2014-02-24

SUVĖJIMAS

Sveiki gyvi brungūs kupiškėnai


noriu pranėšt, kad vėl sustinkam kovo 2 d. 15 val. Mokytojų namų svetainaj. Svėčias - Šimonių seniūnija. Parodys spektaklį Žemaitės "Trys mylimos". koncertos Šimonių laisvalaikio centro moterų ansamblis. Kviečiam aktyviai dalyvaut. Atsinėškit ir biografijas, kas do neparošėt.


Primenu, kad jau galima pildyt 2% formas internetu. Labai prošom paremt klubų, jei nebedirbat, vaikų paprašykit. Ačiū.


Ataikit, lauksma.
Filomena



Duomenys pildant prašymą pervesti iki 2% pajamų mokesčio sumos:
10 Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas):
300712374
11 Paramos gavėjo pavadinimas:
Vilniaus kupiškėnų klubas

2014-02-15

VASARIO 16

SU VASARIO 16-TĄJA - VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA !
20 GARBINGŲ VYRŲ,  BET NĖ VIENOS MOTERS

2014-02-13

ATSISVEIKINAME SU MARIJA RUDZIKIENE

Eidama 72 gyvenimo metus, mirė Marija - Danutė Rudzikienė (Kriūkaitė) gydytoja pediatrė, medicinos mokslų daktarė, Lietuvos pediatrų draugijos garbės narė, Vilniaus kupiškėnų klubo narė.
Vilniaus kupiškėnai reiškia nuoširdžią užuojautą velionės dukrai Gražinai ir sūnui Andriui bei giminėms ir artimiesiems.

Velionė pašarvota vasario 13 d. 12 val. Olandų 1 salė
Laidojama vasario 14 d. 12 val. Antakalnio kapinėse.
Mišios ryt 8 val ryte šv. Kazimiero bažnyčioje.

2014-02-02

KUPKLUBO SUEIGA 2 2014.02.02

Klubo prezidentė Filomena per 35 minutes, su Vidmanto pagalba ekrane, išguldė visų metų gausius klubo darbelius ...

Gražiai ir galingai skambėjo kupiškėnų himnas




Klubo valdyba, kurios darbas įvertintas teigiamai su ++

Vidmanto darbo stalas su demonstracine aparatūra. O darbo, ruošdamasis demonstravimui,  jis įdėjo neišpasakytai daug: vaizdais papildė pranešimą, pademonstravo fotonuotraukų filmą su puikia muzika ...

Vanda

Revizijos komisijos aktas, kurį skaitė revizijos komisijos narė Vanda Navickienė

Kalbėjo Žybartas - viso pagrindas paveldas ..., bet trūksta grašių...

Vytautas - pasigedo masiškesnio dalyvavimo išvykose ...

Kornelijus - siūlė nepamiršti ir tremties vietų ...


Jonas - rinksim tik žinomus ir patikrintus ...

Teofilis - siūlė premijuoti darbštuolius ..., bet kaip ir iš ko ?

Algirdas - o žemės svetimiems neparduosime ...

Romualdas - pareiškė, kad visas jo suolas giria klubo veiklą ...

Vytauto laikų Lietuva jau iškalta riedulyje (arch. Žybartas Simonaitis) LDK nuo jūros iki jūros ... kol jos dalies valdymo neperdavėm pagal unija ...


Projektas ir jo realizacija (arch. Žybartas Simonaitis)

Kornelijus ir Algirdas


Paminklinio akmens vaizdas su planu vietovėje. Stuburai, netoli Alizavos. Akmuo atridentas, kaip manoma iš Norvegijos




Susirinkimui išmintingai dirigavo Linas A., sekretoriavo ZitaR.
Karūnos primatavimas. Svarbiausia, kad karūnos nieks nenušvilpė, kaip Vytautui Didžiajam
Karūnavimo apeigos baigtos

Buvo ir pasivaišinta, stalas lūžo nuo skanumynų




Eilutė prie kavos virdulio






VILNIAUS KUPIŠKĖNŲ KLUBO ATASKAITA UŽ 2013 METUS



Taip greit pirmi metai, vadovaujant naujai valdybai, apsisuko ratu ir turim atsiskaityti ką gero nuveikėm, kaip mums sekėsi.
Šiuo metu valdybą sudaro septyni nariai: Filomena Marčiulionienė, Birutė Kačkienė, Linusis Alekna, Zita Ragelienė, Valda Simonaitienė, Vladas Keršulis ir Žybartas Simonaitis. Pirmajame valdybos posėdyje pasiskirstėme pareigomis: Birutė Kačkienė – pavaduotoja, Linusis Alekna – finansistas, Zita Ragelienė – sekretorė, Valda Simonaitienė atsakinga už kultūrinę veiklą, Vladas Keršulis atsakingas už keliones, ekskursijas, o Žybartui Simonaičiui liko paveldo tema, kur jis ir darbuojasi ir jei bus norinčių, suburti dainorėlių grupę.
Klubo narių sąrašą padalinom į septynias dalis, kiekvienas iš mūsų turim savo grupę, privalom visiems pranešti apie renginius, prašyti parašyti biografijas, priminti dėl nario mokesčio.
Valdybos posėdžiai vyksta reguliariai, kartą į mėnesį. Posėdžiuose aptariam praėjusį renginį ir pasiruošimą planuojamam renginiui, pasiskirstom, kas už ką atsakingas.
Stengiamės pamaloninti Jubiliatus, kad ir atvirute, tai ženklas, kad mums rūpite, kad nepamiršome, tai ir kvietimas lankytis mūsų renginiuose.

PAS MUS LANKĖSI

Atvelykio proga buvo pakviestas garbus svečias Mažesnių brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero  provincijos kurijos definitorius, Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino brolijos vienuolyno parapijos klebonas, brolis kunigas Arūnas Peškaitis, kuris tokį Šventą sekmadienį tarsi pamokslą kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, gailestingumą, Šv. Faustiną, savo gyvenimo kelią iki kunigystės bei darbą kalėjimo kapelionu. Po to mus linksmino Trakų Vokės kultūros centro folklorinis ansamblis VIJA. Vadovas kupiškėnas Arvydas Kirda. Ansamblis dainavo kupiškėnų tarme dainas, šoko. Vaišių metu šokdino kupiškėnus, dainavo. Smagus buvo Atvelykis pas kupiškėnus.
Tarmių metams pažymėti susikvietėm visą būrį kalbininkų. Pagrindinis svečias tai akademikas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, baltistas Zigmas Zinkevičius aiškino apie tarmes, jų pasiskirstymą, istoriją.
Norėjom išgirsti patarmių skambesį gyvai, todėl buvo pakviesti svečiai ir viešnios:
Skirtingomis tarmėmis kalbėjo: Lietuvių kalbos instituto darbuotojos -panevėžiečių, švenčioniškių Adutiškio šnekta, suvalkietiškai. Tautodailininkas Romualdas Šimkūnas kalbėjo uteniškių šnekta, dzūkaitė Danutė Sriebalienė visus nustebino, sužavėjo dzūkišku nuoširdumu, ramumu, tikrumu. Ne prastesnis buvo ir žemaitis, humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta.


KNYGŲ PRISTATYMAS

"KELIAI VEDA KUPIŠKIN IV "

Knygos „Keliai veda Kupiškin“ IV dalies pristatymas Kupiškio bibliotekoje
Prisikrovę knygų, penktadienio rytą traukėme į Kupiškį. Mašinoje – pilnas ekipažas: knygos sudarytojas Vytautas Pivoriūnas, valdybos nariai: Filomena Marčiulionienė, Birutė Kačkienė, Zita Ragelienė ir Vladas Keršulis.
Gražioje bibliotekos didžiojoje salėje renginį pradėjo ir intarpuose dainavo Naivių laisvalaikio centro vokalinis ansamblis „Obelėlė“ Vadovas Julius Žiūkas.
Renginio vedėja Danutė Baronienė išsamiai papasakojo apie visų knygos dalių išleidimą, kiek jose aprašyta kaimų, kiek autorių ir pan. Filomena Marčiulionienė akcentavo, kad ta knyga atsirado Petro Pečiūros, jau išėjusio Anapilin, dėka, tai buvo jo idėja ir sumanymas. Sunkiai sekėsi pirmą dalį išleisti, reikėjo daug kartų prašyti, kad parašytų prisiminimus apie kaimą, gyventojus, kaimynus, saviveiklą ar mokyklą ir pan. Dar buvo reikalaujama, kad juos skaitant nebūtų nuobodu, reikėjo ir neįprastų atsitikimų. Dar ir dabar klausiama, kur gauti pirmą dalį, nors jos jau seniai nėra. Po pirmos sekė antra dalis, trečia, o dabar ir ketvirta. Nors yra dar rašančių savo prisiminimus, bet nėra entuziasto sudarytojo, o ir pinigėlių nėra. Visų dalių išleidimą (aišku tik dalį) rėmė Kupiškio savivaldybė, ačiū jai. O rašyti, kol dar prisimenama, tikrai reikia. Medžiagą gali kaupti ir Kupiškio biblioteka, kuri labai šauniai tvarkosi, atsidavusių darbui, šaunių moterų dėka.
Kalbėjo mokytoja Danutė Sokienė, Juodpėnų bibliotekos vedėja Rita Liolienė.
Rajono savivaldybės atstovas Vytautas Knizikevičius kalbėjo, kad mums visiems svarbu, kad ateinančioms kartoms liktų kaimų, upelių, miškelių pavadinimai, istorijos, nes jau dabar daug kaimų išnyko, upeliai išdžiūvo, o prisiminimai tai gyvi žmonių atmintyse. Reikia palikti atsiminimus savo vaikams, anūkams, proanūkiams.
Dakavojam Kupiškio bibliotekos visoms darbuotojoms už šiltų priėmimų, grožų pasibendrovimų.
Vakare pasivaikščiojom po Kupiškį, gyrėm, kad labai švarus miestelis, nusifotografavom.
Šeštadienio rytą traukėm namo per Virbališkį, Laukminiškį, Palėvenėlę, Anykščius, Kavarską ir namo. Labai geru gidu mums buvo vairavęs mašiną ir pasakojęs pakeliui kieno tai tėviškės, buvo Vladas Keršulis. Labai jam dėkingi.
Pas mus buvo pristatyta Onos Dapšytės – Kriukelienės knyga Kupiškio krašto partizanai”
1944–1953 m. dokumentinė kronika.
Ją išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras  rezistencijos tyrinėtojos, penkių brolių partizanų sesers Onos Dapšytės-Kriukelienės parengtą Kupiškio krašto partizanų dokumentinę kroniką.
Pagrindinis partizanų kovos tikslas – nepriklausomos valstybės atkūrimas. Neleisdami Lietuvoje susikurti ir įsitvirtinti sovietiniams okupaciniams administraciniams organams, partizanai siekė parodyti pasauliui ir okupantams, kad sovietų valdžia įvesta prievarta, o mobilizacija į okupacinę kariuomenę yra neteisėta. Jie tikėjosi, kad Vakarai ilgainiui įvykdys Atlanto chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo netekusioms tautoms.
Pasipriešinimo kovos Kupiškio krašte prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1953 m., kai buvo sunaikinti sričių apygardų štabai ir liko pavieniai partizanai. Šioje knygoje partizanų kovos ir jų slopinimas atskleidžiamas per Kupiškio krašto partizanų organizacinių struktūrų veiklą Skapiškio, Svėdasų, Šimonių, Subačiaus, Viešintų, Pandėlio (tik tiek, kiek tai susiję su kupiškėnų vadų veikla Pandėlio valsčiuje ir rajone), Vabalninko valsčiuje ir naujai įkurtuose Aukštupėnų ir Geležių valsčiuose.
Pati autorė pasakojo, kad sėdėjimas archyvuose, rinkimas medžiagos tikrai buvo labai sunkus alinantis darbas. Gal tikrai neveltui, nes susidomėjimas yra, dar ir dabar klausia, kur įsigyti šitą knygą.

„Užupečkio paveikslalių“ sutiktuvės mūsų klube

Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė atsivežė ne tik autorę Eugeniją Urbonienę, bet ir redaktorę  ….Baltrūnienę, skaitovę Danutę……….. Jai buvo duota komanda vesti knygos pristatymą. Lina profesionali knygų pristatymų vedėja, nes Kupiškio bibliotekoje pristatoma daug knygų ir ne tik kupiškėnų. Tai jos dėka buvo parašytas projektas “Kupiškėniški vaizdeliai”, kurio tikslas populiarinti kupiškėnų tarmę. Vienas iš uždavinių buvo išleisti Eugenijos Urbonienės knygą “Užupečkio paveikslaliai”. Tai serija vaizdelių apie kaimo žmones, kurių gyvenimo istorijos, įvairios jų išgyvenamos situacijos arba sugalvotos autorės, arba nugirstos iš bendraujančių žmonių, arba specialiai autorei papasakotos. Personažai apgyvendinti kaime išgalvotu – Užupečkio – vardu, kalba vaizdinga kupiškėnų tarme, vienaip ar kitaip išgyvena politines šalies realijas, įvairius buities ir greitai besikeičiančio gyvenimo akibrokštus bei džiaugsmingus įvykius. Iš Bikonių kaimo kilusi Eugenija Stančikaitė-Urbonienė visą gyvenimą dirbo žurnaliste laikraščiuose „Kupiškėnų mintys", „Kupiškio žinios", „Panevėžio rytas" ir kituose leidiniuose, suredagavo daugiau nei trisdešimt kupiškėniškos tematikos knygų. „Kėp žobalai vištai grūdas šita knyga nuskilo, bet ne aš viena ja galiu džiaugtis, juk pusė Aukštaitijos mokinių piešinius į knygą sudėjo..."  Už knygos apipavidalinimą ir sumaketavimą autorė dėkojo  dailėtyrininkui ir žurnalistui Vidmantui Jankauskui. Tokios knygos išliks amžinai, pragyvens mus ir anūkus. Bus taip, kad po 400 metų jos ieškos kokia mokytoja, pati jau tik kalbėdama angliškai. Tai Didelė knyga, ir Kupiškis turi didžiuotis ne tik Vytauto Rudoko, Uršulios Tamošiūnaičios, bet ir Eugenijos Urbonienės išleista knyga. "Visos atsivežtos knygos buvo išparduotos, do ir pritrūko. Džiugu, kad skaitom. Skaitovė Danutė…………iš savo bityno ir medaus puodynį padovanojo, jau išlaižėm valdybos posėdyje.
Dar buvo pristatytos dvi tarmiškai parašytos knygos: Algirdo Vaitiekūno knyga “Gimtinas Žėmaj” ir Dovilės Jonušytės-Sabaliauskienės “Atminties namai “Gimtnas žėmaj” tai anot paties šios knygos autoriaus, „Vaitiekūnioko Algio iš Skodinių 1986 matais prė vėnai valdžiai pradatas ir tiktai dabar, jau prė kitai valdžiai, pobaigtas posakojimas apie kupiškėniškų vaikystį ir jaunystį.
A. Vaitiekūnas papasakojo, kad rašyti atsiminimus iš gyvenimo Skodiniuose pradėjęs lyg ir iš dyko buvimo bei nuobodulio, gulėdamas Palangoje ant smėliuko. Į pajūrį jis tuomet buvo atvažiavęs su šeima. „Pasiėmiau bloknotą ir pradėjau rašinėti tarmiškai, atsisėdęs po pušele. Neseniai buvau grįžęs iš Skodinių, kur galėjau žmoniškai, kaip buvau išmokęs iš savo tėvų, pasišnekėti. Kitur tokios galimybės neturėjau. Būdamas artimoje emigracijoje irgi pasiilgsti savo šaknų, tarmės.
„Esu grafomanas, o ne rašytojas“, – renginio metu kuklinosi knygos autorius. Jis Šiaulių pedagoginiame institute yra baigęs rusų kalbos studijas. Rašyti jam patiko nuo mažens. Pradėjęs nuo eilėraščių. „Skodinių kaimo pradinės mokyklos mokytojas Pranas Tamošiūnas pasiūlė surengti geriausio eilėraščio konkursą. Man tą eilėraštį padėjo sukurti mama. Jis laimėjo trečiąją vietą“, – dalijosi prisiminimais A. Vaitiekūnas. Šeimoje esu trečias brolis. Išleidau trečią knygą. Dar dviejų esu sudarytojas. Sūnus pririnko pilną skrynią mano rankraščių. Gal iki savo 85-mečio pasiseks išleisti ir tris autorines knygas.  Tikiuosi, kad knyga gyvuos tol, kol gyvi bus žmonės“, – dalijosi mintimis buvęs skodinietis
Pasisakė skodinietė Vida Žilinskienė, ištrauką skaitė Romualdas Gudas.
Kitą knygą “Atminties namai” pristatė Dovilė Jonušytė- Sabaliauskienė.
Pasakojo, kaip gimė idėja rašyti prisiminimus, rodė nuotraukas. Ištraukas skaitė sesuo Regina Gabrijolavičienė. Knygą sudaro Kupiškio rajono Čiovydžių kaime gyvenusios Jonušių šeimos prisiminimai, apimantys laikotarpį nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio, bei šiame kieme pasakotos sakmės, pasakos, dainos, smulkioji tautosaka.
Dar buvo pristatytos dvi Vidmanto Jankausko sudarytos knygos, tai “Mokytojas Vincas Eidukas” ir kasmetinis almanachas “Kupiškis 2012”

LANKĖMĖS

DVIGUBA ŠVENTĖ ADOMYNĖJE
Spalvingai paminėta Valstybės Nepriklausomybės diena
Kaip niekada gausiai į Adomynės dvarą vasario 16-ąją rinkosi adomyniečiai ir svečiai. Juk proga — ne eilinė. Visa Lietuva šventė 95-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metines. Šventiškai išpuoštoje salėje iškilmingai sugiedoję Lietuvos himną visi susirinkusieji buvo pasveikinti šio renginio vedančiosios bendruomenės pirmininkės Virginijos Pakalniškienės. Ji linkėjo,  kurti savo krašto gerovę, prisiminti garbingą šalies istoriją, tęsti kovotojų tradicijas, darbuotis mūsų šiandieninės valstybės labui ir ateities kartoms.
„Jara“ pasipuošė naujais tautiniais kostiumais
 Svečiai atvyko ne tik garbingos Lietuvos datos paminėti, bet ir pasidžiaugti dar viena ypatinga proga adomyniečiams. Adomynės kaimo bendruomenė, vykdydama projektą „Tautiškumo ugdymas – bendruomeniškumo pagrindas“ savo darbais stengiasi puoselėti kaime etnokultūrines tradicijas, o didžiausi tautiškumo propaguotojai – folkloro ansamblio „Jara“ nariai. Jiems šiandieną ypatinga šventė: artistai pasipuošė naujais tikrais autentiškais tautiniais kostiumais, kurie buvo pasiūti šio projekto lėšomis.
Atvykę „Jaros“ krikštatėviai folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ artistai į sceną atėjo nešini tradicinėmis kupiškėniškomis lauktuvėmis ir atliko garbingą misiją: dvi „Jaros“ ansamblio dainininkes papuošė tradiciniu lietuvės moters galvos apdangalu — baltuoju nuometu — ir atliko tam skirtas apeigas.
O kai abiejų ansamblių balsai susiliejo į bendrą dainą, uždainavo visa salė, Kupiškėnų himnas po dvaro skliautais suskambo ypatingai skambiai ir galingai.

Vienas po kito mažojo jubiliejaus proga kolektyvą sveikino susirinkę svečiai.
Sveikintojų ir dovanų netrūko
Gražiausius linkėjimus Adomynei, jos žmonėms į šventę atvežė tolimesni ir artimesni svečiai. Eilėmis iškilmingai į visus kreipėsi ir mūsų Vilniaus Kupiškėnų klubo delegacija. Šventėje taip pat dalyvavo kaimyninės Juodpėnų bendruomenės atstovai, Šimonių, Šepetos, Laičių, Noriūnų laisvalaikio centrų vadovės. Visi linkėjo, kad Adomynėje nenutiltų dainos ir didžioji dvaro salė visada būtų pilna artistų ir žiūrovų, o šitaip gražiai pasipuošusiam „Jaros“ ansambliui atsivertų didžiosios scenos.

LINGAUDALA

Lingaudala prasidėjo rimtu įvadiniu renginiu „Motyvacija+Idėja=Kupiškis, kuris įvyko Kupiškio kultūros centro vitražų salėje. Šis renginys labai plačiai aprašytas Kupiškėnų mintyse “Gundė žuvimi ir intrigavo žvejų rojumi”
Tą patį vakarą, 17 val. Bibliotekoje Algirdas Latėnas skaitė Pauliaus Širvio ir Strazdelio poeziją. Po skaitymų, papasakojo apie savo kelią į aktorystę ir šiuolaikinį teatrą.
Šeštadienį etnografiniame muziejuje atidaryta Akvilės Zavišaitės darbų paroda ir vyko susitikimas su Juozo Baltušio dukra Rita Baltušyte, Akvilės mama. Buvo parodytas filmukas apie Akvilę, pristatytos knygos: „Juozas Baltušis iš arti“ ir „Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“. Rita po filmuko negalėjo ramiai kalbėti, juk prisiminimai tokie jautrūs...Muziejaus salė buvo pilnutėlė, daug gėlių, didelė eilė gauti autografą...
O mieste jau laukė bromai iškraiglioti: Tarmių, Sukilėlių, Lakūnų, Lauryno, praėjęs per bromą gauni medalį su virvele. Jau vakare centrinėj Kupiškio aikštėje vyko Lingaudalas atidarymas, kur dalyvavo ne tik Kupiškio atlikėjai, bet ir kitų šalių.
Sekmadienį vyko mugė, koncertas. O bibliotekoje vyko dviejų knygų pristatymas, tai: „Kupiškis 2012” ir “Mokytojas Vincas Eidukas“. Dalyvavo ir mūsų klubo nariai Vidmantas Jankauskas, Romualdas Gudas su žmona Danguole ir Vilius Naujikas.

J.Balio archyvas: lobio susigrąžinimas

Dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveiksluose – Lietuvos istorija
2013-11-14
Vilniaus įgulos karininkų ramovėje atidaryta Utenos kolegijos dėstytojos, dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda „Lietuvos istorija drobėje“.
Jau ne pirmą kartą Laima Tubelytė – Kriukelienė kupiškėnus kviečia į savo darbų parodas, ji kilusi nuo Skapiškio, todėl ir parodos atidaryme dalyvavo daugiau skapiškėnų.
Per savo kūrybinės veiklos laikotarpį dailininkė yra nutapiusi daugiau nei 40 paveikslų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tema. Pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių šia tema tapybai.
Kaip sako pati autorė, tapyti Lietuvos istoriją ji jaučianti neblėstantį poreikį ir matanti didžiulę prasmę. „Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – man nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai ir Gyvenimui galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su meno mylėtojais“, - sako L. Tubelytė-Kriukelienė.
„Kūryba man – tai gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas, o taip pat minčių, idėjų bei ieškojimų įprasminimas.

KELIONĖS, EKSKURSIJOS


Vilniaus centre, Gedimino pr. ir Totorių g. sankirtoje, Lietuvos banko atidarytas Pinigų muziejus supažindina lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje.
Ekspozicija išsidėsčiusi per du aukštus.
Pinigų muziejus - interaktyvus muziejus, pritaikytas ne tik pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pačiam lankytojui aktyviai dalyvauti pažinimo procese.
Žmogaus dydžio silikoninis kalėjo manekenas su atkurta jam būdinga XV-XVI a. apranga ir sraigtinis presas, kuriuo pasigaminome Pinigų muziejaus suvenyrinę SKATIKO plokštelę.
O kur dar svarstyklės, žmogaus kūno masę paverčiančios aukso mase ... ir t.t. Tiek daug susirinko kupiškėnų, kad vos tilpome. Tikrai buvo labai įdomu, negalėjome išeiti...

KELIONĖ Į SUVALKIJĄ

Grupelė Vilniaus kupiškėnų klubo narių birželio 22-23 d. kartu su Vilniaus "Bočiais" keliavo po Suvalkijos (Sūduvos) kraštą.
Pirmasis mūsų sustojimas buvo prie MEGOS prekybos centro, kur ėjome pasižiūrėti įspūdingo akvariumo, kuriame plaukiojo ne tik gražios žuvys, bet ir šešetas ryklių. Gražu!
Toliau mūsų kelionė buvo labai turininga.
Antras sustojimas buvo jau Šakių rajone Lukšių seniūnijos Zyplių dvare. Dvaras atstatytas dėka Lukšių seniūno Vido Cikano, labai darbštaus, sugebančio suburti visuomenę, labai matomas savo išvaizda ir gabumais žmogus.
Dabar dvaras yra traukos centras, čia vyksta kultūriniai renginiai, plenerai, arklidėse atidaryta dailės galerija. Zyplių dvaras, tai kultūrinis centras visos seniūnijos. Mums dvaras paliko labai gerą įspūdį.
Toliau važiavome į Gelgaudiškį, kur aplankėme Gelgaudiškio dvarą. Šiame dvare mus pasitiko ponaitis Edgaras Pilypaitis, tikras dvaro liokajus. Jis trumpai papasakojo dvaro ir parko istoriją, apie dvaro šeimininkus. Turėjome galimybę palyginti abu dvarus. Zyplių dvare krosnys ir dabar kūrenamos, o Gelgaudiškio – ne.
Pasidžiaugę restauruotų dvarų grožiu, važiavome į Jurbarką, kur sustojome prie skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus.
Grybo anūkė Rasa mums labai detaliai ir nuoširdžiai papasakojo apie V. Grybo vaikystę, jo ankstyvus gabumus lipdyti ir drožti, apie visą sudėtingą gyvenimą, jo mokslus užsienyje, grįžimą į Lietuvą. Dirbtuvėse susipažinome su pagrindinėmis skulptūromis: kunigaikščiui Vytautui, Simonui Daukantui, Nukryžiuotasis, Angelas ir kt. Anūkė pabrėžė, kad į jo dirbtuves nieks negalėjo užeiti.
Už 9 km nuo V.Grybo muziejaus yra Sudargo 5 piliakalnių virtinė. Visi turi savo pavadinimus: Balnakalnis, Žydkapis, Bevardis, Pilaitė, Vorpilis. Kitoje pusėje Nemuno riba su Kaliningrado sritimi. Tikrai niekur nepamatysite tokios gražios panoramos, kaip čia. Sakoma, kad tai antroji Kernavė.
Iš Sudargo vykome į Kudirkos Naumiestį, kur prie paminklo Vincui Kudirkai nusifotografavome, aplankėme V.Kudirkos kapą, sugiedojome tautinę giesmę. Dar Kudirkos Naumiestyje P. Mašioto 42 sodybos kieme apžiūrėjome neįprastą skulptoriaus Prano Sederavičiaus didžiules cementines skulptūras. Labai didelės arklių, briedžių, angelų skulptūros, Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, Maironio, Vaičaičio, V. Kudirkos ir kiti biustai. Tai primityvaus liaudies meno pavyzdys.
Sustojame Kybartuose. Čia randame ir rusų tapytojui peizažistui Isakui Levitanui atminti pastatytą 1977m. Broniaus Vyšniausko paminklinį biustą, nes I. Levitanas gimė Kybartuose.
Sustojame prie gražaus Vištyčio ežero. Kas maudėsi, o kas tik pabraidė...
Išsimaudę, atsipūtę vykstame į Bartninkus Vilkaviškio rajone, kur jau apsistojame kaimo turizmo sodyboje būsimai nakvynei. Pasiskirstome „kolektyvinius“ būstus, kas pirtelėj, kas vagonėlyje, kas salėje su miegmaišiais. Viena naktis, nieko baisaus, svarbiau kolektyvas... Pasikrovę suneštiniam stalui valgių, vykstam į bendruomenės namus.
Pasitinka su duona, muzika, pasijutom labai laukiami. Salė pilnutėlė, laukia koncerto. Pirmieji pasirodo Vilniaus "Bočių" „Rasoda“, po jų Vilkaviškio "Bočiai", Vilniaus moterų ansamblis „Šarma“.
Po koncerto suneštinis stalas, kaimo bendruomenė vaišina sūriais ir pienu. Toliau sekė šokiai, dainos. Smagu buvo. Duonutę pasilikome, valgėme autobuse.
Ryte, gal ir nelabai išsimiegoję kolektyviai, bet buvome visi linksmi ir žvalūs. Atvyko Bartninkų seniūnė, kuri mums parodė įdomias seniūnijos vietas.
Aplankėme senosios bažnyčios griuvėsius, ant kurių net gandras lizdą susisukęs. Aplankėme Budavonės miške nužudytiems kunigams paminklą. Toliau važiavome į Ožkabalius, kur atstatyta Jono Basanavičiaus sodyba (architektė kupiškietė Živilė Mačionienė) ir pasodintas Atgimimo ąžuolynas.
Sodybos gidė Rasa labai nuosekliai papasakojo apie J. Basanavičiaus tėvus, vaikystę, mokslus, darbus, visuomeninę, tautinę veiklą, apie sodybos atstatymą, ekspozicijos surinkimą. Atrakino ir parodė klėtį, klojimą.
Iš šulinio pasisėmėme šalto vandens. Seniūnė palydėjo iki aukuro ąžuolyne, kur vyksta įvairios šventės. Nusifotografavome prie kupiškėno signataro L. Apšegos ąžuoliuko.
Seniūnė dar palydi iki Piliakalnių piliakalnio, pakylam ir nusileidžiam. Visur gražu. Dar nuvežė iki senųjų totorių kapinių Vinkšnupių kaime.
Toliau sukam ratą pro Kalvariją į Marijampolę. Marijampolėje aplankom bažnyčią ir Žemaitės kapą.
Riedam pro Prienus, sustojame Birštone. Aplankome paminklą Vytautui, pasivaikštom nuostabia krantine, grožimės gėlynais, sutvarkytu grindiniu ir sanatorijomis.
Pravažiavę „Napaleono kepurę“ užsukam prie Velnio duobės Aukštadvaryje. Trakai jau čia pat, užsukam paragauti garsiųjų kibinų. Vairuotojas visus vaišino kava, nuostabu.
Su dainomis grįžtam į Vilnių, patenkinti tikrai turininga kelione, tarsi ir nepavargom. Keliaukim!

KELIONĖ Į PAJŪRĮ

Ankstų birželio 18 d. rytą pilnas autobusas klegančių vaikų, mokytojų ir senjorų pajudėjo iš Lazdynų ir pasuko tiesiu taikymu į Vilnius – Kaunas autostradą. Pirmasis mūsų sustojimas-tikslas- aplankyti ir pasigrožėti Kretingos savivaldybėje Darbėnų seniūnijoje Mažučių kaime japonišką sodą SAMOGITIA (skambantys kedrai arba partnerystės sodas). Jis buvo pradėtas kurti 2007 metais savininko Šarūno Kasmausko iniciatyva. Tai bus didžiausias Europoje japoniškas sodas, kuris užims 16 ha plotą.
Papasakoti, ką jautei vaikščiodamas po japonišką sodą, sudėtinga, todėl, kad tai reikia pajausti. Grožis, harmonija, tobula estetika. Čia dar kartą supranti, koks gražus lietuviškas berželis, pasodintas geroje vietoje.  Aplankėme ir BONSAI užtvarą, kur mūsų laimei žydėjo pačios didžiausios azalijos. Nuostabu.
Pasisėmę daug energijos japoniškame sode, lėkėme tiesiai į Šventąją, kur įsikūrę „Limetos“ poilsio namuose, ėjome tiesiai prie jūros.
Vakare, pasipuošę, pasitempę, rinkomės fojė, kur visi laukėme koncerto-konkurso. Koncerto vedantysis Petras Žiupsnys, komisija – labai griežta: Rimantas Skaistis, Alfredas Gusčius ir kt.
Koncertas prasidėjo „apšilimo“ šokiu, kurį turėjo šokti visi. Po to koncertavo visi moksleiviai.
Kupiškėnų senjorai tarmių metų garbei užtraukė savo himną „Oi jūs susiedai“ ir Filomena paskaitė Tamošiūnaičios ailias, parašytas tarmiškai „Dainuška apė Kupiškį“ .Po koncerto vaišinomės saldainiais, vaisiais, Rimanto medumi.
Kitą dieną persikėlę keltu, „lėkėm“ link Nidos.
Aplankėm Parnidžio kopą, Saulės laikrodį, nusifotografavome ir važiavome prie jūros. Jūra buvo gana rami, pakrantė pilna karkvabalių gaišenų ir dumblių. Vaizdelis nelabai koks, bet oras buvo puikus, kas norėjo, tas maudėsi. Atsigaivinę jūros vėjeliu, vykome į Nidą. Kaip gi nepasivaikščioti stulbinančio, fantastiško grožio (taip sakydavo V. Kernagis) po Nidą, aplankėme ir V. Kernagio skulptūrą-suolelį, nusifotografavome ir pasukome Juodkrantės link. Juodkrantėje kas ėjo į Raganų kalną, kas pirko žuvį, kas pasivaikščiojo nuostabia krantine.
Trečia diena – grįžimo diena. Prieš išvykimą sustojame kolektyvinei nuotraukai, kad liktų prisiminimas. Grįžtame labai gražiu panemunės keliu, pro Jurbarką, Šilutę, Kintus, aplankėme ir Ventės Ragą, Kintuose nusipirkome šviežiai rūkytos žuvies, Šilutėje papietavome. Grįžtant sutiktiems objektams kaip gandrams, arkliams, linams traukėme jų garbei parašytas dainas.
Smagi buvo kelionė, aišku trūko tikro gido. Manom, kad ateityje bus ir gidas.
Dėkojame mūsų kraštiečiui Rimantui Skaisčiui, kuris nepamiršta „įsimesti“ į autobusą ir kupiškėnų grupelę.
Sakome: didelis DAKUI.


ŠVENTĖS

TRYS KARALIAI

Sausio mėn. šventėm Tris Karalius. Koncertavo, kaip ir šiais metais Šeškinės Bočiai. Mūsų išradingoji Valda sugalvojo ir labai kūrybingai pasveikino ir padėkojo labiausiai klubui nusipelniusius žmones.

AUKŠTAIČIŲ GEGUŽINĖ

Kaip ir kiekvieną vasarą prieš Jonines „Lakštingalos kavinėje vyko Aukštaičių klubų  gegužinė. Atsakingi už renginį buvo Molėtų klubas. Kavinė buvo pilna klubų narių, tiesiog klegėjo. Vyko koncertas, konkursas, šoko, dainavo. Ataikit bet kokiu oru, nepasigailasta. Mėskit sodus, daržus ir ataikit gegužinan. Bus linksma.

KAROLIO RIMTAUTO KAŠPONIO 80 metų Jubiliejus

Muzikologas, pardavęs dūšią GREIMUI

Profesorių Karolį Rimtautą Kašponį mokslo visuomenė daug metų žinojo kaip muzikos pedagogą, chorvedį, muzikologą, o pastaruosius bent trylika metų ir kaip ištikimą Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) gyvenimo lietuviškojo periodo tyrinėtoją.. Savo pavyzdžiu K. R. Kašponis įrodo, kad ir užtarnautame poilsyje žmogus gali mėgautis ne vien ramiu gyvenimo užutėkiu, bet, jei sveikata leidžia, ir toliau gali išlikti aktyvus tyrinėtojas, naudingas visuomenės narys, išlieka įvairių būdų pasitarnauti mokslui ar mokslo istorijai.
Dabar K. R. Kašponis gyvena savo parašytos knygos apie Algirdo Juliaus Greimo vaikystę leidybos rūpesčiais, bet tai tėra tik dalis jo dabartinio gyvenimo. Kad profesorius nenutolo nuo mokslinės ir aktyvios visuomeninės veiklos, patvirtina ir faktas, kad jis dalyvavo 2012 m. spalio 5–9 d. Kinijoje vykusiame XI pasauliniame semiotikos kongrese „Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų“. Atstovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, ir tą užduotį atliko visai ne formaliai.
Į Pasaulinį semiotikos kongresą Kinijoje K. R. Kašponis vyko su pranešimu „Intelektualiųjų ir estetinių ženklų genezė A. J. Greimo biografijoje“,  Turime ir dar vieną Kašponio vaisingos tiriamosios ir visuomeninės veiklos rezultatą – daugeliu atveju būtent jo iniciatyvų dėka A. J. Greimo vardas atminimo lentose atsirado ant mokyklų ir gimnazijų pastatų, gyvenamųjų namų Kupiškyje, Marijampolėje, Kunigiškiuose (Anykščių r.) ir Šiauliuose, taip pat Prienuose ant tilto ir gyvenamojo namo J. Basanavičiaus g. 12. R.Kašponis 1943 m. pradėjo mokytis Kupiškio vidurinėje mokykloje. Dar besimokydamas mokykloje vadovavo kameriniam orkestrui, grojo smuiku ir saksofonu. Toliau sekė studijos net dviejuose universitetuose, knygų, monografijų rašymai, darbas konservatorijoje, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Jo katedros absolventai dabar garsūs visiems žinomi dirigentai, kaip Petras Bingelis, Juozas Kairys, Povilas Gylys ir t.t.
Teatro ir muzikos akademija surengė labai gražų Kašponio 80 metų paminėjimą, kuriame pasisakė jo buvę studentai, kiti garbūs svečiai. Buvom pakviesti ir mes Vilniaus kupiškėnai. Džiaugiamės, kad toks didis žmogus nenutraukė su mumis ryšių ir tikimės ateityje pakviesti pristatyti knygą apie Julių Greimą.

KUPIŠKIO ETNOGRAFIJOS MUZIEJUI 70 METŲ

Lapkričio pabaigoje buvome pakviesti į Kupiškio etnografijos muziejaus Jubiliejų.
Muziejus buvo įkurtas 1943 metais seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių dėka. Seserys padovanojo pirmuosius 200 eksponatų, pasakojo Glemžų giminės atstovas, profesorius Jonas Glemža.
Gražių, prasmingų darbų linkėjo ir muziejininkai ir bibliotekininkai, kultūros, švietimo darbuotojai iš aplinkinių rajonų. Iš Vilniaus, Kauno atvykę kupiškėnai sveikino tarmiškai. Tarp sveikinimų įsiterpdavo šokėjos, ne vieną melodiją sugrojo Arvydo Kirdos šeimos ansamblis, o moksleivės iš Šepetos net Glemžaites suvaidino. Istorikė Irena Eigelienė perdavė muziejui nemažai išsaugotų relikvijų. Direktorė Violeta Aleknienė negailėjo gražių žodžių kolektyvui, čia dirba žmonės tik iš pašaukimo.
Gražus buvo muziejaus Jubiliejus.


PAS MUS KONCERTAVO

Šeškinės liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai“
Lilijanos Ablėnaitės moterų ansamblis
Trakų Vokės ansamblis „Vija“, vadovas Arvydas Kirda
Raskilos klubo saviveiklininkai
Šepetos Almos Adamkienės vardo mokyklos moksleivės parodė kompoziciją „Kaip laumės lauminėjo“

INTERNETAS

Apie Vilniaus kupiškėnų interneto svetainę: (2014)

-Interneto svetainė pradėta 2007 m liepos mėnesį. Per visą jos gyvavimo laiką ją aplankė 82000 lankytojų. Kas mėnesį lankytojų skaičius pasipildo beveik 1200.
- Skaitlingiausias lankytojų srautas iš Lietuvos, virš 70000, kasmet jų pasipildo po 11000.
- Kitos šalys svetainę lanko taip:
- JAV – 3700 arba į metus po 600 kartų
- Rusija -1500
- Vokietija -1200
- Didžioji Britanija – 900
- Ukraina -400
- Olandija – 300
- Prancūzija, Norvegija, Italija  po 200 kartų
Daugiausiai lankytojų pamėgti straipsniai nuo kurių pradedamas svetainės lankymas
Yra apie „Šilauogių plantaciją“, Eugeniją Bajorytę ir Regimantą Adomaitį, Žalgirio mūšį, Filomenos darželį, Kupiškėnų himną, Šimoniečių moksleivius, Poezijos pavasarėlį Adomynėje.
Per metus svetainėje patalpinti 37 straipsniai, su 370 nuotraukų, atspindintys klubo gyvenimą, aktualius įvykius šalyje, įžymias datas, klubo jubiliatus.
Stengiamės nevėluoti, apie įvykį ar jubiliejų informaciją jau galima skaityti kitą rytą po įvykio. Fotoaparatais įvykius fiksuoja tikras profesionalas Vilius Naujikas, ir fotografai mėgėjai Albinas Čiurlys, Vidmantas Tubelis, Jonas Bieliauskas ir kiti klubo nariai.
Yra numatyta išleisti klubo narių biografijų internetinę ir spausdintinę knygą, biografijos renkamos, nors nelengvai, darbas juda pirmyn.


JUBILIATAI
70 metų
Bernotas Bonifacijus
Leparskienė Aleksandra

75 metai
Pamarnackaitė Alma
Vosylytė Klementina
Gasperavičius Rimantas
Matulionienė Ilona
Ribokienė Liucija
Pažemys Arnoldas
Martinonienė Bronislava
Kavoliūnaitė Irena
Šlapelis Jonas
Vaitkevičienė Ona

80 metų
Galinienė Aldona
Žilinskienė Marija
Kinderytė Nijolė
Zolubas Algimantas
Mačionienė Živilė
Bajarskienė Julija

85 metai
Čiurlys Teofilis
Vidugiris Linas

NETEKTYS

Petras Stankevičius
Bronislovas Kurkulis
Kazys Mažylis

DĖKOJAME

Visiems norisi padėkoti, kad ateinat į suvėjimus, kad tvarkingai mokat nario mokestį ir kad gražiai praeina mūsų susitikimai. Dėkojam tiems, kurie patys, jūsų vaikai, anūkai, pažįstami ar giminaičiai, skyrė pernai 2%  pajamų mokesčio. Gaila, kad mokesčių inspekcija negali suteikti vardinio sąrašo, galėtume konkrečiai padėkoti.
 Dėkojame Kupiškio savivaldybei, kuri parėmė knygos „Keliai veda Kupiškin „ išleidimą.
Norisi paminėt tuos, kurie daro gerus darbus, tuo garsindami kupiškėno vardą plačiąja prasme.  Kad ir nevaikšto dabar į klubą kaip Rimtautas Kašponis, apie kurį jau kalbėjome, kaip Algimantas Zolubas, nepavargdamas ir toliau sudarinėja „Varpo“ leidinį. Toliau ant pjedestalo keliamas ir neakivaizdinį „Daktaro“ laipsnį gavęs Vidmantas Jankauskas, kuris leidžia knygas apie įžymius kupiškėnus, kasmetinį Kupiškio almanachą. Jo leidiniai visad pristatomi Kupiškio bibliotekoje, o ištraukas skaito mūsų klubo narys Romualdas Gudas.
Greitai pristatysim Klementinos Vosylytės Užbaigtą „Kupiškėnų Žodyną“. Tai jos didžiausias asmeninis indėlis, kad mūsų ateities kartoms liktų kupiškėniška tarmė, kad jaunimas žinotų, kaip kalbėjo jų seneliai.
Norisi ne tik paminėti, bet ir labai padėkoti interneto „Direktoriui“ Albinui Čiurliui, kuris grįžęs namo iš suvėjimo per naktį įkelia nuotraukas. Renginio metu pasitikslina vardus, pavardes, pareigas. Greta norisi padėkot ir Vidmantui Tubeliui, kuris visada parengia Ataskaitiniam susirinkimui skaidres, tai ne taip jau greitai ir lengvai galima padaryti. Pasižiūrėt gražu, o padirbėt tikrai reikia. Ačiū jam.
Etatinis Sėlių fotografas Vilius Naujikas, profesionaliai apžiūri, aprėmina visas nuotraukas ir daugeliui adresatų išsiunčia, dar ir į Sėlių kupiškėnų suolą pasodina.
Rimantas Skaistis kasmet organizuoja ekskursijas į pajūrį ir priima grupelę kupiškėnų kartu keliauti. Ačiū jam. Gražina Berkelienė pasistengė, kad grupė kupiškėnų galėtų keliauti kartu su Vilniaus Bočiais.
Žybartas Simonaitis – vėliavnešys, himno užvedėjas, paveldo nenuilstantis statytojas.
Jam nenusileidžia ir Alfonsas Čeika, kuris neduoda miegoti skapiškėnams.
Turim ir labai pilietiškų žmonių klube, kuriems ne tas pats kur eina mūsų valstybė. Noriu paminėti Algirdą Šukį, kuris labai aktyviai dalyvauja ir reiškiasi dėl savivaldos modelio pakeitimo. Kas neabejingi, rašo laiškus seimo nariams, biurokratams ir kitiems valdininkams.

Dėkoju valdybos nariams, kurių dauguma naujokai šiame darbe, bet labai stengiasi ir manau, kad puikiai sekasi. Valdyboje, palyginus, nedaug narių, o darbo tai yra, jei nori viską gerai padaryt. Todėl kviečiu visus prisidėt, aktyviai dalyvaut mūsų veikloje, išsijudinkim, juk niekas už mus nieko nepadarys.

Todėl kviesčiau pasisakyti tuos, kurie išvardintų ką dar galima nuveikti, bet ir pačiam pasisakiusiam reikėtų prisidėti prie tų siūlymų. Tai būtų labai džiugu.

O nepadarytų darbų yra: nebuvo pakviesta nei viena bendruomenė ar seniūnija, mažai ekskursijų. Knygos „Keliai veda Kupiškin“ prastas platinimas. Yra nuomonė, kad reikia tęsti aprašyti kaimus, tai tie siūlytojai ir gali imtis to darbo, kaip tai darė amž. Petras Pečiūra.
Dar kartą dėkoju, kad priimate mus tokius, kokie mes esame. Kas norite didelių pasikeitimų, pasikeiskim, manau niekas neprieštaraus.

Dėkoju už kantrybį ir kad išklausąt.
Dakui.