2010-05-30

ATMINIMO AKMUO VIRBALIŠKIŲ PRADINEI

Iš Danutės Sokienės straipsnio

Bibliotekininkės Lidija Mačiulienė, Laima Čejauskienė, muziejininkė Janina Puronienė, bendruomenės narės: Virginija Katelienė, Rima Jurevičienė, Vilija Vilkienė, Violeta Ribakovienė, Irena Keršulienė surėmusios pečius, surengė gražią šventę.

Ji prasidėjo prie šimtmečiais rymančio Virbališkių kaimo jaunimo 1883 metais pastatytojo kryžiaus, po šimtamečiais, mokyklos aplinkoje augančiais medžiais,ant buvusios 1865-1938m. mokyklos pamatų, nes čia garbingi mūsų kraštiečiai dr. Gediminas Kaluina, architektas Žybartas Simonaitis ir tautodailininkas- akmenorius Vytautas Jasinskas sukūrė ir pastatė buvusiajai mokyklai atminti paminklinį akmenį. Šiandien, 2010 gegužės 21 d. jie – brangūs mūsų svečiai.

Renginio vedėjos Janina Puronienė ir Lidija Mačiulienė pristatė šventėje dalyvaujančius kitus svečius: Kupiškio seniūnijos seniūną Julių Semėną, Kupiškio etnografijos direktorę Violetą Aleknienę, Kupiškio miesto vaikų –lopšelio darželio ,,Obelėlė“ direktorę Danguolę Koženiauskienę su kolegėmis ir autorius paprašė atidengti paminklinį akmenį, kurį pašventino gerb. Alizavos bažnyčios klebonas – Laimonas Nadveckas.

Labai įdomu, kad į šventę susirinko visa eilė bendramokslių 1865-1938m. veikusios mokyklos mokinių. Nors jų gretos išretėjusios, kitiems atvykti kliudė amžius, atstumas, bet susirinkusieji, pamiršę metų svorį, tapo mokinukais: pasakojo prisiminimus, dalinosi įspūdžiais, aptarinėjo atsineštas nuotraukas, prisiminė draugus – bendramokslius, jų veidus, vardus, kur jie dabar. Tikrai, tai buvo šiltos ir nepamirštamos akimirkos.

Savo prisiminimus įdomiai dėstė gydytojas Gediminas Kaluina, sinoptikė Elena Jurevičiūtė – Tylienė, žemdirbys Jonas Vaitiekūnas, melioratorė ir ūkininkė Irena Gasparonytė – Žekonienė, Joana Vilkaitė – Rudinskienė ir kt.


















NUOTRAUKOSE:

Atidengiant paminklinį akmenį Virbališkių mokyklai.

Renginio vaizdai.

Centre Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Laimonas Nedveckas.

Paminklinį akmenį atidengia kraštiečiai Gediminas Kaluina (kairėje) ir Žybartas Simonaitis.

Paminklinį akmenį šventina Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Laimonas Nedveckas.

FOTO: Aušros Jonušytės

Nepakartojamas ir įspūdingas koncertas, kurį padovanojo Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ darbuotojos ir jų gražiausieji „aktoriai“ – vaikučiai. Tai ne paprasti „aktoriai“, o „Dainų dainelės“, „Tramtatulio“ konkursų dalyviai ir laureatai, o auklėtoja Vitalija Vaitiekūnaitė – virbališkietė, buvusi garsaus mokyklos etnografinio ansamblio „aktorė“, vadovė mokytoja Laima Vaidilienė – buvusi Virbališkių mokyklos mokytoja. Ačiū, direktorei Danguolei Koženiauskienei ir visoms ansamblio dalyvėms, kad jos dainuoja, muzikos garsais ir dainos žodžiais, rodos, glaudžia kiekvieną prie savosios širdies.

Virbališkių mokykla visais laikais buvo mokslo žmonių lopšys. Joje mokėsi : prof. Jurgis Čiurlys, pulk. Ernestas Čiurlys, prof. Vincas Vyčinas- folosofija JAV; mokslų daktarai: Teofilis Čiurlys- biochemija, Kalikstas Čiurlys- žemės ūkis, Alfonsas Dešrius- fiziologija, Vladas Keršulis- chemija, Gediminas Kaluina- medicina, Liudvikas Augulis- techn. mokslai, Linas Vidugiris- techn. mokslai, Birutė Čiurlytė- sociologija, Jonas Vaitiekūnas- dirvožėmininkas ir prof. habil. daktaras Vytautas Kaluina, Vilius Užtupas - hum. mokslų daktaras.

Išvyka į botanikos sodą Kairėnuose



Vėsų, lietingą
gegužės 26 dienos vidurdienį grupė Vilniaus kupiškėnų klubo narių išsiruošė į Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose.
Botanikos sode mus pasitiko sodo informacinio edukacinio centro darbuotoja Rasa Ryliškienė.














Vos įėję į sodo teritoriją išvydome sodo taku ateinančią Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pastebėjusi mūsų grupelę, Prezidentė šypsodamasi mus sveikino, modama ranka .Mes taip pat sveikinome Prezidentę.

VU Botanikos sodą 1781m. įkūrė prancūzų botanikas prof. G.E.Gilibert. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas 4 kartus keitė vietą:1781-1799m.-Pilies g.,1799-1842m.-Sereikiškėse, 1919-1974m.-Vingio parke, nuo 1974m.-Kairėnuose. Botanikos sodo plotas 199 ha, jame auginama apie10000 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimų, 886 gentims.Botanikos sodas įsikūręs buvusioje Kairėnų dvarvietėje. XVI a. dokumentuose jau minimas Kairėnų vardas.

Dvaras priklausė Jarmalai, Kiškai, Isakauskams, Sapiegoms, Lopacinskiams, Tiškevičiams, Stolypinui, bet klestėjo Daratos Marikonytės-Lopacinskienės valdymo laikais (1813-1857). Jos rūpesčiu buvo užveistas parkas su retais medžiais ir krūmais, gėlynais, rekonstruoti tvenkiniai, įrengtas fontanas.

Čia veikė vasaros teatras, grodavo orkestras. Dabar yra išlikę dvaro ūkiniai pastatai: arklidės (restauruotos), malūnas, ratinė.

Buvusioje Kairėnų dvaro reprezentacinėje dalyje atkasti buvusių rūmų pamatai, išliko angliško stiliaus parkas su keliolika tvenkinių, tebeauga šimtametė liepų alėja.

Susipažinę su sodo ir dvaro istorija keliaujame apžiūrėti augalų.

Pirmiausia gidė veda mus į japonišką sodą-rododendryną, kur šiuo metu žydi daugybė įvairiaspalvių rododendrų, auga daug kitų augalų, smagiai per akmenis teška į tvenkinį vanduo, o tvenkinyje „plaukioja“ akmeninis vėžlys.

Dendrologijos skyriuje apžiūrime spygliuočių, lapuočių, lianų kolekcijas. Kiek daug nežinomų, nematytų augalų, kokia jų spyglių, lapų, žiedų formų ir spalvų įvairovė! Sodo darbuotoja mums parodo, kaip teisingai pasodinti rododendrą, pamoko, kaip jį prižiūrėti.

Pasigėrėję japoniško sodo harmonija ir rododendryno spalvomis ir kvapais keliaujame į dendrologijos skyrių.

Stabtelėjame po vaisingumo ir laimės arka bendrai nuotraukai. Šitą arką projektavo mūsų klubo narė Živilė Mačionienė.


Gėlininkystės skyriuje auginama 3200 pavadinimų žolinių dekoratyvinių augalų. Grožimės įvairiaspalviais žydinčiais vilkdalgiais, paūksmių daugiamečių gėlių kompozicijomis.

Nuo kalnelio vėjas pūstelėja švelnų alyvų kvapą. Ekskursiją baigiame prie iš šlaito čiurlenančio tyro šaltinėlio.

Tai buvo tik trumpa apžvalginė ekskursija.Bet ji žadina norą atvykti dar ne kartą į Botanikos sodą, pamatyti vis kitas žydinčias gėles, daugiau sužinoti apie augalus rengiamuose seminaruose ar įsigyti patikusį augalą mugėje.

R.T.

Foto: Filomenos. Mačiulionienės

2010-05-26

ATSISVEIKINIME SU BRONIUMI TEREBU


Su gražiais gegužės mėnesio žiedais į paskutinę kelionę palydėjome Vilniaus kupiškėnų klubo narį Bronių Terebą.

Bronius gimė 1934 m. sausio 15 d. Gindvilių kaime Kupiškio valsčiuje, vidutinio ūkininko šeimoje. Jis turėjo dvi seseris - Stasę ir Oną ir brolį Kazimierą.

Septynklasę užbaigęs Virbališkių mokykloje įstojo į Kupiškio vidurinę mokyklą. Jos nebaigęs buvo pašauktas atlikti privalomą karinę tarnybą.

Grįžęs iš karinės tarnybos Bronius Terebas įstojo į Kupiškio darbininkų jaunimo vidurinę mokyklą.

Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų Bronius buvo draugiškas su naujais klasės draugais, stropus, pareigingas ir gabus mokinys. Jo pažiūros į gyvenimą jau buvo gana rimtos, kaip gerai gyvenimą pažinusio žmogaus. Jis mielai ir nuoširdžiai padėdavo moksle draugams, visada buvo linksmas ir geros nuotaikos.

Vidurinę mokyklą baigė 1958m. Tais pačiais metais įstojo į LŽŪA miškininkystės fakultetą Kaune. Ją baigęs įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę.

Dirbti Bronius pradėjo Pagėlavos girininkijoje, šalia Šiaulių. Keletą metų išdirbęs Pagėlavoje buvo perkeltas į Vilnių - Miškų ūkio ministeriją. Ilgiausiai Bronius darbavosi Miškų ūkio Eksperimentiniame projektavimo- konstravimo ir technologijos biure. Jame bedirbdamas užregistravo net 9 išradimus, dalį jų su bendradarbiais.

Broniaus žmona Nemira Angelė - gydytoja, mirusi 2006 m. Sūnūs Andrius ir Nerijus gyvena Vilniuje.

Vilniaus kupiškėnų klubas reiškia gilią užuojautą velionio sūnums, giminėms ir artimiesiems.



Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba


2010-05-09

PAS MUS SVEČIUOJAS KUPIŠKIO PENSIONATAS










Prieš susitikimą Mokytojų namuose, parodėme kupiškėnams kelias įžymias Vilniaus vietas – aplankėme šv. Petro ir Povilo bažnyčią, vieną įdomiausių Vilniaus baroko šedevrų, Arkikatedrą, varpinę. Pro autobuso langus svečiai pažvelgė į Gedimino pilį, Valdovų rūmus ir patraukėme link Vilniaus gotikos ansamblio, kur apžiūrėjome šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias, paminklą Adomui Mickevičiui. Toliau aplankėme paskutinį planuotą objektą – tai Subačiaus gatvėje esanti apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nepaprastas Vilniaus miesto grožis, apie kurį vaizdingai ir įdomiai papasakojo gidė – Klubo narė Ona Gasperavičiūtė. Čia atsipūtę, atsigėrę kavos, vykome į tradicinį Vilniaus kupiškėnų klubo susitikimą, kur jau buvo paruošta Mokytojų namų didžioji salė.

Kupiškio pensionato direktorius Dainius Bardauskas supažindino su pensionato gyvenimu, veikla - kaip verčiasi. Nustebome, kad pensionato gyventojai labai gražiai leidžia laiką: piešia, groja, dainuoja, rengia parodas, žaidžia stalo žaidimus, keliauja. Turi kompiuterių klasę ir biblioteką. Malonu buvo susipažinti su įvairiapusiškais gyventojų pomėgiais.

Kalba klubo prezidentas Vytautas Pivoriūnas ir Kupiškio pensionato direktorius Dainius Bardauskas






Salės vaizdeliai


































Grojo pensionato kapela "GROK ŠIRDIE"

Muzikos vadovė - socialinė darbuotoja Vaida Mališauskienė. Ansamblio solistai Nijolė Plučaitė, Ustinija Korolkovaitė, Erlandas Parfionovas ir kiti.
































Pensionato direktorius Dainius Bardauskas įteikia prisiminimo davaną Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentui Vytautui Pivoriūnui.












Pensionato teatro trupė "Be kaukių" suvaidino veikaliuką "Plaštakės diena"

Vadovė Vaiva Mališauskienė, kostiumų autorė Vaida Karaliūnaitė, plaštake skrajojo Ustinija Korolkovaitė.
























Vidmantas Jankauskas pristatė eilinį Kupiškio almanacho numerį ir "Kūrybinę brolystę" iš Juozo ir Broniaus Kedainių epistolinio palikimo.



Nors klubas neturi vokalinio ansamblio, per vaišes dainos pylėsi kaip iš gausybės rago.