Bajoriečiai vėl susitiko
“Ateinu į tave, ar girdi ?
Į tave, mano brangi gimtine” G.J.
Ir vėl vasara, ir vėl skubame mūsų vieškeliu į gimtuosius Bajorus, į
namus …
Nors daugumos mūsų namų, kur gimėm, kur augom, seniai nebėra, bet yra
žemė, laukai, takai. Gera
čia sugrįžti ¡ O čia tvirtai į savo protėvių žemę šaknis įleidusi gyvena ir
visada mūsų laukia tikra bajorietė Germutė Jančytė. Ji ir pakelės medelius
papuošė, kad nepasiklystume …
Smagu, kad šį liepos šeštadienį susirinko nemažas žemiečių būrys. Atgijo
senoji Balio sodyba. Kiekvieną kartą iš Zarasų atskuba jos šeimininkas Algis
Balys ir svetingai mums atveria visas duris. Džiaugėmės visi susitikę:
kalbėjomės, dalinomės prisiminimais apie Bajoruose praleistas dienas. O mūsų
Vytauto Subačiaus dovaną – lentą žyminčią Bajorus ant gryčios sienos prikalė jauniausia Balių
atžala Darius Balys, Algio sūnus, Vlado anūkas, Dominyko proanūkis.
Visų susitikimų siela, visus mus vienijanti ir mylinti Gerda
Jankevičiūtė kiekvieną pradžiugino trečiaja poezijos knyga “Kai praeisiu žeme”.
Sėmės jai ir toliau pinti poezijos pynę, o mus visus tevienija Gimtoji žemė, te
niekada nenutrūksta tarpusavio ryšis. Iki naujų susitikimų.
N.K.
“Nemačiau gražesnės už tave,
Nei tyresnio oro, nei rūko.
Neišlaikę giliai širdyje
Mano dainos nakty ištrūko.
Ir pabiro sidabro žolėm
Ant pakrypusių kaimo klėčių …
Kaip galėčiau tavęs nemylėt ?
Leisk apglėbt. Ir šitaip stovėti”(Gerda J.)