 |
| Skapiškio teatro artistų grupė |
 |
| Profesorius Jonas Minkevičius ir kaunietė Irena Kerelytė |
 |
| Salė pilnutėlė |
 |
| Vyriausiajam Skapiškio teatro aktoriui Jonui Uzelai jau 94 |
 |
| "Migonių vinkšną" aptarė ir išgyrė Irena Kerelytė, kurios giminės šaknys Kereliuose. |
Kupiškėnas Jonas Minkevičius neturėdamas nė šešerių jau lankė Didžprūdžių pradinę mokyklą. Profesorius mielai prisimena pradinės laikus – kaipgi kitaip, – gabiam Jonukui mokslai sekėsi itin gerai. Avinčiam suplyšusius batus, už rankos sesute vedinam jaunuoliui neretai iš alkio degdavo skrandis, tačiau matematika ir kiti mokslai buvo tikra atgaiva. Mano drabužėliai buvo lopas ant lopo“ [8, p. 100]. Nuoširdus Antašavos klebono, tikro pradinukų autoriteto, rūpestis gabiu vaiku (Jonas pradžios mokyklos egzaminus išlaikė vien penketais) davė savo rezultatų: „Tą atmintiną vasarą kelyje sutikęs tėvą, nepaisydamas jo prieštaravimų ir atsikalbinėjimų, primygtinai prisakė, tiesiog verste privertė pažadėti, kad nepaliks sūnaus kaime ir išleis mokytis“ [8, p. 100]. Taip kunigo Čepėno dėka Jonas tęsė kelią į savirealizaciją Kupiškio gimnazijoje, kur nuo 1943 metų įsitraukė į pogrindinę ateitininkų veiklą. Rezistencijos sąlygomis mokslus baigė Klaipėdos ir Panevėžio gimnazijose. Minkevičius nuolat pabrėžia, jog lietuvybė jam yra viena pagrindinių kelio gairių – šios pozicijos atspirtis glūdi patriotiškose mokyklose, susitikimuose su Lietuvos partizanais. Profesorius su ašaromis akyse pasakoja, kaip kartą po slaptos viešnagės jų vienkiemyje iškeliaudami Algimanto apygardos partizanai jam padovanojo didžiulį raudoną obuolį. Tai, pasak profesoriaus, yra vertingiausias ordinas jo gyvenime, ir jokie kiti įvertinimai jam negali prilygti.
Minkevičiaus teigimu, vaikystėje patirtas skurdas, „nedeklaracinis kunigo Čepėno patriotizmas ir širdies gerumas“ [8, p. 101], nacionalinio identiteto svarbos nuovoka, įprasminta ideologiniu pogrindžiu ir partizanų veikla, suformavo jo pasaulėžiūrą ir dabartinio pasaulio perspektyvas. Profesorius teigia lig šiol esąs minimalistas, nesiekiąs turtinės gerovės ir asmeninės prabangos ar puošeiviškumo [4].
1957 metais išlaikęs atvirus konkursinius aspirantūros egzaminus Maskvos architektūros teorijos, istorijos ir perspektyvinių problemų mokslo tiriamajame institute, pradėjo dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos MA Statybos ir architektūros institute ir dirbo jame iki 1967 metų. Čia Minkevičius turėjo galimybę plačiau susipažinti su architektūros mokslų teoriniais pagrindais, studijuoti Vakarų Europos architektūros kryptis. Remdamasis sukaupta medžiaga, 1961 metais parašė pirmąją disertaciją „Lietuvių liaudies architektūros pažangiosios savybės“, tačiau dėl ideologinių nuostatų nepaisymo negalėjo jos ginti [11, p. 382]. Nuveiktas darbas nenuėjo perniek – studija publikuota Architektūros paminklų apsaugos inspekcijos Metraštyje, o 1968 metais su bendraautoriais parengtas „Lietuvių liaudies architektūros“ antrasis tomas, vėliau –„Medinė architektūra Lietuvoje“ (2002).
Rašydamas naują mokslo darbą, Minkevičius pasirinko mažiau nuo ideologinių pančių priklausomą temą – „Architektūros ir monumentaliosios dekoratyvinės dailės kompoziciniai pagrindai šiuolaikiniame interjere“. Disertacija apginta 1967 metais, o jos pagrindu Maskvoje išleista monografija „Interjeras ir monumentalioji dekoratyvinė dailė“ (1974). Minkevičius pagrįstai didžiuojasi šiuo leidiniu. Jo esmė – pirmą kartą pasaulinėje architektūrologijoje sukurta ir paskelbta šių menų sintezės mokslinė metodologija. Tai Lietuvos indėlis į pasaulinį mokslą.
 |
Vita Vadoklytė (g.1968 m. spalio 14 d. Boniškyje, Kauno raj.) 1986 m. baigė Širvintų raj. Gelvonų vidurinę mokyklą. 1990 m. Klaipėdos universitete baigė dramos režisūrą.
1991 m.Kupiškio kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierė.
2007 m.Klaipėdos universitete Menų fakulteto režisūros katedroje baigė dramos režisūros magistrantūros studijų programą, suteiktas teatro magistro kvalifikacinis laipsnis.
Vaikų teatro "Ku-kū", jaunimo studijos, styros ir humoro grupės "Kvailių kaimas", teatro "Stebulė", tarptautiniais tapusio vaikų teatrų festivalio "Pienių medus" sumanytoja bei režisierė.
Nuo 2007 m. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė, kūrybos ir tarpregioninių kultūrinių ryšių palaikymo sambūrio "Lieptas" pirmininkė, programos "Veiklus Jaunimas " konsultantė, policijos rėmėja.
Skapiškio teatro "Stebulė" vaidinimo Povilo Zulono gyvenimo motyvais - vaizdeliai
|
 |
| Sveikiname jubiliatą Vilių Naujiką |
 |
| Sveikiname antrąjį jubiliatą dr. Vladą Keršulį |
 |
Žybartas aiškina Irenai Kerelytei apie Kerelių pilies atstatymo projektą
Klubo valdybos narė Valda Simonaitienė, profesorė, kupiškėnė nuo Radžiūnų Vanda Šimonytė-Kašauskienė ir jos vyras rašytojas Raimondas Kašauskas vaišinasi kava. |
Vidmanto Tubelio nuotraukos: 
 |
| prof. dr. Jonas Minkevičius |
 |
| "Jaunasis Poviliukas iš Čiovydžių" |
 |
| "Poviliukas jau bernelis" |
 |
| Zuloniada Skapiškio teatre |
 |
| Naujausias klubo fotografas |
 |
| Sėlių vaikis - Vilius Naujikas iš Rūdininkų girios |
 |
| Interviu iš Vitos |
 |
| Kalbamės su Liucija ... |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą