ATSISVEIKINAME SU AKADEMIKU, KUPIŠKĖNU VYTAUTU MERKIU

akad. Vytautas Merkys

Eidamas 84-uosius metus liepos 25 dieną Vilniuje mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys.
V. Merkys buvo vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų - humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (1968), profesorius (1991), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990), Gardino universiteto garbės daktaras (1993). Mokslininkas buvo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, Mokslų akademijos Simono Daukanto premijos (1996) ir Lietuvos mokslo premijos (1997) laureatas.

V. Merkys gimė 1929 m. gegužės 5 d. Rokiškio apskrities Čivų kaime, dabar Kupiškio raj. Baigė Kupiškio gimnaziją, 1951 m. - Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1953-1986 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas,  1887-1992 m. - Lietuvos istorijos instituto direktorius, nuo 1992 m. - vyriausiasis mokslinis bendradarbis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Lituanistica“ ir tęstinio leidinio „Lietuvos istorijos metraštis“ redakcinių komisijų pirmininkas.

V. Merkys parašė monografijas apie Simoną Daukantą, Motiejų Valančių, Konstantiną Jablonskį, Igną Jonyną, Lietuvos knygnešius, draudžiamosios lietuviškos spaudos kelią ir kt., parengė S. Daukanto, M, Valančiaus, K. Jablonskio raštų leidimus.
Jau gyvenimo saulėlydyje Vytautas Merkys išleido ir savo atsiminimų knygą „Atminties prošvaistės“ (2009), kurioje atskleidė istoriko darbo okupacijos sąlygomis užkulisius. Tuo metu iškylančius sunkumus, suvaržymus reikėjo mokėti apeiti, tad stebina Vytauto Merkio ir jo kartos istorikų pasiryžimas, nepaisant visko, gilintis į Lietuvos praeitį, paisyti tautos interesų ir mokslinės etikos.

Pagal L.R.
Velionis pašarvotas šv. Jonų bažnyčioje. Lankymas nuo liepos 27 d. 14:30. Išlydėjimas liepos 28 d. 12:15