2009-02-26

Aldona Jonušytė - Adomonienė

.

Aldona Jonušytė - Adomonienė gimė 1929 m. sausio 7 d. Kuosėnų k. Kupiškio parapijoje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas Napalys Jonušys grynas kuosėnietis, mama Julija iš Pyragių, Juozevičių giminės. Į Kuosėnus ji atitekėjo su nemaža pasoga, todėl jų namas Kuosėnuose išsiskyrė iš kitų kaimiškų namų, buvo išdažytas, skardiniu stogu.
Jonušių namo gerajame gale ilgą laiką veikė Kuosėnų pradžios mokykla. Julijos motina į Pyragius atitekėjo iš Jasiškių k., ten už Skapiškio. Ji yra kilusi iš šviesios Valentų giminės, kurią gražiai aprašė Vidmantas Jankauskas. Aldona baigė Kuosėnų pr. mokyklą, Kupiškio gimnaziją. Biblioteninkystę studijavo Vilniaus universitete. Baigusi aukštuosius mokslus 5 metus dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Persikėlusi į Vilnių 20 metų darbavosi Respublikinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Po to, Aldona net 15 metų triūsė vaistinėje.
Dirbdama Kaune ištekėjo už bibliotekos direktoriaus Broniaus Adomonio. Susilaukė dukros Ilonos, pasirinkusios mokytojos profesiją. Turi dvi dukraites, moksleives. Jovita gabi šokėja, matyt turi močiutės genų, nes Aldona ilgai šoko bibliotekos ansamblyje. Dukraitė Aurelija ne tik šoka bet ir gabi dainininkė.Aldona buvo aktyvi visuomenininkė, profsąjungų veikėja.
Aldona turi jaunesnį brolį Julių, gyvenantį Vilniuje, keletą metų dirbusį Kupiškio r. švietimo skyriaus vedėju, ir sesutę Vandą, biologijos mokslų daktarę.
Aldona ilgametė kupiškėnų klubo narė, retai kada praleidžianti klubo narių susibūrimus.

2009-02-19

GEDIMINUI KALUINAI --80



Dr. Gediminas Kaluina

Gydytojas, medicinos mokslų daktaras

Gediminas Kaluina gimė 1929 m. vasario 16 d., Petrošiškių k. Alizavos parapijoje, šviesioje ūkininko ir pašto tarnautojo Albino ir jo žmonos Valės - kaimo šviesuolės, šeimoje. Vėliau šeima persikėlė į Laukminiškių k.

Gediminas mokėsi Lebedžių ir Virbališkių pradžios mokyklose. Baigęs pradžios mokyklą įstojo į Kupiškio gimnaziją.

1945 m. rugpjūčio 8 d. enkavedistai sudegino Kaluinų sodybą, o Gedimino tėvą suėmė. Gediminui teko nutraukti mokslus Kupiškyje ir persikelti į Panevėžį, kuriame jis gavo brandos atestatą. Mokytis Lietuvoje ir siekti išsvajotos gydytojo specialybės buvo beveik neįmanoma. Teko pasirinkti kitą kelią. Gediminas pašaukiamas į sovietų kariuomenę ir čia jam pavyksta įstoti į Charkovo karo medicinos akademiją. 1952 m. baigia akademiją įgydamas karo chirurgo specialybę. Šešis metus Gediminas tarnavo armijoje dirbdamas chirurgu. Po to jam pavyksta grįžti į Lietuvą. Čia jis dirba chirurgu, chirurginio skyriaus vedėju Antakalnio, Jokūbo ligoninėse. Bedirbdamas studijuoja aspirantūroje ir 1973 m. apgina medicinos mokslų daktaro disertaciją.

Vėliau Gediminas darbuojasi Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, Naujamiesčio poliklinikoje, Elektrėnų ligoninėje. Daktaru Lietuvoje jis triūsė net 50 metų.

Gediminas Kaluina aktyvus visuomenininkas. Jis buvo Vilniaus miesto medikų sąjūdžio pirmininkas, yra Piliečių chartijos narys, Vilniaus kupiškėnų klubo narys, Lazdynų mikrorajono sąjūdžio klubo narys. O kiek knygų jis yra padovanojęs Vilniaus apskrities lietuviškoms mokykloms.

Gediminas nenuilstantis Kupiškio rajono pradžios mokyklų atminimo įamžinimo iniciatorius ir puoselėtojas, negailintis nei laiko nei lėšų tam reikalui. O kiek jo rankų ir širdies įdėta į Lebedžių, Alizavos mokyklų atminimo įamžinimui, šviesiam knygnešiui Gabriūnui, įžymiesiems Babickams atminti.
Savo iniciatyva ir lėšomis baigia statyti Kupiškyje paminklą 17 a. pradžioje įkurtai pirmajai parapinei mokyklai, kurioje greta kitų mokėsi ir žymusis kupiškėnas Laurynas Stuoka - Gucevičius.

Jo iniciatyva pastatyti iškilūs atminimo ženklai, enkavedistų sudegintų, gimtojo kaimo Rasiulių ir Kaluinų sodybų bei žuvusių žmonių atminimui.

Su žmona, istorijos - geografijos mokytoja ir skautų vadove Gražina išaugino dvi dukras, istorikę - filologę Gintarę ir medikę, LOR specialistę Birutę. Turi tris mielas dukraites : Mildą - ekonomistę, Liną - medikę, medikų dinastijos tęsėją ir Aistę - muzikę, jau skynusią laurus Italijoje, jaunųjų muzikų konkurse.



Vilniaus kupiškėnų klubas

Padarytų darbų fotonuotraukas žiūrėkite "Varpo" svetainės paskutiniame lape. Jos adresas : http://www3.lrs.lt/docs2/FLVCCJOC.PDF

2009-02-17

VASARIO 16 - TOJI


Plačiau žiūrėkite svetainėje : http://www.lietuvos.net/istorija/vasario_16/

Lietuvos išsilaisvinimo istorija : http://blip.tv/file/1770829

2009-02-08

Kupiškėnų klubo ataskaitinis

Vaizdeliai prieš ataskaitinį ...


















2008 metų Vilniaus kupiškėnų klubo veiklos ataskaita (sutrumpinta)

Štai ir antri metai praėjo nuo to laiko, kai mūsų klubas buvo registruotas Registrų centre, išrinkta klubo valdyba, kuri ir pritarė šiai ataskaitai.

Visus metus reguliariai vyko valdybos posėdžiai, jų buvo 7. Aptardavome buvusius renginius, būsimus, pasiskirstydavome kas už ką atsakingas ir pan.

KNYGŲ PRISTATYMAI

Rašėm, rašėm ir galų gale parašėm III dalį “Keliai veda Kupiškin” ir išleidom. Jos pristatymas Vilniuje vyko Karininkų Ramovėje. Daug jėgų kainavo pagrindiniam knygos sudarytojui Petrui Pečiūrai, nemažai prisidėjo Vytautė Eidukaitiene, Vytautas Pivoriūnas ir kt. Tai juk neprofesionalių rašytojų, o paprastų kupiškėnų prisiminimai apie gimtąsias vietas, vaikystę, istoriją, papročius ir pan. Kad kupiškėnai neabejingi savo kraštui rodo susidomėjimas šia knyga, net iki šiandien dar klausiama ar galima nusipirkti I ir II dalis. Tuo tikrai džiaugiamės ir jau renkami straipsniai IV daliai ir norime, ją kuo greičiau išleisti.

III dalies pristatymas vyko ir Kupiškio centrinėje bibliotekoje. Prisirinko pilna salė, buvo pakviesti šviesuoliai iš visų seniūnijų, džiaugėsi, kad dar galima rašyti apie nepaminėtus kaimus.

Klubo nariai didžiuojasi tuo, kad turime savo tarpe žodynų asę - pačią tikriausią žodynininkę Klementiną Vosylytę. Lietingą niūraus pavasario popietę Lietuvių kalbos instituto salėje būriavosi iš visos Lietuvos atvykę kupiškėnai ir ne tik jie, tai ir dėstytojai, žurnalistai, literatai. Rinkosi pasveikinti Klementiną gražaus jubiliejaus proga, pasidžiaugti ir aptarti kupiškėnų žodyno pirmąjį tomą. Tai 11 metų visados jaunos, energingos Klementinos darbas. Ne vien tik šio milžiniško darbo įvertinimui buvo skirti žodžiai iš Kauno, Klaipėdos, Kupiškio (aišku ir Vilniaus kupiškėnų delegacijos), bendrakursių, ekspedicijų dalyvių ir net šmaikštūs palinkėjimai buvo skirti Klementinai.

Šis Kupiškėnų žodynas buvo pristatytas ir mokytojų namų svetainėje Vilniaus kupiškėnų klubo renginyje. Dalyvavo habil. dr. Adelė Valeckienė, dr. Aldonis Pupkis, dr. Gertrūda Naktinienė, žodynininkė Violeta Černė. Romualdas Gudas skaitė pasakojimus kupiškėnų tarme. Klementinai tebegalioja prošymas visus mokint kalbat kupiskėniškai.

Prieš vasaros atostogas Mūsų klube buvo aptartas almanachas “Kupiškis”, kurio sudarytojas mūsų nepavargstantis Vidmantas ir pristatyta kompaktinė plokštelė “Puponių kaimo dainos”. Pristatė folklorinio ansamblio “Varangė” vadovė Varsa Zakarienė, Jonė Žebrytė. Ansamblis padainavo sutartines.

Dar Vilniaus kupiškėnai dalyvavo Silvijos Laužikienės suorganizuotame renginyje - savo vyro kupiškėno Viliaus Laužiko poezijos rinktinės “Saulės trupiniai” pristatyme Mokytojų namuose. Susirinko pilna Mokytojų namų svetainė: tai ir V. Laužiko bendraklasiai, bendradarbiai, žurnalistai.
Kupiškio bibliotekos renginyje buvo pristatoma ir klubo nario Vidmanto Jankausko knyga “Ilgėjęsis pasaulio” apie chorvedį Vlada Zinkevičių. Tai ryški ir svarbi Kupiškiui asmenybė. Pristatyme kalbėjo Aldona Zinkevičienė ir kt. Ir trečioji to vakaro knygelė, tai Danutės Baronienes parengtas “Kraštotyros darbų katalogas”. Kataloge suregistruota 370 kraštotyros darbų, nurodyta autorius ir kur tas darbas yra šiuo metu – ar mokykloj, ar muziejuj, ar bibliotekoj ir pan.

EKSKURSIJOS
Vasario 16 d. proga buvo suorganizuota ekskursija į Signatarų namus, gausiam būriui kupiškėnų prireikė net dviejų gidžių, kad parodyti ir papasakoti to laikmečio istoriją, kad visi pajustu to laikotarpio dvasia.
Gegužės mėnesį gausus Vilniaus kupiškėnų būrys atskubėjo į Verkių dvaro sodybos parką. Tai vienas iš gražiausių kraštovaizdžio tipo parkų Lietuvoje.
Pasinaudojome ir Vilniaus savivaldybės suteikta nuolaida senjorams nemokamai aplankyti Europos parką. Ir oras buvo kaip pagal užsakymą. Apie parko istoriją, skulptūrų autorius ir prasmę papasakojo gidė Justė Kisieliūtė. Smagu gamtoje atsipūsti, net įsiūbuoti “Šviesos rūmų” spyruoklines grindis.

Kadangi buvo pageidavimas rengti ekskursijas, todėl nusprendėme pradėt nuo sovo krošto. Mūsų pirmosios ekskursijos maršrutas buvo: Svėdasai, Kamajai, Rokiškis, Skapiškis, Kupiškis, Palėvenė.

PAMINĖJIMAI

Nepamiršom dar vieno garsaus savo kraštiečio Kazio Šimonio jubiliejaus. Mokytojų namuose prisiminimais dalinosi Nijolė Tumėnienė, Violeta Aleknienė, Irena Eigelienė, Liucijus Šimonis, anūkė Rūta Šimonytė prof. Jonas Minkevičius, Vidmantas Jankauskas. Muzikavo Elenutė, Gaila ir Arvydas Kirdos.

SUSITIKIMAI

Mes nepamiršome (jau seniai planavome) ir prieš Kalėdas aplankėme mūsų garbius kupiškėnus, kuriuos gyvenimas nubloškė į Prienų pensionatą – tai Rimtautą Kašponį ir Algi Pėžą – Kauno kupiškėną. Nuvežėm kalėdinių dovanėlių, padovanojom “Keliai veda Kupiškin” III dalį, pasikalbėjom ir susitarėm, kad ir vasarą aplankysime

Pats gražiausias pavasario mėnuo nebuvo nuobodus, todėl, kad visi valdybos nariai vykome į Kupiškį susitikti su savivaldybės atstovais ir seniūnijų seniūnais. Pasitarime dalyvavo administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rapolas Lukoševičius, seniūnai. Mes papasakojome klubo veiklos tikslus ir uždavinius, pareiškėme norą glaudžiau bendradarbiauti, kviestis kolektyvus, tautodailininkus, atskiras seniūnijas, kad vilniečiai galėtų susipažinti su Kupiškio krašto kultūra.
Atostogos baigėsi, atėjo gražus ruduo. Pasikviečiam kupiškėną, gerai visai Lietuvai žinomą žmogų gydytoją psichoterapeutą Raimundą Alekną. Renginys neprailgo, visada malonu ir šilta bendrauti su savais, gimtų žemių žmonėmis.

Štai ir gruodis. Seniai buvo puoselėta mintis susitikti su kupiškėnu kunigu Eitvydu Merkiu. Maloniai sutiko mus priimti Šv. Onos bažnyčioje, kuri mums kupiškėnams svarbi ir tuo, kad net 34 metus parapijai tarnavo kupiškėnas klebonas Jonas Morkūnas, vitražus kūrė kupiškėnas, jau išėjęs Antanas Garbauskas. Eitvydo tėvai kupiškėnai, jis prisiminė, kaip atostogaudavo kaime, o grįžęs kalbėdavo tarmiškai. ...

Mes supratome, kad abi pusės buvo labai pamalonintos šiuo susitikimu. Matyt kupiškėniška dvasia labai greitai suriša žmones tąja gimtų vietų aura atsivežta į Vilnių.

Mūsų pirmasis susitikimas Naujaisiais metais kaip tik sutapo su Trijų Karalių švente. Tai ir šventėme Karininkų ramovėje, mums koncertavo ramovės folklorinis ansamblis “Vilnelė”, (ansamblio vadovė Laima Purlienė). Pasiklausėme folklorines muzikos, pabendravome, padainavome, pašokome.

BUVOME PAKVIESTI

Dalis Vilniaus kupiškėnų klubo narių lankėsi klubo narės Reginos Bliekaitės personalinėje dailės darbų parodoje Verkių rūmuose.
Petrinių dieną panevėžiečių klubo prezidentas Bronius Kačkus pasikvietė biržiečius ir kupiškėnus pasibūti, pabendrauti gamtoje, arčiau susipažinti.
Lapkričio mėn. buvom pakviesti į Rokiškėnų klubo “Pragiedruliai” 10 metu jubiliejų Karininku ramovėje. Įdomu buvo susipažinti su jų klubo veikla, pasiklausyti styginių kvarteto iš Rokiškio.
Klubo atstovai dalyvavo Vilniaus savivaldybės sukviestame visuomeninių bendrijų, klubų sambūryje.

INTERNETAS

Dar noriu priminti, kad turime internetinį puslapį, jo sudarytojas ir tvarkytojas Albinas Čiurlys. ...Nuolatinių lankytojų turime 460, o kas mėnesį vidutiniškai būna po 620 apsilankymų. Svetainę skaito mūsų tautiečiai JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kt. Virš 12 šalių.

JUBILIEJAI
Noriu dar kartą priminti, kad turėjome keletą gražių jubiliejų; tai Lino Vidugirio, Teofilio Čiurlio, Klementinos Vosilytės, Romualdo Gudo. Tai žmonės palikę ryškius pėdsakus šiame gyvenime, apie juos rašo enciklopedijos, mūsų internetinis puslapis.

DĖKOJAME
Kupiškio rajono savivaldybei, Juliui Šiaučiūnui, Klubo nariams parėmusiems pinigais bei
parėmusiems 2% pajamu mokesčio įnašu

NETEKTYS
Negalima nepaminėti ir praėjusių metų netekčių: Anapilin išėjo Vilius Užtupas ir Antanas Garbauskas. Tai Lietuvoje žinomi, daug nuveikę, visų mylimi žmonės.
Visi rimti susikaupę klauso klubo prezidentės Filomenos Marčiulionienės pranešimo, kurį kompiuterinės technikos pagalba pateikė ekrane Vidmantas Tubelis. Po pranešimo klubo darbai skaidrėmis buvo demonstruojami ekrane su glaustais prezidentės komentarais.















Čia matote Ataskaitinio vadovus nusiteikusius rimtam darbui, begiedančius Kupiškėnų himną " Kupiškėnai geri žmonas, tiesūs jų kelaliai ..." bei revizijos komisijos narę Reginą Bliekaitę tribūnoje.



















Klubo darbą vertino, vertingus pasiūlymus dėstė, šalelės Lietuvos bėdas ir vargus vardino, šviesesnius ir linksmesnius dalikėlius guldė : Žybartas, Antanas, Gediminas, Algimantas, Jonė, Albinas ir Laimutis.




































Vilniaus rokiškėnų klubo "Pragiedruliai " prezidentas Algis Narutis ir klubietis Valdemaras Stakėnas pasveikino klubą rokiškėnų vardu, pasidalino savo patyrimu, o Valdemaras dar pradžiugino mus bardų stiliaus daina.












Ataskaita išklausyta, vertingi pasisakymai išguldyti, galima ir atsikvėpti, išgerti puodelį kavos, išgerti stiklelį amareto ar bobelinės, paskanauti plačiu užkandžių asortimentu, kurį visuomet paruošia ir pasiūlo, mūsų šaunios klubietės ...































Mokytojų namų kiemelis pilnas MORIŲ. Prie visų užrašai, kas jas išpuošė, išdabino. Pavasaris jau ne už kalnų ...


2009-02-03

PAS UTENIŠKIUS



Svečiuose pas uteniškius


Sausio 31 d. gausūs Vilniaus uteniškių, aplinkinių kraštiečių klubų atstovų ir iš pačios Utenos širdies bei seniūnijų atvykusių senolių ir jaunimo būriai traukė į Vilniaus dailės akademijos salę paminėti kraštiečių klubo „Indraja“ 20-metį. Nei organizatoriai nei svečiai nesitikėjo, kad ne visiems teks laimė patekti į ankštoką Lietuvos dailininkų „kalvę“. Tikrai verta buvo skubėti, nes renginys išties puikus.
Atvykusius maloniai nuteikė uteniškių-Dailės akademijos studentų darbų paroda. Gobelenai, tapybos, skulptūros ir grafikos darbai rodo, kad gabūs dailininkai Lietuvą džiugins savo kūryba o gal ne tik Lietuvą...
Šventę pradėjo smetoniškų jaunuolių o dabar jau gana garbaus amžiaus senolių kvintetas, puikiai atlikęs dainą „Kaip aras pašautas...“ Susirinkusius pasveikino ilgametis klubo prezidentas Arvydas Šaltenis. Išsamų pranešimą uteniškių tarme apie klubo nueitą kelią padarė Gražina Kadžytė, nesikuklindama pabrėžti savo kraštiečių - užpaliečių indėlį į klubo pasiekimus. O pasiekimai tikrai gausūs. Gal svarbiausia, kad į klubo veiklą įsijungęs gausus jaunimmo būrys, vadinasi pavojaus klubui išnykti nėra..
Susirinkusius džiugino uteniškės –Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės, profesionaliai atlikusios klasikinius muzikos kūrinius. Neišdildomą įspūdį paliko styginių kvartetas. Senas tradicijas turintis uteniškių choras (dalyvavęs visose dainų šventėse) padainavo įvairaus laikmečio lietuviškas dainas. Nepamiršo „Indrajos“ klubo vadovybė apdovanoti nusipelniusių kraštiečių jubiliejaus proga. Išėję Anapilin pagerbti tylos minute.
Gausus sveikinančių Vilniaus uteniškių klubą būrys (tame skaičiuje ir Vilniaus kupiškėnų klubo atstovai) palinkėjo jubiliatams sėkmės toolimesniame darbe puoselėjant savo krašto kalbą, kultūrą ir papročius.
.
Indraja lietuvių mitologijojemitinė būtybė, vandenų laumė, vandens kerėtoja, ragana. Jos pareigos – atskirti šungrybius nuo valgomųjų grybų. Nuo to kilo kai kurių grybų pavadinimas – laumgrybiai, o grybų ratai – laumės ratais.
Vardas Indraja iššifruojamas taip: pirmoji žodžio dalis IND – reiškia vandenį (VAND+AND+IND), o antroji dalis DRAJA – sietina greičiausiai su Druja, tai yra kerėtoja, užkalbėtoja, ragana,
prūsų druvis (žynys), keltų druidas. Tad pirminis Vandens Druja tapo Vanddruja ir sutrumpėjo į Indrają.
Indraja buvo laikoma
Perkūno žmona, bet po nepavykusios santuokos ji tapusi žvaigžde (planeta).
.
Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I-II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utenos žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII-XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utenos žemės. 1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.