Ekskursija po Švenčionių - Ignalinos kraštą

Įspūdžiai iš kelionės

Sekmadienis. Liepos antroji. Lyja, lyja be atvangos. Prie spaudos rūmų laukiančio autobuso renkasi spalvingais skėčiais pasipuošę Vilniaus kupiškėnai. Mūsų darbščioji Filomena paprašė aprašyti kelionę. Pabandysiu, nors niekad to nedariau. Na, jei reikia, tai reikia. Dalinsiuosi įspūdžiais, pastebėjimais, emocijomis, patirtimis. Informaciją, manau, visi, tiksliau, visos geba susirinkti iš interneto, nes girdėjau, kaip dalinasi interneto naujienomis. Taigi, keliaujame. Sėslusis tarsi įstringa pirmame knygos puslapyje arba virtuvės  lange. Keliautojas auga, dalinasi. Renkamės. Dauguma − moterys: gražios, orios, su išmaniaisiais telefonais, su foto aparatais, kalbančios apie naujienas. Ne, jos nebus susiraukusiu aksesuaru ant minkštos sofos. Oi, nebus. Pajudame link Nemenčinės, Pabradės. Rodos, viskas čia pat, šalia Vilniaus, bet matyta seniai. Rytas. Žmonių beveik nematyti. Miesteliai  švarūs. Aikštelėse, pakelėse žolė nupjauta, prie namų žydi gėlynai. Daug parduotuvių. Jauku. Judame toliau. Iš kantraus, ramaus, išsilavinusio kelionės vadovo sklinda pasakojimas apie sudėtingą Pilsudskio asmenybę, apie maištingą kunigą Joną Burbą, mokytoją Žemaitį, apie kunigaikščių kovas dėl valdžios, tautos, kalbos, moterų, pinigų. Naratyvas nuo Antikos laikų beveik tas pats − ir nieko čia nepakeisi.   Moterys kartais kuždasi, šnekučiuojasi, mintys nuklysta ir vėl grįžta prie vadovo pasakojimų apie ubagų giedojimus, egzorcistų kovas su demonais, apie lietuvį, buvusį Lenkijos prezidentu. Vadovo Arnoldo kelionės tema aiškėja: bažnyčių grožis ir įvairovė, kunigai švietėjai maištininkai, architektų išmonė, bendruomenių noras išlaikyti vietovės savitumą, grožį, tvarką, partizanų kovas prieš okupantus Labanoro giriose ir kituose miškuose.   Matėm ir girdėjom labai daug, visko neprisiminsi ir nereikia mano manymu. Ilgalaikė kelionių patirtis liudija − parsivežk tris, keturis įspūdžius, vaizdus iš naujai atrasto pasaulio ir užteks blėstančiai atminčiai lavinti.   Kas išliko man eilinei keleivei: Cirkliškio tvenkinys, Švenčionių parkas prieš bažnyčią, pilnas suoliukų, niekur tiek nemačiau ir − nė vieno sulaužyto, Palūšės pokyčiai į gera: atstatyta bažnyčia, rymanti medinė bažnytėlė, restauruoti nameliai, ypatinga švara ir estetikos samprata, Ginučių malūnas, o svarbiausia kavinės ir viešbučio šeimininko svetingumas. Suleido į kavinę su savo lauknešėliais, išsidėliojome viską ant švarių stalų jaukioje patalpoje pasislėpę nuo lietaus, smagiai papietavome, pageidaujantys užsisakė karštų patiekalų, alaus, kavos, šeimininkas pasveikino, pamalonino komplimentais. Na, ne visi Lietuvoje tapo godžiais "verslinykais" kuriems už stiklinę vandens sumokame vieną Eurą ir šešiasdešimt centų. Papietavę keliavom prie Ladakalnio, nuo kurio atsiveria šeši ežerai. Gėrėjomės bitininkystės muziejumi su tvarkingais vingiuojančiais takeliais, iš plytų išaustu medaus koriu ant žalio kilimo.   Išvados. Matėme daug, tik žmonių beveik nematėme. Gražu. Tvarkinga. Žydi. Kvepia. O žmonių nėra! Kur jie? Gal išsigandę naujų įstatymų? Kelionė organizuota puikiai. Pigi palyginus su agentūrų pasiūla, geriau savas, neprašantis uždarbio gidas, negu skubančios tratančios ekskursijų palydovės. Telydi mus kunigo iš Palūšės žodžiai, kuriuos išgirdome pamaldoms besibaigiant: ši savaitė − gerumo savaitė. Padarykime nors po vieną gerą darbą. Ačiū visiems, ypač fotografui Vidmantui Tubeliui, Filomenai, organizatoriui Arnoldui, dainininkėms, lyriškai atlikusioms partizanų dainas, o ypač mano jaunystės liudininkei Aldutei. Iki susitikimo Palangoje, kas norėsite, susirasite. 

Zita Pareikienė

Lietutis purškė be perstojo

Cirkliškyje

Švenčionių  Visų Šventųjų bažnyčia

Bažnyčioje baigėsi pamaldos

Šventos dvaras dar laukia remonto

...o dvaro svirne įsikūrė Sirvetos regioninio parko administracija

Lietingą Ignaliną matėme tik pro langą

Atvykome į Palūšę

Ant kalno prie bažnyčios

Lietutis nuotaikos negadina

 

Palūšės bažnyčios varpinė

Bučinys

Prie turizmo centro

Nacionalinio parko turizmo centro muziejuje

Prie akmens amžiaus būsto

Prie pilkapio ekspozicijos pastato

Senovinio pilkapio ekspozicija

Atvykome prie Ladaklnio

Lipame į Ladakalnį

Linkmeno ežeras, kelios pušys ir dvi damos ant Ladakalnio balkono...  .

Čia viskas tas pats, tik damų daugiau ir dar kavalierius...  

Vaizdai nuo Ladakalnio

 

Kuo didesnį akmenį atneši ant Ladakalnio, tuo daugiau nuodėmų deivė Lada atleis

Ant Ladakalnio

Žemyn nuo Ladakalnio

Fotografas ir pozuotoja

Papozavus galima ir užkąsti

Malūno tvenkinys

Ginučių malūnas

Ginučių malūno užtvanka

Kavinė "Gervinė"

Mūsų Arnoldas ir kavinės šeimininkas

Savi sumuštiniai Ginučių kavinėje

Stiklinė alaus geriau nei kava iš termoso

Svečiai...

...ir kavinės "darbuotojas"

Atvykome į Stripeikius

Bus nuotrauka atminimui iš bitininkystės muziejaus

Tiltas per meldyną

Muziejaus ekspozicijoje

- O kur  pienės lapas ?

  

Smalsūs  muziejaus lankytojai

Bitininkystės muziejaus pastatas

Pirmieji grybai - "storalūpės"

Sužinome, kad ir čia  šiemet  medaus mažai

Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šventoriuje prie bažnyčios statytojo, lietuvių partizanų rėmėjo, lietuvybės skleidėjo klebono Juozo Breivos kapo

Bažnyčios viduje

Ant kalnelio Linkmenų bažnyčion..

Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje

Linkmenų gandrai

Atvažiavome prie Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčios

Kaltinėnų kapinėse suradome Skapiškyje gimusio kunigo Jono Burbos kapą

Arnoldas pasakoją apie knygnešių organizatorių, lietuvybės skleidėją, pamokslininką kunigą J. Burbą 

Lyjant per Labanoro girią...

Naujai atstatyta Labanoro bažnyčia

Vėl į autobusą 

Grįžtame namolio

Nuotraukos Vidmanto Tubelio

O čia pats Vidmantas linki mums sveikatos ir ukvatos

Kuoka meškoms atbaidyti

Meška savo kelyje prie bičių, kuoką pastumia į šoną, o ta atsivėdėjusi smogia jai per galvą.

Bitininkų reikmenys

Moderniški aviliai

Foto Albino Čiurlio