VAŽIAVOME Į MOLĖTUS ŽIŪRĖTI ŽVAIGŽDŽIŲ

        2012 m. spalio 17 d. aktyvios ir sumanios klubo valdybos narės  Filomenos dėka mes, Vilniaus kupiškėnai, aplankėme Rytų Aukštaitiją.

        1969 m. Molėtų raj. Kulionių kaime ant kalvos, apsuptos Želvos ežero pasaga, 200m virš jūros lygio, buvo parinkta geriausia vieta naujos observatorijos statybai, kadangi  Vilniuje  esanti astronomijos observatorija dėl miesto dūmų, šviesų ir dulkių nebetiko naudoti.

        Astronomijos observatorijos vadovas Gunaras Kakaras neprieštaravo etnokultūros puoselėtojo Liberto Klimkos siūlymui įkurti čia ir etnokosmologijos muziejų. Viename observatorijos teleskopo bokšte 1978 m. idėja buvo įgyvendinta.

        Pirmoje bokšto galerijoje apžiūrėjome daugybę etnokultūrinių eksponatų, kurie nuo senų senovės atspindi žmogaus ryšį su Saule, Mėnuliu ir visu Dangaus pasauliu. Po keletą laiptelių kilome į viršų. Gal 5 ekspozicijų salėse klausėmės gido Lino pasakojimų apie muziejaus eksponatus, žavėjomės lietuvių tautos kalendoriumi, kosminių vaizdų nuotraukomis, pakilnojome sunkų geležies gabaliuką – meteoritą ir t.t. Liftu pakilome į 32 m aukštį, į kito pastato viršūnėje iš stiklo ir metalo konstrukcijų sumontuotą ,,Skraidančią lėkštę“ – aikštelę, iš kurios atsivėrė nuostabi Aukštaitijos, Labanoro girios ir ežerų panorama. Ant kalvų stovintys bokštai atrodo įspūdingai. Išpuoselėta ir teritorija: daugybė mažų ir didelių akmenų, gėlynų, puošybos elementų, mažų spygliuočių ir kt.

      Iš etnokosmologijos muziejaus patraukėme į pagonišką šviesulių stebyklą. Ši  stebykla – šventvietė, ratas iš akmenų ir 10 medinių stulpų su kalendoriniais ženklais, ir ugnies aukuru centre. Stebyklos šeimininkas Jonas Vaiškūnas papasakojo apie senovėje  žmogaus stebėjimą žvaigždes, reiškinius, su jais susijusius darbus, senąsias baltų apeigas ir surengė mums ištisą spektaklį apie kiekvieną astrologinį ženklą ir su juo susijusį žmogaus charakterį. Nustebom, susimąstėm, ugnelę kurstėm, iš širdies dėkojom.

        Pro šimtmečius skaičiuojančius Molėtus pasukome į Alantos dvarą, minimą nuo XVIa. ir turintį ilgą savo istoriją. Dvaras meniškai restauruotas, pirmame aukšte įrengtas kraštotyros muziejus, antrame aukšte įsikūrusi šiuolaikiška erdvi biblioteka su kompiuteriais, prie kurių ,,triūsė“ Alantos jaunimas. Gražiai tvarkomas parkas, gėlynai, tvenkiniai.

        Papietavę Molėtų m. svetingoje picerijoje, grįžome atgal į observatorijų teritoriją. Ant kitos kalvos dviejuose pastatuose įrengti trys įvairaus dydžio teleskopai. 1991 m. mokslininkai pradėjo darbą su didžiausiu Š.Europoje 1,65 m skersmens teleskopu. Malonus jaunikaitis -  gidas supažindino su pasaulio astronomijos naujienomis, konferencijų salėje ekrane parodė nuostabaus grožio spalvotas planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų filmuotas nuotraukas. Ant pastato stogo giedrame danguje per teleskopą ir plika akimi  stebėjome žvaigždes, dangų.Gidas lazeriniu šviestuvėliu danguje rodė Paukščių taką, Grįžulo ratus, Šiaurinę ir kt. žvaigždes, pasitikslinome menkas savo žinias apie Dangaus šviesulius.

        Supratome, kad beprotiškai didelėje Visatoje žmogus – tik mažytė dulkelė, kuri stengiasi surasti gyvų būtybių ir kitose planetose.

Manau, visi buvome patenkinti šia kelione, nors grįžome jau vėlai.

       
 AČIŪ VISIEMS!

 Su pagarba keliavusiems – Valdareza Simonaitienė

KUPKLUBO SUEIGA 2012.10.07

Pradžioje buvo filmas Čiutyta rūta

Vidmanto Jankausko ir Janinos Žebrytės  knygos

Kalbėjo, prisiminimais dalijosi: Vidmantas Jankauskas, Vida Žilinskienė, Dovilė Jonušytė S., Algirdas Šukys, Albinas Čiurlys, prof. Libertas Klimka, Jonės pusseserė Ona Grikienė 

Vidmantas Jankauskas priima sveikinimus iš klubo prezidento  Vytauto Pivoriūno

Jonės pusseserė Ona Grikienė

Povilo Z. žemietė D. Jonušytė iš Čiovydžių

Jonės sūnėnas V. Žebrys ir Marytė Rudzikienė

Jubiliatės Laimutė ir Danutė

Koncertavo Balio Dvariono muzikos mokyklos styginių kvartetas: Pavlina Kovaliova - pirmas smuikas, Lukas  Jonušys - antras smuikas (jubiliatės vaikaitis), Eva Blaževič - trečias smuikas, Liutauras Žilaitis - violončelė, solo klarnetu grojo Rapolas Daugintis

Ilgiausių metų ilgiausių .....

Vienmečiai ...

JONIŠKIEČIAI KVIEČIA

Gerb., KUPIŠKĖNAI………………

MALONIAI KVIEČIAME JUS Š. M. SPALIO 6 D.
Į JONIŠKIO ALGIMANTO RAUDONIKIO MENO MOKYKLOS KONCERTĄ
,,ALGIMANTO RAUDONIKIO DAINŲ PYNĖ”

Renginys vyks Vilniaus karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13)
13 val. – A. Raudonikio meno mokyklos mokinių fondinių darbų paroda ,,Portretai ir natiurmortai”
14 val.- A. Raudonikio kūrinių koncertas

Dalyvauja – Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla

SUEIGA

Sveiki gyvi, brungūs kupiškėnai,

Kviečiam suvėjiman spalio 7 d. 15 val. Mokytojų namų svatainaj. Tema -  knygų: 

Vidmanto Jankausko "Povilas Zulonas. Atsiminimai"
ir 
Jonės Žebrytės "Kupiškėnų skautai ir šauliai" pristotymas. 

Galasta ir nusprkt.

Moterų prošom atsinėšt patrovų (patiekalų) iš rudenio gėrybių.

Do prošom pamislit ar noratumat važiuot Molėtų observatorijon spalio 17 d.

Klubo valdyba

KUPIŠKĖNŲ SUEIGA 2012.09

KUPIŠKĖNŲ SUVĖJIMO SALĖS VAIZDELIAI

Kupiškėnų enciklopedija užmatyta buvo net 1999 m. Tais metais buvo susirinkusi redakcinė komisija. Pirmas tomas (A -J) raidės išėjo 2007 m., antrasis (K - P) 2012 m. Antrąjį tomą pristatė  jo sudarytojas, kaip kukliai save pristato Vidmantas Jankauskas. Kalbėjo, Vidmantą gyrė, jo nuopelnus auštino Linas Vidugiris, Teofilis Čiurlys, Vytautė Eidukaitienė, Algimantas Zolubas, Filomena Marčiulionienė, Danguolė Gudienė, Vida Žilinskienė ir Bronius Kurkulis. Pastarasisis padarė trumpą, bet pakankamai  išsamią II tomo analizę. Jis paminėjo, kad tome 1200 straipsnių, iš kurių virš 400 Vidmanto, 200 Lino Vidugirio. Vidmantas dviračiu apvažiavo visus Kupiškio rajono kaimus. 440 foto nuotraukų yra Vidmanto. Susirinkusieji palinkėjo tolimesnės sėkmės ir pažadėjo kantriai laukti III tomo. 

Vidmantą su sėkme sveikino klubo vadovybė, pažįstami ir giminės. Gėlės, apkabinimai ir bučiniai, palinkėjimai, kuriuos Vidmantas kantriai  ir su maloniai  priėmė, bus akstinas tolimesniems siekiams.

Vilniaus kupiškėnai gražiai paminėjo savo klubo narės Gražinos jubiliejų. Gėlės, dovana, dainos žodžiai, kuriais Mokytojų namų moterų ansamblis "Prisiminimai" pagerbė jubiliatę liks mūsų atmintyje. Gražiai nuskambėjo klubo narių linkėjimai: "Ilgiausių metų, ilgiausių ...

Gražina išklauso klubo narių palinkėjimus, kuriuos išsakė klubo prezidentas Vytautas

Gražiną sveikina ansamblietės

Oi kaip gražus ir skanus buvo Gražinos tortas ...

Skapiškėnai

Kolegos

Kolegės

Ilgiausių ...

STUBURŲ AKMUO PRIMINS LIETUVOS ISTORIJĄVisi

Paskutinio Europos ledynmečio – (prieš 12-13 tūkst.) metų iš granitinių šiandieninės Norvegijos ar Suomijos aukštumų atneštas. Ledams betirpstant iš jų iškritęs ir tuometinėje plačioje plačioje Pyvesos upėje prasmegęs. Prieš 50 metų tiesinant Pyvesos upės vagą melioratorių rastas, išvilktas ir ant Stuburų kaimo ūkininko Aleksandro Vilučio sklypo paliktas.

Pagalvė turi būti lygi ir glotni. 2012 m.

Žemelė kalneliui jau suvežta

Gedimino apmąstymai. 2009 m.

Bandymai akmens spalvai ir struktūrai nustatyti jau atlikti.2010 m.

Užkabinome, kilsime į viršų

Visi sprunka į saugią zona

Pakabinti reik mokėti

Operacija baigta. 2012. 08.

Stuburų kaime gimęs Rimantas Skaistis su broliu 2008 m. statė paminklinį akmenį  savo tėvui, žymiam šio kaimo vyrui – buvusiam šauliui, 1941 m. sukilimo Antašavos būrio vadui, politiniam kaliniui. Rimantas betonavo pamatus, Žybartas iš Juodžiūnų detaliai dirigavo akmentašiui ką kiek ir kaip akmenyje iškalti, kad jis pavirstų paminklu pagal jo projektą. O Gediminas iš Laukminiškių kuriam nebuvo ką veikti, žvalgėsi aplink ir staiga tarė, jog anapus kelio stovintis, čia jau  minėtas Pyvesos akmuo labai tiktų Lietuvos vardo tūkstantmečio įamžinimui. Ši idėja  iš karto visiems trims labai patiko ir jau sekančią dieną Rimantas ir Žybartas parodė ir Gediminui bendram apsvarstymui jų paruoštus  šio paminklo eskizus, kaip jų nuomone šis paminklas galėtų atrodyti. Tinkamesniu pripažintas Žybarto variantas. Pagal jo pateiktą paminklo idėją 2009 m. buvo paruoštas detalus projektas su darbų sąmata, suderintas Kupiškio Savivaldybėje ir pradėti pirmieji paruošiamieji darbai. 

BAJORIEČIAI RENKASI VĖL ...

Bajoriečiai vėl susitiko

“Ateinu į tave, ar girdi ?

Į tave, mano brangi gimtine” G.J.

Ir vėl vasara, ir vėl skubame mūsų vieškeliu į gimtuosius Bajorus, į namus …

Nors daugumos mūsų namų, kur gimėm, kur augom, seniai nebėra, bet yra žemė, laukai, takai. Gera čia sugrįžti ¡ O čia tvirtai į savo protėvių žemę šaknis įleidusi gyvena ir visada mūsų laukia tikra bajorietė Germutė Jančytė. Ji ir pakelės medelius papuošė, kad nepasiklystume …

Smagu, kad šį liepos šeštadienį susirinko nemažas žemiečių būrys. Atgijo senoji Balio sodyba. Kiekvieną kartą iš Zarasų atskuba jos šeimininkas Algis Balys ir svetingai mums atveria visas duris. Džiaugėmės visi susitikę: kalbėjomės, dalinomės prisiminimais apie Bajoruose praleistas dienas. O mūsų Vytauto Subačiaus dovaną – lentą žyminčią Bajorus  ant gryčios sienos prikalė jauniausia Balių atžala Darius Balys, Algio sūnus, Vlado anūkas, Dominyko proanūkis.

Visų susitikimų siela, visus mus vienijanti ir mylinti Gerda Jankevičiūtė kiekvieną pradžiugino trečiaja poezijos knyga “Kai praeisiu žeme”. Sėmės jai ir toliau pinti poezijos pynę, o mus visus tevienija Gimtoji žemė, te niekada nenutrūksta tarpusavio ryšis. Iki naujų susitikimų.

N.K.

“Nemačiau gražesnės už tave,

Nei tyresnio oro, nei rūko.

Neišlaikę giliai širdyje

Mano dainos nakty ištrūko.

Ir pabiro sidabro žolėm

Ant pakrypusių kaimo klėčių …

Kaip galėčiau tavęs nemylėt ?

Leisk apglėbt. Ir šitaip stovėti”(Gerda J.)