2011-08-24

VIEŠNAGĖ VIRDŽINIJOJE BAIGTA Nr.4













,

Pabuvojau Vašingtone. Miestas pavadintas pirmojo Amerikos prezidento vardu , nes vietą sostinei išrinko pats prezidentas. 1791m Merilendo ir Virdžinijos fedaraline valdžia prie Potomako upės išskyrė 100 kvadratinių mylių žemės.

Didžiausios įžymybės tai Baltieji Rūmai, Kapitolijus- Kongreso Rūmai, Nacionalinis Muziejus,Meno galerija.Daug aikščių ir kiekvienoj yra paminklas. Labiausiai gerbiamas Linkolnas už tai kad laimėjo Pilietinį karą ir 1885 m. panaikino vergovę. Jam stovi didžiausias paminklas. Prie Memorialo esantis ežeriukas apsodintas sakurom ir kai pavasarį jos sužydi iš visos Amerikos važiuoja žmones jomis pasigrožėti. Vašingtonui pastatytas 169 m aukščio obeliskas.

Ką galima pamatyti tokiame mieste per vieną dieną? Vienam muziejuj vienos dienos mažai.Keliuose muziejuose perbėgau po keletą salių.Susidariau vaizdą, kokia jų didybė, sutelktos medziagos gausybė. Apžiūrėjau visų prezidentienių aprėdus, gyvūniją, mokslo raidą, žemes lobius. Mačiau patį didžiausią deimantą. Visų muziejų lankymas nemokamas.

Miesto pastatai žemi , bet dideli ir masyvūs. Prie Kapitolijaus atsidūriau jau sutemus.Bet tai tik dar gražesnis reginys. Tvenkiniai , fontanai, žydintys krūmai lempų šviesoj dar gražiau atrodo. Visur švara tvarka ir ramybe. Baltieji Rūmai rimčiau saugomi , prie jų arti neleidžia apsauga.

Aplankiau dar vienas kapines. Tai Hollywood Cementery kapines, atidarytos 1849m . Lankytinos dėl garsios istorijos, sklindančių legendų ir gražaus gotikinio stiliaus. Čia palaidoti 2 Amerikos prezidentai James Monrol (1758-1831) ir Johv Tyler (1790-1831), 6 Virdžinijos gubernatoriai, 2 Auksčiausio teismo teisėjai, 22 Konfederatų generolai ir virš 18000 konfederatų kareivių. Tai kažkas panašaus į mūsų Rasas.

Baigiu viesnage Virdzinijoj, iki pasimatymo Lietuvoj.

Aldona M.

2011-08-18

ATSISVEIKINAME SU JONE ŽEBRYTE

.

Jonė Žebrytė gimė1929 m.rugsėjo 1 d. Šalnakundžių kaime, Kupiškio valsčiuje. 1948 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą ir 1954 m. baigė bibliotekininkystės studijas.
Nuo 1954 m. rugpjūčio mėn. Kauno viešosios bibliotekos Bibliografijos skyriaus vedėja. 1964 m. sausio mėn. perkelta į Vilniaus universiteto mokslinę biblioteką redaktorės pareigoms. Nuo 1966 m. vasario mėn. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinė sekretorė. 1977 m. sausio mėn. Bibliografijos skyriaus užsienio literatūros vyriausioji bibliografė ir rankraščių skyriaus vedėja. 1989 m. išėjo į pensiją.
Jonė Žebrytė bendradarbiavo su Kupiškio kultūros institucijomis, prisidėjo prie gimtojo krašto dvasinio ir materialinio kultūros paveldo išsaugojimo, populiarinimo, sklaidos.
1974 - 1983 m.užrašinėjo kupiškėnų, ypač Puponių apylinkių tautosaką. Sudarė Noriūnų seniūnijos Puponių kaimo dainininkų grupę, rengė Puponių kaimo dainų radijo valandėles, diskelį "Puponių kaimo dainos". Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perdavė apie 1500 tautosakos įrašų. Parengė ir išleido knygas"Paberžių jaunalietuviai ir jų vadas Jonas Augulis", "Kupiškio žemės ūkio mokykla". Jonė Žebrytė yra atskirų Kupiškėnų enciklopedija" tekstų sudarytoja, kiekvieno kultūros - istorijos almanacho "Kupiškis" straipsnių autorė.
Už gimtojo krašto dvasinio ir materialinio kultūros paveldo išsaugojimą, puoselėjimą , sklaidą, eksponatų perdavimą etnografijos muziejui Jonė Žebrytė apdovanota Kupiškio rajono mero ženklu "Už nuopelnus". V.A.
Mes, Vilniaus kupiškėnai, liūdime dėl mūsų kraštietės, aktyvios Vilniaus kupiškėnų klubo narės Jonės Žebrytės mirties, nuoširdžiai užjaučiame jos artimuosius ir bičiulius.

2011-08-10

ŠIMONIEČIAMS IR ...

ŠIMONIEČIŲ SUVĖJIMAS

Rugpjūčio 14 d. 16 val. Šimonių bendruomenė organizuoja kraštiečių suėjimą miestelio aikštėje.

Susitinka šimoniečių kartos. 18-21 val. bendravimas prie suneštinio vaišių stalo.

Gros Panemunėlio kaimo kapela. Kviečiame šimoniečius aktyviai dalyvauti.

Filomena

2011-08-08

Netekome Valdemaro Kukulo

2011m. rugpjūčio 6d. Vilniuje mirė Valdemaras Kukulas - poetas, literatūros kritikas, eseistas, žurnalistas. Lietuvių kultūra neteko išmintingo publicisto, įžvalgaus kritiko, autentiško lyriko.

V. Kukulas gimė.1959 m. vasario 7 dieną, Kupiškio rajone Noriūnų kaime. 1966 m.-1977 mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1982 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. Jau 1972 m. respublikinėje spaudoje buvo išspausdinti pirmieji poeto eilėraščiai. Nuo 1984 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.. Dirbo žurnaluose „Nemunas“,.„Pergalė“, „Metai“, bendradarbiavo dienraščiuose „Komjaunimo tiesa“, „Respublika‘, žurnale „Naujoji Romuva“, Žinių radijuje. Jo publikacijos buvo spausdinamos, „Šiaurės Atėnuose“, „ Bernardinuose“, internetiniuose puslapiuose.

V.Kukulas išleido šešis poezijos rinkinius, eilėraščių vaikams bei eseistikos knygas. 2000 metais menininkui buvo skirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį "Aštuoni gėli vakarai". 2007 metais V.Kukulas tapo penktuoju A.Miškinio literatūrinės premijos laureatu už eilėraščių knygą „Judas taipogi danguj“ ir aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje.. Tais pačiais metais buvo apdovanotas Kultūros ministerijos metų premija už nuopelnus kultūrai. 2009 metais jo eilėraščių rinktinė "Mūsų šitie dangūs" buvo įvertinta Jotvingių premija.

Dar nespėjo išblėsti įspūdžiai iš 2009metų lapkričio mėnesio susitikimo mūsų klube su kraštiečiu – poetu Valdemaru. Gausiai susirinkę klausėmės įdomių pamąstymų apie save, lietuvių literatūrą, politiką.

Mes, Vilniaus kupiškėnai, liūdime dėl mūsų kraštiečio rašytojo Valdemaro Kukulo mirties, užjaučiame jo šeimą ir artimuosius

2011-08-02

REPORTAŽAS IŠ VIRDŽINIJOS NR.3

Šį kartą apie - Džeimstauną ir Viliamsburgą.

Džeimstaune (Jamestown) atkurtas indėnų kaimelis su tų laikų nendriniais nameliais, kukurūzų ir tabako laukeliais. Moterys kaimelio vidury saugo ugnį, iš nendrių suka virves, žarijomis degina medį luotui daryti. Vyrai medžioja, akmenimis skuta žvėrių kailius, kriauklėmis gramdo medį luotui.

1607 m gegužę atplaukia trys pirmieji laivai ir išsilaipina anglų kolonistai. Didžiausias laivas ‘’Susan Constant’’. Juo atplaukė 105 kolonistai, visi vyrai. Ta pačia gegužę šis laivas išplaukė atgal į Angliją. Antras pagal dydi laivas ‘’Godspeed’’. Juo plauke 39 keleiviai ir 13 įgulos narių. 1985m Anglijoje atkurta tiksli jo kopija ir su 14 jūreivių komanda atplukdyta į Džeimstauną. Plaukė tuo pačiu keliu kaip jo pirmtakas. Paskutine jo kopijos versija 2006 m. pagaminta jau Amerikoj. .

Buvau įlipusi į kiekvieną laivą ir mačiau jūrininkų skurdą, menkas navigacines priemones- tik kompasą ir žiūronus.. Didžiausiame laive - 8 patrankos.. Triumuose statinės vandeniui ir vynui.

Pradžioje kolonistams labai sunkiai sekėsi, bet indėnai juos gelbėjo nuo bado ir šalčio - davė seklų, išmokė gaudyti žuvį.

Pagrindinis verslas buvo tabakas. Vėliau jis suklestėjo ir vienu metu tabakas tapo tvirta valiuta. Bet tabakui auginti reikėjo darbo jėgos ir kolonistai gabenosi afrikiečius. Turtingieji pradėjo kurtis ir statytis atskirai ir taip atsirado Viliamsburgas (Williamsburg ), Džeimstaunas, kuris 83 m buvo kolonijos sostine. Dabar jame atkurta 17 a. anglų gyvenvietė, čia nameliai drėbti iš molio. Yra kalvė, staliaus dirbtuvės , duonkepis pečius, ginklų kalykla ir bažnyčia.

Kolonistų gyvenvietės atstatytos ir paruoštos ekspozicijai 1957 m. Atidaryme dalyvavo pati Elzbieta II ir tada viceprezidentavęs R. Niksonas

Viliamsburge išlaikyta viena 17-18 a. gatvė su autentiškais pastatais: Municipalitetu, gubernatoriaus rūmais, teismo pastatu su giljotina kieme. Vaikai žaidžia to meto žaidimus, vyresni “muša ripką”. Visi veikėjai apsirengę pagal tą laikmetį. Važinėja karieta, gražūs arkliai su dar gražesniais vežikais. Yra bažnyčia, kuri jau 300 metų turi savo parapiją ir joje šeštadienio vakarais, žvakių šviesoje, galima klausytis vargonų muzikos.

Labai gražios kapines Richmonde, kurias aplankiau. Lygus laukas, retai auga medžiai, keletas skulptūrų. Kapą žymi ant žemes paklota metaline lenta su užrašu. Jokio kryželio, jokios žvakelės. Pastatyta dirbtinių gelių puokšte ir tik viena. Radau kapą su pavarde Aukstikalnis. Manau, kad tai mūsų tėvynainis. David Aukstikalnis 1930-2008.

Aldona M.