2010-07-28

TRAKŲ VOKĖ IR SENIEJI TRAKAI



Senuose Trakuose aplankėme senąją bažnyčią. Onutė G. papasakojo apie Vytauto Didžiojo kelią su skulptūromis, užsukome į Benediktinių vienuolyną. Dalis vienuolių prancūzaičių neblogai išmokusių kalbėti lietuviškai.


Pasididinę šią nuotraukėlę pamatysite beveik visus išvykos dalyvius.

Trakų VokėVilniaus miesto dalis, esantį į pietvakarius nuo miesto centro miesto pakraštyje. Rytuose prateka Vokė. Dabartinę Trakų Vokę sudaro centrinė gyvenvietė su daugiabučiais namais, Juozapo Tiškevičiaus, Andrė, Trampolio ir kitos gatvės.

Yra dvaro sodyba su Eduardo Andrė projektuotu parku, Švč. Mergelės Marijos koplyčia.



Pirmą kartą Vokės vardas minimas 1375 m., kai Prūsijos maršalas Godfridas fon Lindenas devynias dienas siautė aplink Trakus. Tuomet prie Vokės įvyko didelis mūšis tarp Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo pulkų bei kryžiuočių ordino.

1996 m. Trakų Vokė prijungta prie Vilniaus.

[taisyti]

Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis - istorizmo architektūros paminklas, turintis neoklasicizmo, neogotikos, eklektikos elementų. Trakų Vokės dvaro rūmai statyti 1876–80 m. Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Jono Tiškevičiaus. Statybą vykdė italų architektas L. Marconi. Rūmai restauruoti 1971-1978 metais. Rūmuose išlikę arba pagal likusius pavyzdžius rekonstruoti vertingi interjerai. Dvarą supa upės vingis ir gražus parkas, suprojektuotas garsaus prancūzų architekto Eduardo Fransua Andre. Šiuo metu dvaro rūmus valdo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. Vedamos ekskursijos, nuomojamos patalpos renginiams.
Rūmų salės lubų fragmentas. Šiuose rūmuose italai suka filmus. Jie sako, kad viskas panašu į 17 a. Italijos šiaurę, tik nėra kalnų.
Bajorų rūmų direktorius Raimundas Bačėnas labai vaizdžiai pasakojo mums apie rūmus, jų architektūrą, grafą Joną Tiškevičių, bei italų kinematografininkų pamėgtą Trakų Vokės ansamblį ir tikrą, gyvą lietuvišką alų.









APLANKOME ŠILAUOGIŲ PLANTACIJAS DARGUŽIUOSE





Keliomis dienomis aplenkę Respublikos Prezidentę, Varėnos rajono Dargužiuose aplankėme šilauogių plantaciją.
Nuotraukose matote šilauogių plantaciją sujoje uogaujančiais Vilniaus kupiškėnais.
Litrą uogų apsukrus rinkėjas prirenka per 5 minutes, tokios jos derlingos. Sodinukai pirkti iš Naujosios Zelandijos. K
Kauno botanikos sodas išvedė naują labai derlingą ir saldesnę šilauogių rūšį, ir pavadino ją profesorės garbei - Danute. Tarptautiniam pripažinimui, jį bandymams perduota Vokietijai, kurie po 3 metų pripažins arba ne, nauja rūšimi. Visi smagiai pasiuogavome ir mokėjome pusę, parduotuvėje parduodamų šilauogių, kainos.
Mums gidu buvo Petras Basalykas, augalų auginimo UAB "Jūsų sodui" direktorius.Jis mums išaiškino gluosninių žilvičių, auginimo biokurui subtilybes, o šilauogių plantacijoje kaip auginti ir rinkti uogeles..
Pakeliui susipažinome su žilvičių atžalynu, skirtu biokuro gamybai.


Šilauogė – jaunystės uoga, mėgstama visame pasaulyje. Šilauogėse ypatingai gausu bioaktyvių junginių. Jokios kitos uogos neprilygsta jose esančiam antocianino kiekiui.

Antocianinai – tai vienas iš labai sudėtingų bioaktyvių junginių, kurie užtikrina natūralią gynybą prieš neigiamą aplinkos poveikį organizmui ir ligas. Šilauogės stiprina organizmo imuninę sistemą ir ypač efektyviai kovoja su oksidaciniu stresu.

Oksidacinis stresas panašus į senėjimą. Mūsų aplinkoje yra daug laisvųjų radikalų (vaistai, oro tarša, pesticidai, t.t.), ir mes beveik neturime galimybių išvengti kontakto su jais. Laisvieji radikalai kartu su natūraliais radikalais padidina oksidacinį stresą. Netinkamas balansas tarp oksidantų ir antioksidantų sukelia oksidacinę žalą arba nenormalias funkcijas: ligas, infekcijas, senėjimą.

Šilauogės pasižymi šiomis sveikatą stiprinančiomis savybėmis:

· Stiprina imuninę sistemą;
· Mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
· Mažina riziką susirgti diabetu;
· Gerina medžiagų apykaitą;
· Saugo nuo žalingo saulės poveikio;
· Gerina regėjimą.

Kad tai patikrinti, reik kasdien bent po 150 gramų šilauogių suvalgyti. Kitaip rezultatai bus menki.


MES RIMO BITYNE


http://lt.wikipedia.org/wiki/Bitė (plačiau apie bites)

Svetingai Rimanto S. priimti aplankėme jo bityną. Ragavome medutį ir midutį. Visiems labai patiko midaus gėrimo ceremonija. Kiekvienam taurė midaus, o užkanda - centimetro storio svogūno "riekė" su šaukšteliu medaus. Ir skanu ir gardu ir aštru ir sotu.
Fotonuotraukose Rimas demonstruoja avilio įklotus bičių padailintus pikiu. Pajutai slogelę, pikiuotą marškelę kabini šalia pagalvės, trauki į plaučius pikiu prisodrintą orą ir slogos kaip nebūta.
O kiek naujienų apie bites, žinoma mums būsimiems bitininkams, papasakojo Rimas. Bičių motinėlės su savo tranukais vestuves kelia net 300 m. aukštyje, kad darbštuolėms bitelėms netrukdyti ir meilės scenų atvirai nerodyti. Rimo bitelės ramios. Rimtai cvaktelėjo tik vieną kartą, nors bandymų buvo ir daugiau ir vis dėl mūsų neatsargumo - atsistodavome jų kelyje į avilį.


O koks korio su medumi ir bičių duonele skanumėlis, kurį Rimantas visiems dosniai dalino.

Kas norėjo pasirūpino medučio atsargomis žiemai ar rudens negandoms. Giedame kupiškėnų himną ir atsisveikiname su svetinguoju Rimantu Skaisčiu.

2010-07-14

Laimos Kriukelienės autorinė tapybos paroda

Maloniai kviečiu Jus į autorinės tapybos parodos, skirtos Žalgirio mūšio 600 metų Jubiliejui,pristatymą Seimo II rūmų parodų galerijoje 2010 m. liepos14 d. 14 val. Pagarbiai dailininkė Laima Kriukelienė nuo Skapiškio
Gavę tokį malonų kvietimą Vilniaus kupiškėnai susirinko pagerbti savo kraštietės tapytojos Laimos Kriukelienės bei pasigrožėti jos tapybos darbais.
Parodos pristatymui vadovavo seimo narys E. Pupinis. Tapytoją sveikino seimo narė M. Petrauskienė, kolegos, Vilniaus kupiškėnai, giminės ir pažįstami.
Detaliau apie tapytoją: www.artbaltica.com/lit/bio/kriuk.php




Laima Kriukelienė su tapybos parodos pristatymui vadovavusiu seimo nariu Edmundu Pupiniu






Iškilmingo parodos pristatymo dalyvių šeimyninė nuotraukėlė (dešinėje)
Dvi "bajoraitės" Laima Kriukelienė ir Nijolė Kinderytė viena kitos glėbyje. Gimė abi Bajorų kaime šalia Skapiškio, o susitiko pirmą kartą čia - Laimos tapybos parodoje. (nuotrauka dešinėje)




Laima palieka autografą savo knygoje "Dailės terapija"(kairėje). Skaitoma "Sakmė apie Žalgirio mūšį"
Laimos kolegės iš Utenos verslo kolegijos.
Trečias iš dešinės mūsų kraštietės tapytojos Laimos Tubelytės - Kriukelienės vyras Kęstutis - aukštaitis dusetiškis. Dukrytės: Birutė - architektė, bei Karolina - studentė išvykusios į užsienius.






Po parodos susirinkome kavinėje, atsigaivinome bei išvengėme lietučio, pylusio visą valandą.
KOMENTARAS:

Mieli Vilniaus kupiškėnai,
Nuoširdžiausias Jums ačiū už tai, kad taip gražiai pagerbėte mane per parodos, skirtos Žalgirio mūšio 600 metų Jubiliejui, pristatymą. Už viską labai ačiū. O kokios įdomios nuotraukos. Ačiū

Laima Kriukelienė