodo taku ateinančią Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pastebėjusi mūsų grupelę, Prezidentė šypsodamasi mus sveikino, modama ranka .Mes taip pat sveikinome Prezidentę.

VU Botanikos sodą 1781m. įkūrė prancūzų botanikas prof. G.E.Gilibert. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas 4 kartus keitė vietą:1781-1799m.-Pilies g.,1799-1842m.-Sereikiškėse, 1919-1974m.-Vingio parke, nuo 1974m.-Kairėnuose. Botanikos sodo plotas 199 ha, jame auginama apie10000 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimų, 886 gentims.Botanikos sodas įsikūręs buvusioje Kairėnų dvarvietėje. XVI a. dokumentuose jau minimas Kairėnų vardas.

Dvaras priklausė Jarmalai, Kiškai, Isakauskams, Sapiegoms, Lopacinskiams, Tiškevičiams, Stolypinui, bet klestėjo Daratos Marikonytės-Lopacinskienės valdymo laikais (1813-1857). Jos rūpesčiu buvo užveistas parkas su retais medžiais ir krūmais, gėlynais, rekonstruoti tvenkiniai, įrengtas fontanas.

Čia veikė vasaros teatras, grodavo orkestras. Dabar yra išlikę dvaro ūkiniai pastatai: arklidės (restauruotos), malūnas, ratinė.

Buvusioje Kairėnų dvaro reprezentacinėje dalyje atkasti buvusių rūmų pamatai, išliko angliško stiliaus parkas su keliolika tvenkinių, tebeauga šimtametė liepų alėja.

Susipažinę su sodo ir dvaro istorija keliaujame apžiūrėti augalų.

Pirmiausia gidė veda mus į japonišką sodą-rododendryną, kur šiuo metu žydi daugybė įvairiaspalvių rododendrų, auga daug kitų augalų, smagiai per akmenis teška į tvenkinį vanduo, o tvenkinyje „plaukioja“ akmeninis vėžlys.

Dendrologijos skyriuje apžiūrime spygliuočių, lapuočių, lianų kolekcijas. Kiek daug nežinomų, nematytų augalų, kokia jų spyglių, lapų, žiedų formų ir spalvų įvairovė! Sodo darbuotoja mums parodo, kaip teisingai pasodinti rododendrą, pamoko, kaip jį prižiūrėti.

Pasigėrėję japoniško sodo harmonija ir rododendryno spalvomis ir kvapais keliaujame į dendrologijos skyrių.

Stabtelėjame po vaisingumo ir laimės arka bendrai nuotraukai. Šitą arką projektavo mūsų klubo narė Živilė Mačionienė.

Gėlininkystės skyriuje auginama 3200 pavadinimų žolinių dekoratyvinių augalų. Grožimės įvairiaspalviais žydinčiais vilkdalgiais, paūksmių daugiamečių gėlių kompozicijomis.

Nuo kalnelio vėjas pūstelėja švelnų alyvų kvapą. Ekskursiją baigiame prie iš šlaito čiurlenančio tyro šaltinėlio.

Tai buvo tik trumpa apžvalginė ekskursija.Bet ji žadina norą atvykti dar ne kartą į Botanikos sodą, pamatyti vis kitas žydinčias gėles, daugiau sužinoti apie augalus rengiamuose seminaruose ar įsigyti patikusį augalą mugėje.

R.T.

Foto: Filomenos. Mačiulionienės