V E L Y K O S ! ! !

SVEIKI SULAUKĘ ŠV. VELYKŲ


Velykų šventės kilmė.
Vos tik dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia pačią svarbiausią savo šventę – Velykas. Tai Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų diena. Velykų ištakos slypi senojoje judėjų kultūroje. Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Pagal krikščionių tikėjimą Kristus prisikėlė sekmadienį. Dar 325 Kr. m. Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje buvo sutarta Velykas švęsti pirmąjį sekmadienį po pavasarinio lygiadienio. Tačiau Romos imperijos vakaruose pavasarinio lygiadieniu laikyta kovo 18-oji, o imperijos rytuose astronominiai stebėjimai buvo tikslesni: čia pavasario lygiadienis sutapdavo su kovo 21-ąja. Galiausiai VIII a. po Kr. buvo galutinai sutarta dėl kovo 21-osios. Šios datos laikomasi ir šiandien. Todėl anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22-ąją, vėliausiai – balandžio 25-ąją. Priklausomai nuo Velykų keičiasi ir Šeštinių, Sekminių bei Devintinių laikas, nes šios šventės švenčiamos praslinkus tam tikram laikui nuo Velykų dienos.
Verbų sekmadienis
Pagal krikščioniškąją tradiciją Verbų sekmadienį bažnyčioje šventinamos verbos simbolizuoja palmės lapus, kuriuos tikintieji klojo po Kristaus kojomis jam įžengiant į Jeruzalę. Žemaitijoje verbos pagrindą sudarydavo kadagio, Aukštaitijoje – žilvičio (tarm. blindės) šakelė. Dažnai verbas pindavo ir iš žilvičio, ir iš kadagio. Rečiau – iš kitų augalų, pavyzdžiui, ąžuolo, šakelių, arba jas puošdavo popierinėmis gėlėmis. Vilniaus krašto gyventojai ypač puošnias verbas rišdavo iš vasarą surinktų ir sudžiovintų gėlių žiedų bei smilgų.Lietuviai žemdirbiai verbų puokštėse pirmiausiai matė gyvybines augalo galias, pasireiškiančias kadagio gebėjimu žaliuoti žiemą ir blindės žilvičio gyvybin gumu. Šios galios buvo ypač svarbios ką tik prasidėjusiam ar tuoj prasidėsiančiam naujam lauko darbų sezonui. Tikėta, kad šias galias palietus verba galima perduoti žmogui, gyvuliams ar pasėlių laukui. Verbas pašventinus bažnyčioje, jos įgydavo dar ir apsauginės galios. Todėl kaimo gyventojai jas naudodavo norėdami apsaugoti namus nuo žaibo, pasėlius nuo audrų ar gyvulius nuo pakrikimo.
Didžioji savaitė
Lietuvoje esama daug su Didžiąja savaite susijusių papročių ir tikėjimų. Visomis Didžiosios savaitės dienomis būdavo draudžiama dirbti įprastus buities darbus: austi, malti, velėti, sėti ir kt. Nusižengus draudimui esą vėjas stogus nuplėšytų, trenktų griaustinis ar ledai pasėlius išmuštų. Tikėta, kad atlikus kokį nors veiksmą per Didžiąją savaitę jo pasekmės bus jaučiamos visus metus. Pavyzdžiui, išsimaudęs Didijį ketvirtadienį būsi švarus visus metus. Jei Didijį šeštadienį barsies, tai barsies visus metus. Visoje Lietuvoje tą dieną nieko neskolindavo, kad nepaskolintų savo laimės.<...>
www.metacafe.com/tags/easter_eggs/

www.metacafe.com/tags/lithuania/
Hunny's Margučiai " Margučiai" (pronounced mar-goo-chay), are an important part of celebrating "Velykos" (Easter) in Lithuania. According to Dr. Andrius Dundzila, they symbolize "the rebirth of nature, the creation of life, the birth of plants, and rejuvination in general." There are a variety of customs associated with marguciai.Growing up in the United States, I only recently became acquainted with margučiai. I taught myself how to make both the marginti vašku (wax relief) and skutineti (scratch) eggs, looking at pictures in Lithuanian cultural books. I have faithfully reproduced authentic Lithuanian designs.As an aspiring artist, I most appreciate margučiai as a beautiful form of folk art. That they are Lithuanian makes them even more special to me.Lithuanian Easter Egg Links:"Easter Eggs" in J. Kudirka's The Lithuanians"Easter" in J. Kudirka's

KOMENTARAI (-Ų):

Nicolescu Ana-Maria rašė...

PRETTY BLOG

BALANDŽIO 11, 2009