2012-07-26

ATSISVEIKINAME SU AKADEMIKU, KUPIŠKĖNU VYTAUTU MERKIU






akad. Vytautas Merkys
Eidamas 84-uosius metus liepos 25 dieną Vilniuje mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys.
V. Merkys buvo vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų - humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (1968), profesorius (1991), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990), Gardino universiteto garbės daktaras (1993). Mokslininkas buvo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, Mokslų akademijos Simono Daukanto premijos (1996) ir Lietuvos mokslo premijos (1997) laureatas.
V. Merkys gimė 1929 m. gegužės 5 d. Rokiškio apskrities Čivų kaime, dabar Kupiškio raj. Baigė Kupiškio gimnaziją, 1951 m. - Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1953-1986 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas,  1887-1992 m. - Lietuvos istorijos instituto direktorius, nuo 1992 m. - vyriausiasis mokslinis bendradarbis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Lituanistica“ ir tęstinio leidinio „Lietuvos istorijos metraštis“ redakcinių komisijų pirmininkas.
V. Merkys parašė monografijas apie Simoną Daukantą, Motiejų Valančių, Konstantiną Jablonskį, Igną Jonyną, Lietuvos knygnešius, draudžiamosios lietuviškos spaudos kelią ir kt., parengė S. Daukanto, M, Valančiaus, K. Jablonskio raštų leidimus.
Jau gyvenimo saulėlydyje Vytautas Merkys išleido ir savo atsiminimų knygą „Atminties prošvaistės“ (2009), kurioje atskleidė istoriko darbo okupacijos sąlygomis užkulisius. Tuo metu iškylančius sunkumus, suvaržymus reikėjo mokėti apeiti, tad stebina Vytauto Merkio ir jo kartos istorikų pasiryžimas, nepaisant visko, gilintis į Lietuvos praeitį, paisyti tautos interesų ir mokslinės etikos.
Pagal L.R.
Velionis pašarvotas šv. Jonų bažnyčioje. Lankymas nuo liepos 27 d. 14:30. Išlydėjimas liepos 28 d. 12:15

Sveikiname Petrą Pečiūrą su 85 jubiliejumi









Vilniaus kupiškėnai sveikina klubo narį, šimonietį, Petrą Pečiūrą su 85 - mečiu ir laukia pasirodant klubo suvėjimuose.

2012-07-18

VAŽIUOJAME Į TRAKUS, AUKŠTADVARĮ

Važiuojame į Dalgedų kaimo turizmo sodybą įsikūrusią visai ant Vilkokšnio ežero pakrantės – jaukiame ir atokiame gamtos kampelyje.
Kaimo sodybos etnografiniame kambaryje, krosnyje išsikepsime naminės duonos,  susipažinsite su senoviniais rakandais, duonos kepimo tradicijomis ir papročiais.

 Mes kupiškėnai, visa bandome lyginti, kokie skirtumai ir tapatumai tarp sėlių ir dzūkų žodžių.
Visa panašu, bet yra ir skirtumų. Dzūkų žodžiai, kaip: kačerga, ližė, vėtyklė, spragilas, blėkelės, duonkubilis, girnos, rugių pėdas, guba, bezmėnas mums suprantami. Bet be paaiškinimų nelabai suprastume, kas yra: skujinė (šluotelė iš pušų šakelių krosnies pado pelenams šluoti), nekocia (medinė gelda), nekotėla (geldelė), mendelis (guba).
Suprasime, kas yra: andarokas, šienikas, paduška, lopšys, bet nelabai: laškos (lovos), rubaška (moteriška bliuska)

 



Aldutė, kaip ant delno, mums išklojo rugio grūdo kelią. Ji V. Universiteto  auklėtinė. Keturias   moterų kartas pamatėme sodyboje. Tai močiutė Ona, mama Aldutė, duktė Miglė ir jauniausioji anūkėlė Saulutė, kuriai dar tik šeši metukai.


Močiutė Ona . Jai  84 m.

O čia visos Dalgėdų sodybos moterys



Klausėmės ausis ištempę


Sesutės prie audimo staklių

tuoj šausim į krosnį

Mūsų Jonelis tikras dailininkas, kažin ką piršteliu piešia. 

Kiekvienam į  rieškučias tešlos ...


Dirbam išsijuosę 


Kiekvienas minkė savo kepaliuką, pažymėdamas savo ženklu

Atsakingas darbas teko p. Miglei - padalinti tešlą kaid visiems pakaktų



Duonytė iškepė, reik susirasti savo kepaliuką



Garbingoje vietoje Dievulio abrozdėliai

Malu, malu. Tokį darbą šeimoje darydavo vaikai, kai būdavo prariekiamas paskutinis praėjusio kepimo duonos kepalas

Daug ką sužinojome iš vyriausios sodyboje -  Aldutės


Onutė pabandė austi, kaip jai sekėsi pasakys ji pati ... 


Susėdome į valtis prie Vilkokšnio ežero

Skanūs buvo pietūs, ragavome ir velnio lašelių ... 




Graži sodybos aplinka 




Po velnio duobės apžiūros 






Velnio duobės nugalėtojai + fotografas

Kai kas Velnio duobei atsuko nugaras

Duobės šlaiteliai




Prie senosios Trakų kibininės 


Prie Senosios kibinės

Skanūs buvo kibinai, galėjome pasirinkti, kas su bėėė,bėėė, kas su kriūū, kriūū įdaru

Stalas platus, sutilpome visi


2012-07-16

PRANEŠIMAS


Mieli kupiškėnai,

pranešame, kad antrą "Kupiškėnų enciklopedijos" tomą (K-P)  galite įsigyti Dailės akademijos knygyne  (Maironio 6), kaina - 142 Lt
Paskubėkite, tiražas tik 300
Malonaus skaitymo.

Klubo valdyba

2012-07-10

PAJŪRIAIS ...

IŠLYDĖJIMAS
Pajūriais, pamariais
Vida Kisielienė, Lazdynų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Lazdynų mikrorajono švietimo įstaigas ir „senjorus“ sieja glaudi draugystė jau daugelį metų. Tradiciniu tapo mikrorajono tautinių dainų konkursas, kurį kasmet rengia judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ aktyvus dalyvis bei Vilniaus kupiškėnų klubo narys Rimantas Skaistis.
Šįkart tautinių dainų konkursas vyko gražioje renovuotoje Lazdynų vidurinėje mokykloje, į kurią atvyko „Ąžuolyno“ progimnazijos, „Minties“ gimnazijos, Trakų Vokės, Žėručio ir, žinoma, Lazdynų vidurinės mokyklos dainininkai. Dainavo solistai, duetai, ansambliai, skambėjo dainos įvairiomis kalbomis.
Mokyklos direktorė Marija Klimaševska pasveikino visus dalyvius sakydama, kad daina padeda gyventi, ir palinkėjo visiems kūrybiškumo ir nuostabios vasaros.
Visi su nekantrumu laukė komisijos sprendimo: „Kas gi šiais metais dainavo geriausiai?“ Kompetentingai komisijai nuspręsti buvo sunku, nes daina buvo viena už kitą skambesnė. Komisijos sprendimas ir įteiktos dovanos buvo suteiktos audringais plojimais. Bet visi laukė didžiojo prizo – kelionės į Pajūrį. Išaušo ilgai lauktoji diena, kai Erfurto gatvę iš ankstaus ryto užplūdo minia mokinių, tėvelių, mokytojų. Kai kas iš tėvelių savo atžalą gal ir pirmą kartą išleido į kelionę su nerimu širdyje…
Džiugu, kad išvykstančiųjų palydėti atvyko nepamirštantis bendruomenės buvęs Lazdynų seniūnas, dabar miesto tarybos narys Algis Srelčiūnas, kuris ilgai mojavo ranka ir linkėjo „gero vėjo“.
Autobusas skriejo Lietuvos keliais, keleliais: Kaunas, Kryžkalnis, Bijotai, Klaipėda, Palanga, pagaliau Šventoji… Trys dienos, praleistos kelionėje, prabėgo akimirksniu, bet įspūdžiai ilgai išliks atmintyje. Poilsio namuose „Limeta“ mūsų kelionės organizatorius R.Skaistis surengė dalyvių koncertą bei vaišino medumi. Koncerto metu dainavo ne tik mokiniai – dainą “Raskila” dainavo ir direktorė Marija Klimaševska su pavaduotoja Vida Kisieliene, o joms pritarė mergaitės. Koncertas buvo nuoširdus ir draugiškas, o atlikėjams negailėta aplodismentų.
Jūros bangos, besileidžianti saulė, karštos kopos, šviežiai rūkyta žuvis – ilgai išliks keliautojų atmintyje ir vaizdo juostoje.
Už viską norime padėkoti Rimantui Skaisčiui, kuris skatina nepamiršti tautinių dainų, jas dainuoti nuo mažens, nuo mokyklos suolo…
Kaip didžiausia padėka gimė eilės apie kelionę.
Į kelionę išvažiavus,
Rimantas mums vadovavo:
Suskaičiuoti kaip viščiukai,
Valentinas vairą suko...
                         Vilnius, Kaunas ir Bijotai,
Štai ir lauktoji Šventoji.
Saulė mums linksmai mojuoja,
Jūra laukia išsvajota.
Saulei šviečiant iš pat ryto
Mes susiruošėm į Nidą.
Nuotaika puiki puiki!
Kas mūs laukia pakely?
Žalios pušys, karštas smėlis,
Jūros bangos tiesiog žėri.
Gal sulauksim ir undinės
Ar nepaprasto delfino?
Ačiū, Rimantai, mielasis
Už bangas tas mėlynąsias,
Už kelionę, rūpesčius
Ir patirtus įspūdžius.

2012-07-04