Įžengėme į 2018 metus, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metus. Privalome prisiminti, paminėti žmones, kurie paskelbė Vasario 16 d. aktą, 1917m. lietuvių konferencijos organizatorius ir dalyvius, išrinkusius Lietuvos Tarybą ir įpareigojusius skelbti Lietuvos nepriklausomybę. Turime prisiminti daug nepelnytai primirštų žmonių, priešaušryje tiesusių kelius į Vasario 16-tąją.
Trijų Karalių dieną 2018 01 07 pilnutėlėje Mokytojų namų svetainėje susirinkę Vilniaus kupiškėnai patyrė didelę šventę, kurią mums atvežė Skapiškio teatras “Stebulė”, parodęs spektaklį “Lietuvybės lopšys“, skirtą kunigo švietėjo Jono Katelės atminimui. Kunigas visą gyvenimą tvirtai ėjo lietuvybės keliu ir vedė kitus.
J.Katelė gimė 1831 01 13 Suvainių kaime (deja ”melioracijos” sunaikintame) Palėvenėlės parapijoje, valstybinių (“karališkų” ) valstiečių šeimoje. Baigęs Kupiškio pradžios, Panevėžio mokyklas, Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Varniuose (1853−1855) vyskupo M.Valančiaus įšventintas 1855 11 17. Buvo vikaru Naujamiestyje, Južintuose, Dusetose, Zarasuose. Nuo 1864 m − Zarasų administratorius, nuo 1869 − Zarasų klebonas. Čia jau platino uždraustą lietuvišką spaudą, buvo žandarų krečiamas, persekiojamas. 1865 m. J.Jodelaičio slapyvardžiu išleido knygelę “Deszims uvogų”, kuri tapo paskutiniu leidiniu prieš uždraudžiant spaudą lietuviškais rašmenimis. Nuo 1872m. iki mirties - Panemunėlio klebonas. Čia steigė slaptas lietuviškas mokyklas, pats mokė vaikus klebonijoje, per pamokslus ragino tėvus mokyti vaikus: “Tik paklausykit, tik mokykitės rašto, tada gyvensite geriau ir linksmiau”, “Žmogus tamsoje, kaip troba naktyje be žiburio…” J.Katelė nemokamai mokiniams parūpindavo popieriaus, plunksnų, rašalo, rūpinosi vadovėliais, pats rašė, vertė iš kitų kalbų, organizavo lietuvių inteligentus (t.t. P.Matulionį ir kitus) rašyti vadovėlius, kurie plito rankraščiais, vėliau buvo atspausdinti Rytų Prūsijoje.
Rusų valdžia (net Kauno gubernatorius) žinojo apie nelegalią veiklą, buvo atiduotas policijos priežiūrai, bet kunigas buvo atsargus, nė karto neįkliuvo su įkalčiais. Kunigo veiklos dėka Panemunėlio parapijoje neliko neraštingų žmonių. Mada mokytis išplito ir gretimose parapijose, nes “negramatnam neduos šliūbo”. J.Katelė rėmė slaptus lietuviškus vakarus su vaidinimais, bendradarbiavo spaudoje, 1877 m. pirmas paskelbė kunigo A.Strazdo biografiją, 1883 m. išspausdintą “Aušroje”. Rinko archeologines senienas. Mirė 1908 05 21, palaidotas gražios neogotikinės Panemunėlio bažnyčios, kurią jis pats pradėjo statyti 1898 m, šventoriuje.
Labai širdingai dėkojame “Stebulės” režisierei Vitai Vadoklytei ir aktoriams už tokią šventę, už taip vaizdingai ir išraiškingai pateikusiems kunigo šviesuolio, kupiškėno prasmingo gyvenimo nuotrupas.
Skapiškio teatras ”Stebulė” – tai mūsų teatrinės kultūros unikumas, nuo 1991m. puoselėja lietuvių nacionalinę dramaturgiją, savo krašto tradicijas, scenoje įamžina kraštiečių (P.Pundzevičiaus-Petliuko, K.Čiplio-Vijūno, P.Zulono) kūrybą.
Kupiškio ir Skapiškio krašto kultūrinė praeitis − pamatas, ant kurio formuojamas teatro repertuaras.
Sunku išvardinti visus teatro laimėjimus : teatras tapo respublikinių kaimo teatrų apžiūrų “Pastogė” laureatas (1994, 1997, 1999, 2002, 2004, 2010m), apžiūros “Atspindžiai” laureatas (2000, 2008m).
2004 m. teatras “Stebulė” pripažintas geriausiu Lietuvos kaimo teatru.
2005 m. teatrui įteikta “Aukso paukštė” − aukščiausias Lietuvos mėgėjų teatro ir režisierių apdovanojimas.
Spektaklyje “Lietuvybės lopšys” Vilniaus kupiškėnams vaidino: Ričardas Balabonas, Jurgita Pakalnytė, Irena Žalnieriūnienė, Žydrūnas Petuchovas, Vita Vadoklytė, Gintarė Butkevičienė, Vilma Sungailaitė, Gražina Gūrienė, Vaidas Šlapelis, Fausta Černiūtė, Greta Tijušaitė, Brigita Meilutė, Elijus Tandzigolskis, Elzė Butkevičiūtė, garso operatorius – Benas Bačanskas, režisierė – Vita Vadoklytė.
Dar kartą ačiū už nuostabų spektaklį, daug daug kūrybinės sėkmės 2018m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą