2009-04-17

Šio mėnesio jubiliatai



Raimundas Alekna (g. 1959 m. balandžio 16 d. Subačiuje, Kupiškio raj.) – psichiatras psichoterapeutas, politikas, buvo Seimo narys, sveikatos ministras.1977 m. Raimundas Alekna baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą, po metų – psichiatrijos internatūrą, įgijo gydytojo psichiatro kvalifikaciją. 1993 m. suteikta gydytojo psichiatro aukščiausioji kvalifikacinė kategorija, 1997 m. – gydytojo psichoterapeuto pirma kvalifikacinė kategorija.
Raimundas Alekna - žinomas psichiatras psichoterapeutas, organizacijų konsultantas psichologijos ir asmenybės ugdymo klausimais, dirbantis šioje srityje daugiau nei 20 metų.R. Alekna yra Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro konsultantas, Lietuvos transakcinės analizės asociacijos prezidentas, Europos transakcinės analizės asociacijos narys.1997-2000 m. R. Alekna buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, 1999-2000 m. vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai.R. Alekna yra baigęs Kauno medicinos instituto Medicinos fakultetą, vėliau stažavęsis Švedijoje, Danijoje, Anglijoje ir Portugalijoje. Nuo 1995 metų dalyvauja Europos transakcinės analizės asociacijos mokymo programoje.

Juozas Baltušis Prozininkas, dramaturgas ir publicistas Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas) gimė 1909 m. balandžio 27 d. Rygoje. Po pirmojo Pasaulininio karo grįžo į Lietuvą, apsigyveno Puponyse, Kupiškio rajone. Vėliau persikėlė į Kauną. 1923 m. paskatintas Kazio Borutos pradėjo rašyti ir debiutavo apsakymų almanache „Darbas“. Pirmasis apsakymų rinkinys "Savaitė prasideda gerai" pasirodė 1940 metais. 1940-1941 m. J. Baltušis iškilo į pagrindinių sovietinės santvarkos rėmėjų gretas, dirbo radijo komitete, laikraštyje „Jaunasis valstietis“. Kurį laiką gyveno Maskvoje, dirbo Maskvos radijuje. Vėliau jau Lietuvoje pirmininkavo Lietuvos radijo komitetui, buvo žurnalo „Pergalė“ vyr. redaktorius, užėmė svarbius postus sovietinės valdžios oficiozinių organizacijų struktūrose. Išleido nemažai apsakymų rinkinių, populiariausi kūriniai – romanas "Parduotos vasaros" ir "Sakmė apie Juzę".
Dukters Ritos Baltušytės prisiminimai :

2009-04-11

V E L Y K O S ! ! !

SVEIKI SULAUKĘ ŠV. VELYKŲ


Velykų šventės kilmė.
Vos tik dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia pačią svarbiausią savo šventę – Velykas. Tai Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų diena. Velykų ištakos slypi senojoje judėjų kultūroje. Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Pagal krikščionių tikėjimą Kristus prisikėlė sekmadienį. Dar 325 Kr. m. Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje buvo sutarta Velykas švęsti pirmąjį sekmadienį po pavasarinio lygiadienio. Tačiau Romos imperijos vakaruose pavasarinio lygiadieniu laikyta kovo 18-oji, o imperijos rytuose astronominiai stebėjimai buvo tikslesni: čia pavasario lygiadienis sutapdavo su kovo 21-ąja. Galiausiai VIII a. po Kr. buvo galutinai sutarta dėl kovo 21-osios. Šios datos laikomasi ir šiandien. Todėl anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22-ąją, vėliausiai – balandžio 25-ąją. Priklausomai nuo Velykų keičiasi ir Šeštinių, Sekminių bei Devintinių laikas, nes šios šventės švenčiamos praslinkus tam tikram laikui nuo Velykų dienos.
Verbų sekmadienis
Pagal krikščioniškąją tradiciją Verbų sekmadienį bažnyčioje šventinamos verbos simbolizuoja palmės lapus, kuriuos tikintieji klojo po Kristaus kojomis jam įžengiant į Jeruzalę. Žemaitijoje verbos pagrindą sudarydavo kadagio, Aukštaitijoje – žilvičio (tarm. blindės) šakelė. Dažnai verbas pindavo ir iš žilvičio, ir iš kadagio. Rečiau – iš kitų augalų, pavyzdžiui, ąžuolo, šakelių, arba jas puošdavo popierinėmis gėlėmis. Vilniaus krašto gyventojai ypač puošnias verbas rišdavo iš vasarą surinktų ir sudžiovintų gėlių žiedų bei smilgų.Lietuviai žemdirbiai verbų puokštėse pirmiausiai matė gyvybines augalo galias, pasireiškiančias kadagio gebėjimu žaliuoti žiemą ir blindės žilvičio gyvybin gumu. Šios galios buvo ypač svarbios ką tik prasidėjusiam ar tuoj prasidėsiančiam naujam lauko darbų sezonui. Tikėta, kad šias galias palietus verba galima perduoti žmogui, gyvuliams ar pasėlių laukui. Verbas pašventinus bažnyčioje, jos įgydavo dar ir apsauginės galios. Todėl kaimo gyventojai jas naudodavo norėdami apsaugoti namus nuo žaibo, pasėlius nuo audrų ar gyvulius nuo pakrikimo.
Didžioji savaitė
Lietuvoje esama daug su Didžiąja savaite susijusių papročių ir tikėjimų. Visomis Didžiosios savaitės dienomis būdavo draudžiama dirbti įprastus buities darbus: austi, malti, velėti, sėti ir kt. Nusižengus draudimui esą vėjas stogus nuplėšytų, trenktų griaustinis ar ledai pasėlius išmuštų. Tikėta, kad atlikus kokį nors veiksmą per Didžiąją savaitę jo pasekmės bus jaučiamos visus metus. Pavyzdžiui, išsimaudęs Didijį ketvirtadienį būsi švarus visus metus. Jei Didijį šeštadienį barsies, tai barsies visus metus. Visoje Lietuvoje tą dieną nieko neskolindavo, kad nepaskolintų savo laimės.<...>
www.metacafe.com/tags/easter_eggs/

www.metacafe.com/tags/lithuania/
Hunny's Margučiai " Margučiai" (pronounced mar-goo-chay), are an important part of celebrating "Velykos" (Easter) in Lithuania. According to Dr. Andrius Dundzila, they symbolize "the rebirth of nature, the creation of life, the birth of plants, and rejuvination in general." There are a variety of customs associated with marguciai.Growing up in the United States, I only recently became acquainted with margučiai. I taught myself how to make both the marginti vašku (wax relief) and skutineti (scratch) eggs, looking at pictures in Lithuanian cultural books. I have faithfully reproduced authentic Lithuanian designs.As an aspiring artist, I most appreciate margučiai as a beautiful form of folk art. That they are Lithuanian makes them even more special to me.Lithuanian Easter Egg Links:"Easter Eggs" in J. Kudirka's The Lithuanians"Easter" in J. Kudirka's

KOMENTARAI (-Ų):

Nicolescu Ana-Maria rašė...

PRETTY BLOG

2009-04-08

SVEIKINAME FELICIJĄ JAKUTYTĘ




SU GIMTADIENIU, BRANGI MOKYTOJA IR AUKLĖTOJA

Puokštę iš sveikatos rožių dovanojam,
Glėbį meilės su laukų gėlėm,
Čiulbesį paukštelių su žaliausiu gojum
—Mes Jums linkime sėkmės!
Ką bedovanotume — menkai atrodo
-Jūsų dvasios turtai — tėviškės verti.
Keista, kad ne mes Jus, o tik Jūs mus guodžiat…
Ir nežinom, ar mes to verti?

Jums reiškiam padėką ir pagarbą didžiausią,
Ir linkim metų dar ilgų, gražių, šviesiausių!

Jūsų auklėtiniai











komentarai (-ų):

Algimantas rašė...

Mokytoja - Šviesiausioji, Tauriausioji.

Šviesios atminties Unės Babickaitės artima draugė, Greimo vaikystės atminties saugotoja, dosniai dalinanti savo prisiminimus įvairiuose renginiuose, savo mokinių pagarbą ir meilę pelniusi, MOKYTOJA.

Amžinai dėkingas - Algimantas Zolubas



2009-04-05

Pas Gediminą ir Žybartą

Į Gedimino ir Žybarto jubiliejinę šventę prigužėjo pilna Mokytojų namų svetainė. Čia rasite Vilniaus ir Kauno kupiškėnus, garbingus svečius, kolegas, bendražygius, klubo vadovus. Pažiūrėkite, paieškokite rasite namažai pažįstamų, gal net senai matytų. Linkiu sekmės ...










O pradžioje buvo ... muzika. Smuikavo Gražinos ir Gedimino Kaluinų anūkė Aistelė.


Visi žiūrėjome Gedimino prisiminimus nuotraukose - iš viso gyvenimo




Jubiliatus sveikino klubo vadovybė, skaitė garbės adresus, teikė atminimo dovanas, vilniškes verbas, rišo jubiliejines juostas, bučiavo į skruostus, paraudusius nuo įtampos. Jubiliatai atsilygindavo padėkomis ir atsakomaisiai bučinukais.








O kai visi kartu su choristais užtraukėm "Ilgiausių metų", net salės langai drebėjo ... Jubiliatus sveikino Kauno kupiškėnai, profesorė O. Voverienė, kolegos. Jie kentėjo plakimo verbomis kančias, buvo apdovanoti kindziukais ...






















Vakare koncertavo Mokytojų namų dainorėliai









Svečiai, svečiai sakau jums stačiai, suvolgėt pyrogų, primynat padlogų ...









Jubiliatai atsisveikina su svečiais











.

.

komentarai (-ų):

Algimantas rašė...

Buvo puikus kraštiečių susitikimas, deramas jubiliatų pagerbimas, gražus muzikavimas ir dainavimas, šiltas bendravimas, galiausiai, - ALBOS profesionalus renginio pristatymas šioje svetainėje.
Renginio vedėjai Filomena ir Vytautas dar kartą pelnė dalyvių padėką ir pagarbą.