EKSKURSUOJAM PO RYTŲ VILNIJĄ

Reginos N. tekstinį reportažą skaityk foto  pabaigoje

Giedame "Oi neverk motušėle ...-  didvyriams Medininkuose

Seno dvaro pastatų griuvėsiai, o dvarų ten nemažai buvo. Kai kuriems dabar jau padėjo Europa.

Sakė, kad tai kiparisai

Pasienietė

Skulptūra tuomet budėjusiai pamainai - VIII moteris buvo atleista nuo budėjimo, o X - atrodo sirgo. V - peršautas, bet išgyvenęs.

Vidmanto foto

Ekspozicija

Medininkų pilies donžone įrengtos 4 ekspozicijų salės. Pirmojo aukšto salėje eksponuojamos patrankos, akmeniniai sviediniai, archeologiniai radiniai. Lankytojai supažindinami su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūro pilimis.

Antrojo aukšto salėje gali susipažinti su LDK XIV-XVIII a. ginkluote. Karybos salę puošia dailininko Giedriaus Kazimierėno 2012 m. tapytas paveikslas.

Trečiojo aukšto salėje eksponuojami X-XX a. pagaminti sidabro dirbiniai. Salėje galite pasigaminti Jums patinkantį suvenyrą.

Ketvirtojo aukšto salėje eksponuojama LR Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir medžioklės peilių kolekcija, kurią Trakų istorijos muziejui padovanojo giminės.

Penktajame aukšte yra įrengta reprezentacinė salė. Iš penktojo aukšto galima patekti į donžono apžvalgos aikštelę, pasižvalgyti po Medininkų apylinkes. Kviečiame aplankyti kelių šimtmečių istorijos liudininkę atstatytą Medininkų pilį!

Su Pilies ekspozicija mus supažindina vyriausias gidas Aurelijus Balčiūnas

Paveiksle -  Vilniaus pilių kompleksas

Apgulta Krėvos pilis

Medininkų pilies laiptai

Prie totorių mečetės

Žemaičių kuoka ir tokį kryžeivį iš balno išversdavo

Medininkų pilis

Pridėti antraštę

Kryžeivių riterio šarvai sveriantys 50 kg., žirgas irgi šarvuotras. Visa tai atrodė kaip tanketė mosikuojanti kardu.

Kario skydas iš nendrių

Parakinis šaunikas - gali ir į akį pataikyti

Arbaleto tipo ginklai

Pilies bokšto perdengimai gana tvirti

Antrojo aukšto salėje  LDK XIV-XVIII a. ginkluotė.
Karybos salę puošia dailininko Giedriaus Kazimierėno 2012 m. tapytas įspūdingas  paveikslas.

Prezidento Algirdo Brazausko kolekcija Medininkų pilyje

Aukščiausioje Lietuvos kalvoje - 386 m., šalia Juozapynės kaimo

Totorių kapinės šalia mečetes 40 totorių kaime

Totoriai akmenyje rašo, kad toje vietoje bus pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam

Gerai nusiteikę, birželio 10d. 8 val., autobusu su kupiškėnais ir kitais turizmo mėgėjais,   iš Vilniaus nuo Spaudos rūmų į ekskursiją po Vilniaus apylinkes. Pirmasis sustojimas  atodanga. Tai viena įspūdingiausių ir aukščiausių atodangų Lietuvoje, suformuota Vilnios upės. Atodangos aukštis 65 metrai, plotis 260 metrų.
Visos ekskursijos metu mums daug ir profesionaliai pasakojo klubo narys,
inžinierius, dr. Arnoldas Pažemys.
Arnoldas pasakojo, kad atodangos papėdėje jau XIV a. gyvavo Puškarnos dvaras. Dvare buvo gaminamos patrankos, XIX a. veikė vienas didžiausių malūnų. Vėliau dalis malūno patalpų buvo pritaikyta popieriaus fabrikui. Šiuo metu malūno teritorijoje įsikūręs pramogų ir poilsio centras, Belmontas.
Rokantiškių pilis ­ viena seniausių Lietuvoje. Žinoma, kad ji pastatyta XII a. Jos
savininkais buvo Goštautai, vėliau Žygimantas Augustas, o XVII a. ­ Pacai. Rokantiškėse buvo geležinkelio stotis, ligoninė ir kt.
Pravažiavome N. Vilnios geležinkelio stotį, tai skaudi vieta Lietuvai. Čia prieš 75 metus, tremties metu, buvo formuojami gyvulinių vagonų spąstai kelionei į Sibirą. Tai šiurpus puslapis mūsų tautos istorijoje.
Mickūnai ­ miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje. Miestelyje stovi nuo 1826 m. Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, vidurinė mokykla, paštas, poliklinika.
Lavoriškės kaimas, Vilniaus rajone, 8 km. nuo sienos su Baltarusija. Kaime yra Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, kuri buvo paversta cerkve (pastatyta 1906 m.), vidurinė ir pagrindinė mokykos, biblioteka, paštas. Prie Lavoriškių yra sienų su Baltarusija perėjimų punktas.
Kena ­ kaimas, Vilniaus savivaldybės teritorijoje, prie geležinkelio Vilnius ­ Minskas bei Kenos upės. Netoliese yra Kenos pasienio punktas. Kenoje veikia medinė Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia, minima jau LDK, 1603 m.
Šumskas ­ miestelis Vilniaus rajone, prie pat sienos su Baltarusij, kur baigiasi kelias Vilnius ­ Šumskas, toliau vedantis į Baltarusiją. Yra Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1789 m.), buvęs domininkonų vienuolynas, dvaro ansamblis ­ sodyba (XIV a.) su parku, beje, likę tik griuvėsiai. Veikia Lenkiška Šumsko pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, geležinkelio stotis.
Iš Šumsko keliaujame į mums visiems gerai žinomą, visų mūsų širdimis pergyventą, tragišką vietą ­ Medininkus, kur buvo nužudyti septyni Lietuvos vyrai, tik dėl to, jog jie mylėjo ir saugojo Lietuvos laisvę. Čia uždegame žvakeles ir susikaupę atliekame Maironio dainą "Oi neverk motušele". Medininkuose rymo septyni marmuriniai kryžiai, 1991 m. liepos 31 d. nužudytųjų atminimui. Sakoma, kad dabartinėje Medininkų teritorijoje turėtų būti miškas. Žodžiu
mede buvo vadinamas didelis miškas arba giria, o medininku ­ eigulys.
Medininkų gyvenvietė minima jau XIV a. Medininkų pilis ­ mūrinė, statyta XIII ­ XIV a. Tai vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Ypač pilis nukentėjo nuo 1812 m. iš Rusijos besitraukiančios Napaleono armijos karių, taip pat, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Daug įdomių faktų mums papasakojęs ir visą kelionę kalbėjęs Arnoldas, pilyje "vadžias" perduoda pilies gidui.
Naujas Medininkų pilies gyvenimo etapas prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo. Pilies atstatymo darbus palaikė respublikos prezidentai Algirdas Mykolas Brazauskas (1995 m.) ir Valdas Adamkus (2002 m.), be to, Amerikos lietuvių indžinerių ir architektų sąjungos. 2010­-2012 m. pilis buvo toliau restauruojama ir pritaikyta muziejinei paskirčiai.
Tai, ką mes matėme pilies muziejuje, atskiruose 5 aukštuose, skaitykite nuotraukoje "Ekspozicija".
Išvykstame iš Medininkų ir vėl mūsų gidu tampa Arnoldas. Juozapinės kaime ­ 23,5 km. į pietryčius nuo Vilniaus, vos 4 km. nuo Baltarusijos sienos 292,9 m. virš jūros lygio Juozapinės kalva buvo laikoma aukščiausiu Lietuvos tašku, bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra netoliese esantis Aukštojos kalva 293,84 m. Keliaujant į Aukštojos kalvą mums teko bristi per purvynėlį, lijo lietus, blaškėsi
vėjas, bet niekas nemurmėjo ­ juk mes aplankėme aukščiausią Lietuvos vietą!
Turgeliai ­ gyvenvietė Šalčininkų rajone. Pavadinimas kilęs nuo to, kad čia aplinkinių vietovių žmonės XIX ­ XX a. rinkdavosi prekybai savo darbo daiktais lyg į turgų. Piečiau miestelio teka Merkys. Didžioji dalis gyventojų ­ lenkai. Rugpjūčio 15d. miestelyje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje yra švenčiama žolinė. Dabartinė bažnyčia statyta nuo 1842 iki 1909 m.
Bažnyčia turi labai įdomias išorines sienas iš raudonų plytų, derintų su akmens skalda. Turgelių bažnyčioje mus svetingai pasitiko ponia iš klebonijos, kuri papasakojo tiek rimtų, tiek linksmų Turgelių dvaras vadinamas Mažaja Merkine, minimas XV a. Merkinės kaime gyvavo Turgelių klebono P.K. Bžostovskio įkurta Paulavos Respublika. Pagal 1769 ir 1791 m. nuostatus, ją valdė prezidentas (pats dvaro savininkas). Respublika turėjo pilną savivaldą. Nuo 1943 m. rudens iki 1944 m. birželio Krajovos armijos daliniai buvo įsitvirtinę miestelyje ir įkūrę Turgelių Respubliką.
Jašiūnai ­ miestelis Šalčininkų rajone. Miestelyje yra Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1929
m.), dvaro pastatų ansamblis (rūmai pastatyti 1828 m.). Šiuo metu baigiami restauruoti. Pats dvaras XV ­ XVIII a. priklausė Radvilams. XIX a. pradžioje dvaras atiteko J. Balinskiui, o 1819 m. jo sūnui Mykolui, vėliau ­ Vilniaus universiteto rektoriui Jonui Sniadeckiui.
Keturiasdešimt totorių kaimas ­ Vilniaus raj. 3 km. į pietus nuo Pagirių. Veikia 40 ­ ties totorių mečetė, pastatyta 1815 m. 1397 m. Lietuvos dydysis kunigaikštis Vytautas parsigabeno pirmuosius totorius, kaip karo "grobį" iš Krymo ir juos apgyvendino prie Vokės upės.
Aplankėme Lentvarį ­ miestą Trakų rajone. Apžiūrėdami dvaro pagrindinį pastatą
grožėjomės jo architektūra ir apgailestavome, kad toks unikalus pastatas nyksta paliktas be priežiūros. Pats Lentvaris ­ didelis geležinkelio mazgas, viena didžiausių pramonės įmonių ­ UAB "Kaitra". Sovietiniais laikais miestas garsėjo kokybiškų kilimų gamyba, kurios administracija nuo 1957 m. buvo įsikūrusi grafų rūmuose.
Grigiškėse yra veikianti popieriaus gamykla. Baltarusių kilmės pramoninkas Grigas Kuricas 1923 m. tarp Neries ir Vokės pastatė popieriaus ir kartono fabriką bei, nepradėjusią pilnai veikti, vandens jėgainę su unikaliu statiniu ­ Grigiškių akveduku (800 m. ilgio).
Už gražią kelionę mes nuoširdžiai dėkojame mūsų žiemiečiui Arnoldui, o už saugų bei patogų keliavimą ­ vairuotojui Juozui.
R.N.