2016-12-23

SU ŠV. KALĖDOM

.


Sveikinam visus šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga.

Šilumos ir jaukumo  - Jūsų namams,
Meilės ir gerumo - Jūsų širdims,
Sėkmės ir ryžto - Jūsų gyvenimui.

Džiaugsmingų šv. Kalėdų !
Sėkmingų, laimingų Naujųjų metų !





2016-12-21

ATSISVEIKINOME SU REGINA TUBELIENE- MATEKONYTE


Eidama 70 gyvenimo metus, po sunkios ligos,  mirė kupiškėnė,Vilniaus kupiškėnų klubo narė Regina Tubelienė - Matekonytė.
Regina Matekonytė gimė 1947 m. vasario 11 d. Paketurių kaime esančiame šalia Kupiškio.
Mažoji Reginutė iš Paketurių kelis kilometrus bėgdavo į Kupiškį semtis mokslų. 1965 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. Besimokydama Kupiškio vidurinėje, Regina buvo klasės seniūnė, dešinioji auklėtojos Felicijos Jakutytės ranka.
1965 m. įstojo į Kauno Politechnikos Instituto Lengvosios pramonės fakultetą. Vadindavo juos, kaip sakė kurso draugė, "plastinukais", nes moksluose dominavo chemija, plastmasės.
Baigusi mokslus  KP Institute, buvo paskirta į Vilnių, Gamybinį susivienijimą "Lietuvos buitinė chemija". 1970 m. pradėjusi darbą eiline technologe per savo darbštumą ir žinias pakilo iki gamyklos vyriausios technologės. 2008 m. Regina išėjo į užtarnautą poilsį ir atsidėjo sodininkystei ir gėlininkystei. Jos bendradarbės dėkingos jai už dovanojamus gražuolius jurginus ir kitų gėlių sodinukus.
Su vyru Vidmantu išaugino dvi šaunias dukras Jurgą ir Giedrę ir anūkus - Mykolą, Luką bei jaunausią Kotryną.  Keletą metų Regina buvo pareiginga kupiškėnų  klubo valdybos narė.
AtA Reginos palaikų urną priglaudė Vilniaus m. Liepynės kapinės.

Vilniaus kupiškėnai reiškia nuoširdžią užuojautą  vyrui Vidmantui, dukroms Jurgai ir Giedrei,  vaikaičiams, sesei Gražinai ir visiems jų artimiesiems.
                                    

Vilniaus kupiškėnai

2016-12-15

2016-12-12

LAIŠKAS ŽEMIEČIAMS

.

Mieli žemiečiai,



 Nekasdienė paroda - nekasdienis įvykis

Maloniai kviečiu Jus į autorinės kūrybos parodos "Lietuvos istorijos fragmentai drobėse", skirtą Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, atidarymą 2016 gruodžio 14 d.17 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Jūsų atėjimas mane labai nudžiugintų.

 Jau ne kartą jūs palaikėte mane, gal ir šįsyk surizikuokite...


                   Pagarbiai Laima Tubelytė - Kriukelienė


2016-12-04

KLUBE FILMAS APIE PARTIZANĄ ALBINĄ TINDŽIULĮ - DĖDĘ


1940 m.

Kupiškio etnografijos muziejus (Violeta Aleknienė) parengė projektą „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir  tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą,  kartu su VšĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru ( direktorius Povilas Vireliūnas) buvo sukurtas video filmas „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Šio filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.

Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis
1946 m.

Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė?  Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir  muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56  metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas.

Violeta Aleknienė pristato video filmą apie aviacijos kapitoną, vėliau partizanų vadą Albiną Tindžiulį
Video filmo „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“ pristatymas įvyko Vilniuje, kupiškėnų klubo sueigoje 2016 metų gruodžio 4 dieną. Video filmą pristatė Kupiškio etnografinio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. 


Prezidentės įžanginis pranešimas

Giedame kupiškėnų himną
Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choras "Laisvė"

Po video filmo peržiūr0s ir išsamaus Violetos Aleknienės pasakojimo apie Albino Tindžiulio gyvenimą, partizaninę veiklą ir filmo kūrimą; labai įtaigiai nuskambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro “Laisvė“ dainos apie tremtį, partizanus Choro įkūrimo iniciatorė buvo tremtinė operos solistė, Nijolė Ambrozaitytė. Pirmoji choro vadove tapo Paulina Grigaliūnienė. Tai buvo 1988m. Jau sekančiais metais choras pirmą kartą koncertuoja Vilniaus profsąjungos rūmuose Motinos dienos proga. Šiandien choro koncertai skaičiuojami šimtais. Choras dainavo miestuose ir kaimuose, giedojo bažnyčiose, jo dainų klausėsi moksleiviai ir studentai. Choras turi įrašęs nevieną diską, apie dainininkus sukurti keli video filmai. Antrasis choro dirigentas buvo Bronislovas Jankauskas, o dabartinis –Gintaras Skapas. Mums choras dainavo diriguojamas ketvirto kurso studentės-praktikantės, kupiškietės Deimantės Stanionytės. Ji puikiai susitvarkė su savo pareigomis, o kai jos mostas nukrypo į salės pusę, žiūrovai liko neabejingi ir bendrai traukė gerai žinomas partizanų dainas.
R. Naujokaitienė


Padėkojome Kupiškio muziejaus direktorei V. Aleknienei



Svetainė pilnutėlė

Su jubiliejumi sveikiname Silviją Laužikienę



Kupiškėnų ansamblio vadovei A. Senkuvienei įteikiama  padėka

...su padėka