Vilniaus kupiškėnai: PO ŠIAURĖS IR VIDURIO AUKŠTAITIJĄ

Kelionė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 2018 06 30

Ši Lietuvos dalis buvo labai svarbi mūsų istorijai, valstybės kūrimosi ir atsikūrimo laikotarpiais. Čia iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų tėviškės, tėvoniniai dvarai. Ypač daug nusipelnė Lietuvai Biržų-Dubingių šakos Radvilų giminė, davusi daugybę įžymių karvedžių (lauko, didžiųjų etmonų, vaivadų ir kt ).Tai ir šakos pradininkas Jurgis Radvila pramintas “Pergalinguoju(Viktor)“, “Lietuvos Herakliu“, laimėjęs 30 mūšių prieš Maskvą (t.t. Oršos mūšio dalyvis), totorius, kryžiuočius. Jo sūnus Mikalojus V Radvila „Rudasis“ vadovavo sunkiam karui su Ivanu Rūsčiuoju Livonijoje ir kitur, sumušė caro kariuomenę prie Čašnikų, ties Vendenu (Ciesiu), atsiėmė Polocką, priešinosi Liublino unijai. Pastarojo sūnus Kristupas I Mikalojus Radvila „Perkūnas“ lydėjo tėvą žygiuose į Maskvą, nugalėjo caro kariuomenę prie Sokolo, paėmė Usviatų pilį, vadovavo Veliki Luki apgulčiai,karaliaus Stepono Batoro pavedimu žygiavo į Rževą, Staricą, Cholmą, neleido Ivano IV kariuomenei prisiartinti prie apgulto Pskovo. Pastatė Biržų gynybinę bastioninę pilį, Lietuvos sieną nukėlė iki Nemunėlio Radviliškio. Kristupas II Radvila didysis etmonas vadovavo LDK kariuomenei kare su Švedija, sumušė caro kariuomenę prie Smolensko. Jonušas IX Radvila lauko, vėliau didysis etmonas sumušė kazokų kariuomenę prie Lojevo, Mozyriaus, Turovo, užėmė Kijevą, priešinosi caro kariuomenei ir švedams , turėdamas mažai karių, bandė nutraukti uniją su Lenkija, išeiti iš anarchijos apimtos valstybės, pasirašė Kėdainių sutartį su švedais. Tai dar ne visi garsūs Radvilos.

Atgimimo priešaušriu iš Aukštaitijos kilo daug šviesių žmonių: K.Sirvydas, M.Daukša, A.Kulvietis, vėliau poetai A.Strazdas, A.Baranauskas, A.Vienažindys ir kt. Iš šio krašto kilo 6-i Vasario 16-tosios signatarai: A.Smetona ( pirmas ir ilgametis prezidentas), V.Mironas, J.Vileišis, A.Petrulis, J.Šernas. Iš čia pirmas ministras pirmininkas A.Valdemaras, E.Galvanauskas (4-rių vyriausybių narys), V.Petrulis, J.Tubelis (3-jų vyriausybių pirmininkas, pagrindinis nepriklausomos Lietuvos ūkio tvarkytojas), J.Černius, A.Merkys (kupiškėnai), V.Mironas. Iš aukštaičių kilę keliasdešimt ministrų, kai kurie kelių vyriausybių nariai.

Iš šiaurės Aukštaitijos kilo daug ir svarbiausi Nepriklausomos Lietuvos gynėjai, Lietuvos kariuomenės karininkai kūrėjai: generolai S.Žukauskas, K.Ladyga, S.Nastopka, J.Galvydis-Bikauskas, K.Navakas, M.Velykis, P.Kubiliūnas, S.Pundzevičius, J.Černius, J.Jackus (pastarieji 4 – kupiškėnai, generalinio štabo viršininkai); pulkininkai: J.Variakojis, M.Katche, P.Saladžius, P.Jackevičius, K.Babickas, K.Dulksnys, P.Gužas (4-eri kupiškėnai) ir daug kitų, panemunėlietė legendinė žvalgė Marcelė Kubiliūtė.

Pirmas stabtelėjimas mūsų kelionėje – Vyžuonose prie L.d.k Vytauto statytos bažnyčios. Tai liudija, kad Vyžuonos buvo svarbi Lietuvos gyvenvietė, viena iš pirmųjų ir svarbiausiųjų Radvilų valdų. Čia su didelėmis iškilmėmis buvo palaidotas 1603 m. Lososnoje (prie Gardino) miręs Kristupas I Mikalojus Radvila Perkūnas. Kai Vyžuonų bažnyčia vėl tapo katalikiška, perlaidotas Kėdainiuose.

Kita gyvenvietė nuo XVIa pradžios priklausiusi Radviloms – Svėdasai, čia gimė ir mirė Kristupas II Radvila. Radvilų dvaras šalia kapinių sunykęs, kaip ir vėliau statytas Marikonių dvaras prie Svedaso ežero. Išlikusi sena bažnyčia ir Marikonių koplyčia bažnyčios šventoriuje. Malaišių kaime šalia Svėdasų gimė rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas Juozas Tumas – Vaižgantas. Jam Svėdasuose 1937 m. pastatytas paminklas (skulptorius B.Bučas, architektas F.Vizbaras, kupiškėnas).

Skapiškio m. vardas nuo dvarininko Ožio-Skapo pavardės, anksčiau buvo Mituvos dvaras. Išlikusi buvusio domininkonų vienuolyno bažnyčia, dabar – parapijinė. Parapijos bažnyčia buvo apgriuvusi, 1916 m. vokiečių sugriauta, plytos panaudotos keliams taisyti. Vienuolynas po 1831 m. uždarytas, paverstas kareivinėmis, sovietmečiu nugriautas. Išlikęs 1862 m. pastatytas paminklas- koplytėlė blaivybės pradžiai atminti. Šalia Skapiškio A.Merkio, S.Pundzevičiaus, P.Kubiliūno tėviškės.

Pandėlys (pavadinimas nuo pirmadieniais vykusių turgų) paminėtas 1591 m., valdė Rajeckai, Chreptavičiai, Koscelkovskiai. Dabartinė klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1801 m. Ignoto Koscialkovskio. Mediniai bokštai buvo nugriauti, atstatyta 2006 m. Pandėlyje 1812 m. kunigavo A.Strazdas.

Panemunio miestelyje keliautojus pasitinka Angelas – paminklas Panemunio krašto partizanams, žuvusiems 1944 – 1952m. kare su okupantais. Panemunis, Kazliškis ir kt. miesteliai dažnai buvo užimami partizanų. Tarp šimtų žuvusiųjų pavardžių įrašyta Diana Glemžaitė, poetė, partizanė ir jos vyras Juozas Bulavas, žuvę netoliese, Plunksnuočių miške. Labai nelinksmos mintys apima ir lankantis buvusiame dvare, statytame Ozemblovskių, Marikonių, Komarų. Buvę puošnūs, didžiuliai dvaro rūmai griūva, be stogų, kaip ir daugelis kitų dvaro pastatų. Sovietmečiu dvare buvo mokykla, kiti pastatai buvo naudojami. Gėdingas paminklas mūsų paminklosaugai.

Papilyje XVa. Jau buvo medinė pilis, kurią valdė Astikai. Iš jų pilį perėmė Jurgis Radvila (šakos pradininkas). 1541 m. Radvila Rudasis pastatė rūmus (neišlikę). 1568 m. Radvila Rudasis padovanojo Papilį (dvarą, miestelį, palivarką) savo sūnui Kristupui I Radvilai Perkūnui vestuvių proga. Papilys daug metų buvo svarbi gyvenvietė, gimė Jonušas Radvila. Išlikę katalikų ir reformatų bažnyčios.

Biržai – didžiausias šiaurės vidurio Auštaitijos miestas, kultūros ir spaudos centras. Išliko daug kartų griauta pilis, dabar atstatyta, joje muziejus „Sėla“. Sėla – baltų genties sėlių, gyvenusių nuo Lėvens pietuose iki Dauguvos šiaurėje, žemė. Pietiniai sėliai sulietuvėjo, šiauriniai – sulatvėjo. Muziejuje gausu eksponatų iš sėlių ir vėlesnių LDK laikų. Gaila, bet biržiečiai nepagerbė pilies ir miesto įkūrėjo Radvilos Perkūno paminklu ar bent gatvės pavadinimu. Jonušui Radvilai paminklas pastatytas Nepriklausomybės metais (autorius J.Zikaras). Neįvertinti, valstybininkai, mecenatai (išskyrus Jonušą) ir kiti Radvilos – garsūs karvedžiai, valstybininkai, mecenatai. Nevertina biržiečiai ir kitų žemiečių, nėra Galvanausko, Ladygos, Variakojo, brolių Yčų, partizanų - poetų, Biržų gimnazijos auklėtinių - B.Krivicko, M.Indriliūno gatvių. Tebėra S.Neries, V.Montvilos gatvės.

Pabiržė gali didžiuotis savo gražia bažnyčia ir garsiu žemiešiu A.Macijausku, jam pastatė paminklą (palaidotas Pabiržėje). Inžinierius A.Macijauskas 1900m. Sankt Peterburge išleido „Žemėlapį lietuviškai – latviško krašto“ lotyniškais rašmenimis. Rusijos vyriausioji spaudos reikalų valdyba leidinį konfiskavo. Žemėlapio leidėjas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, iškėlė teisme bylą, kuri pasiekė aukščiausią Rusijos imperijos teisminę instituciją Senatą ir laimėjo. Senatas išleido nutartį, kad įstatymai draudžiantys naudoti lietuviškuose spaudiniuose lotyniškus rašmenis neturi teisinės galios. Tai buvo didžiulis laimėjimas atvedęs prie spaudos draudimo panaikinimo.

Pasvalys – senas Lietuvos miestas, minimas nuo 1497 m., kai LDK Aleksandras leido statyti bažnyčią ir steigti miestą. Pasvalys – Livonijos ordino žlugimo liudininkas. Į čia buvusią Žygimanto Augusto karinę stovyklą 1557 m. atvyko Livonijos ordino magistras Fiurstenbergas, atsiprašė Žygimantą Augustą ir prašė apginti nuo Rusijos puolimo. 1561 m. Livonijos ordinas panaikintas, magistras Ketleris tapo LDK vasalu, beveik visa Livonija prijungta prie Lietuvos. Medeinių kaime, šalia Pasvalio, gimė broliai Vileišiai: Petras, Antanas ir Jonas – visuomenės veikėjai, švietėjai, mecenatai ir valstybės veikėjai. Paminklas P.Vileišiui pastatytas 1935 m. (autorius V.Grybas)

Arnoldas Pažemys