PRADEDAM 3-JŲ DIENŲ KELIONĘ Į PAJŪRĮ

Viršuje kairėje matosi Butingės terminalas, dešiniau Šventosios bažnyčios altorius ir bažnyčios suolai.

Atvykę į Šventąją įsikūrėme skirtuose kambariuose ir visais galimais keliais ir takeliais patraukėme prie jūros. Grįžę nuos jos laukėme žadėto vakarėlio.

Mums dainavo Lazdynų vidurinės mokyklos mokinukės: Aleksandra, Anastazija, Kristina, Justina, Valentina ir mažoji Veronika. Jauniausiai 6 metukai, vyriausiajai eina penkioliktieji.

Gražias tautiškas ir populiarias dainas traukė Trakų Vokės gimnazistai.

Lazdynų bendruomenės ansamblis: Regina, Irena, Aldona ir Skaidrė, vadovaujamas Petro Žiūpsnio pademonstravo savo gerus muzikinius sugebėjimus.

Vakarėlis buvo tikrai gražus. Po meninės dalies skambėjo dalyvių dainos, šoko ir dideli ir maži. Šokių konkurso prizininkais tapo Vidmantas su Alvina, Laimutis su Elena ir Boleslovas su Regina. Valio jiems ! Apie tai pažiūrėkite nuotraukose.

Rimas Skaistis meninės dalies artistus, na ir žiūrovus apdovanojo kibirėliu šilauogių medaus, kurį visi vakarėlio dalyviai su pasimėgavumi išdažė.

Fotografijose: apsilankymo Kretingoje vaizdai

Parapijos pirmininkas pasaulietis-pranciškonas Antanas Lukauskas parodė mums slapčiausias bažnyčios ir vienuolyno vietas papasakojo jos paslaptingą istoriją net nuo 17 a. laikų.

Mūsų kelionės vyresnysis Rimantas Skaistis pradėdamas kelionę praneša, kad be Vilniaus kupiškėnų keliauja: Lazdynų bendruomenės meno kolektyvas vadovaujamas Petro Žiupsnio, Trakų Vokės gimnazistų ansamblis, bei Lazdynų vidurinės mokyklos jaunosios artistės. Kelionės daktaru pristatomas Gediminas Kaluina.

Kelionės reportažas bus padalintas į tris atskiras dalis.

Startavę ankstų trečiadienio rytą Kauno-Klaipėdos plentu lekiame į Pajūrį. Mūsų kelionės tikslas kurortinė ŠVENTOJI.

Pakeliui užsukame į Kretingą.

Kretingos rajonas garsus kultūros paveldo objektų gausa ir įvairove. Šiuo metu žinoma apie 750 kultūrinę vertę turinčių objektų.

Naujesnis - Viliaus Orvido (1952-1992) gimtinė-sodyba Gargždelės k.(joje- tėvo Kazimiero Orvido, paties Viliaus ir kitų menininkų sukurti darbai); liaudies meistro Petro Kalendos sodyba Salantuose. (gaila, neužsukome)

Seniausias – Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis (1605-1617 m.). Jis turi gotikos, renesanso ir baroko bruožų.

Katalikų bažnyčia Kretingoje atsirado tik XVII amžiaus pradžioje, kai vyko kova tarp reformacijos ir kontrreformacijos.
Katalikybės ginti stojo Kretingos dvaro savininkas, Žemaičių seniūnas ir LDK kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621).

Jis uždraudė Kretingos valsčiaus gyventojams bendrauti su protestantų kunigais. 1602 metais, pastatė pirmąją bažnyčią. Ją prižiūrėti ir valsčiaus gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpintis pavedė į Kretingą atvežtiems vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams).
Ši bažnytėlė veikė daugiau kaip penkiolika metų. Jos rūsyje 1602 metais fundatorius Jonas Karolis Chodkevičius palaidojo jauniausiąjį savo sūnų Kazimierą, mirusį vos gimus.
Pastačius kitame Akmenos krante bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną su Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia, senoji bažnytėlė atliko koplyčios paskirtį.