2017-07-05

Ekskursija po Švenčionių - Ignalinos kraštą






Įspūdžiai iš kelionės





Sekmadienis. Liepos antroji. Lyja, lyja be atvangos. Prie spaudos rūmų laukiančio autobuso renkasi spalvingais skėčiais pasipuošę Vilniaus kupiškėnai. Mūsų darbščioji Filomena paprašė aprašyti kelionę. Pabandysiu, nors niekad to nedariau. Na, jei reikia, tai reikia. Dalinsiuosi įspūdžiais, pastebėjimais, emocijomis, patirtimis. Informaciją, manau, visi, tiksliau, visos geba susirinkti iš interneto, nes girdėjau, kaip dalinasi interneto naujienomis. Taigi, keliaujame. Sėslusis tarsi įstringa pirmame knygos puslapyje arba virtuvės  lange. Keliautojas auga, dalinasi. Renkamės. Dauguma − moterys: gražios, orios, su išmaniaisiais telefonais, su foto aparatais, kalbančios apie naujienas. Ne, jos nebus susiraukusiu aksesuaru ant minkštos sofos. Oi, nebus. Pajudame link Nemenčinės, Pabradės. Rodos, viskas čia pat, šalia Vilniaus, bet matyta seniai. Rytas. Žmonių beveik nematyti. Miesteliai  švarūs. Aikštelėse, pakelėse žolė nupjauta, prie namų žydi gėlynai. Daug parduotuvių. Jauku. Judame toliau. Iš kantraus, ramaus, išsilavinusio kelionės vadovo sklinda pasakojimas apie sudėtingą Pilsudskio asmenybę, apie maištingą kunigą Joną Burbą, mokytoją Žemaitį, apie kunigaikščių kovas dėl valdžios, tautos, kalbos, moterų, pinigų. Naratyvas nuo Antikos laikų beveik tas pats − ir nieko čia nepakeisi.   Moterys kartais kuždasi, šnekučiuojasi, mintys nuklysta ir vėl grįžta prie vadovo pasakojimų apie ubagų giedojimus, egzorcistų kovas su demonais, apie lietuvį, buvusį Lenkijos prezidentu. Vadovo Arnoldo kelionės tema aiškėja: bažnyčių grožis ir įvairovė, kunigai švietėjai maištininkai, architektų išmonė, bendruomenių noras išlaikyti vietovės savitumą, grožį, tvarką, partizanų kovas prieš okupantus Labanoro giriose ir kituose miškuose.   Matėm ir girdėjom labai daug, visko neprisiminsi ir nereikia mano manymu. Ilgalaikė kelionių patirtis liudija − parsivežk tris, keturis įspūdžius, vaizdus iš naujai atrasto pasaulio ir užteks blėstančiai atminčiai lavinti.   Kas išliko man eilinei keleivei: Cirkliškio tvenkinys, Švenčionių parkas prieš bažnyčią, pilnas suoliukų, niekur tiek nemačiau ir − nė vieno sulaužyto, Palūšės pokyčiai į gera: atstatyta bažnyčia, rymanti medinė bažnytėlė, restauruoti nameliai, ypatinga švara ir estetikos samprata, Ginučių malūnas, o svarbiausia kavinės ir viešbučio šeimininko svetingumas. Suleido į kavinę su savo lauknešėliais, išsidėliojome viską ant švarių stalų jaukioje patalpoje pasislėpę nuo lietaus, smagiai papietavome, pageidaujantys užsisakė karštų patiekalų, alaus, kavos, šeimininkas pasveikino, pamalonino komplimentais. Na, ne visi Lietuvoje tapo godžiais "verslinykais" kuriems už stiklinę vandens sumokame vieną Eurą ir šešiasdešimt centų. Papietavę keliavom prie Ladakalnio, nuo kurio atsiveria šeši ežerai. Gėrėjomės bitininkystės muziejumi su tvarkingais vingiuojančiais takeliais, iš plytų išaustu medaus koriu ant žalio kilimo.   Išvados. Matėme daug, tik žmonių beveik nematėme. Gražu. Tvarkinga. Žydi. Kvepia. O žmonių nėra! Kur jie? Gal išsigandę naujų įstatymų? Kelionė organizuota puikiai. Pigi palyginus su agentūrų pasiūla, geriau savas, neprašantis uždarbio gidas, negu skubančios tratančios ekskursijų palydovės. Telydi mus kunigo iš Palūšės žodžiai, kuriuos išgirdome pamaldoms besibaigiant: ši savaitė − gerumo savaitė. Padarykime nors po vieną gerą darbą. Ačiū visiems, ypač fotografui Vidmantui Tubeliui, Filomenai, organizatoriui Arnoldui, dainininkėms, lyriškai atlikusioms partizanų dainas, o ypač mano jaunystės liudininkei Aldutei. Iki susitikimo Palangoje, kas norėsite, susirasite. 



Zita Pareikienė

Lietutis purškė be perstojo
Cirkliškyje


Švenčionių  Visų Šventųjų bažnyčia
Bažnyčioje baigėsi pamaldos


Šventos dvaras dar laukia remonto
...o dvaro svirne įsikūrė Sirvetos regioninio parko administracija



Lietingą Ignaliną matėme tik pro langą
Atvykome į Palūšę

Ant kalno prie bažnyčios
Lietutis nuotaikos negadina

 
Palūšės bažnyčios varpinė

Bučinys
Prie turizmo centro

Nacionalinio parko turizmo centro muziejuje

Prie akmens amžiaus būsto
Prie pilkapio ekspozicijos pastato
Senovinio pilkapio ekspozicija
Atvykome prie Ladaklnio
Lipame į Ladakalnį
Linkmeno ežeras, kelios pušys ir dvi damos ant Ladakalnio balkono...  .
Čia viskas tas pats, tik damų daugiau ir dar kavalierius...  
Vaizdai nuo Ladakalnio
 
Kuo didesnį akmenį atneši ant Ladakalnio, tuo daugiau nuodėmų deivė Lada atleis

Ant Ladakalnio

Žemyn nuo Ladakalnio
Fotografas ir pozuotoja
Papozavus galima ir užkąsti

Malūno tvenkinys
Ginučių malūnas
Ginučių malūno užtvanka

Kavinė "Gervinė"
Mūsų Arnoldas ir kavinės šeimininkas

Savi sumuštiniai Ginučių kavinėje
Stiklinė alaus geriau nei kava iš termoso

Svečiai...

...ir kavinės "darbuotojas"

Atvykome į Stripeikius
Bus nuotrauka atminimui iš bitininkystės muziejaus

Tiltas per meldyną
Muziejaus ekspozicijoje

- O kur  pienės lapas ?
  
Smalsūs  muziejaus lankytojai
Bitininkystės muziejaus pastatas

Pirmieji grybai - "storalūpės"

Sužinome, kad ir čia  šiemet  medaus mažai

Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šventoriuje prie bažnyčios statytojo, lietuvių partizanų rėmėjo, lietuvybės skleidėjo klebono Juozo Breivos kapo

Bažnyčios viduje

Ant kalnelio Linkmenų bažnyčion..

Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje

Linkmenų gandrai
Atvažiavome prie Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčios

Kaltinėnų kapinėse suradome Skapiškyje gimusio kunigo Jono Burbos kapą

Arnoldas pasakoją apie knygnešių organizatorių, lietuvybės skleidėją, pamokslininką kunigą J. Burbą 

Lyjant per Labanoro girią...

Naujai atstatyta Labanoro bažnyčia
Vėl į autobusą 
Grįžtame namolio




Nuotraukos Vidmanto Tubelio


O čia pats Vidmantas linki mums sveikatos ir ukvatos


Kuoka meškoms atbaidyti

Meška savo kelyje prie bičių, kuoką pastumia į šoną, o ta atsivėdėjusi smogia jai per galvą.
Bitininkų reikmenys

Moderniški aviliai

Foto Albino Čiurlio

1 komentaras: