2008-12-23

ŠVENTINIS SVEIKINIMAS




Sveikinu visus kupiškėnus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Lai visada Jus lydi sėkmė, džiaugsmas, neblėstanti energija.

..Linkiu visada turėti viltį, tikėjimą.

...Šypsokitės ir sėkmė Jūsų neapleis.

Linksmų šv. Kalėdų ir gražių Jubiliejinių Naujųjų metų!




Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė




video

2008-12-22

Aplankyti Prienų senjorai


Klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė ir viceprezidentas Vytautas Pivoriūnas artėjančių Šv. Kalėlėdų proga aplankė kupiškėnus senjorus Prienuose : Rimvydą Kašponį ir Algimantą Pėžą. Jie geros nuotaikos, pilni idejų, tęsia pradėtus darbus.
Maloniai pabendravę, palinkėjo vieni kities sveikatos, sekmės ir gražių švenčių ....













2008-12-19

Knygų pristatymas Kupiškyje

Vlado Zinkevičiaus chorai Kupiškyje: Kupiškio r. švietimo darbuotojų choras. Be choro vadovo V. Zinkevičiaus joje rasite mokyt. Aldoną Jonušytę, Julių Jonušį, Feliciją Jakutytę, Joną Vilčinską ir kt. 1961 m. Fotografijos iš R. ir V. Tubelių archyvo.





Antroje nuotraukoje: Kupiškio vidurinės mokyklos moksleivių choras su vadovu ir dirigentu Vladu Zinkevičiumi. 1963 m. Atkreipkite dėmesį į šūkį, nurodantį kas, kur ir kada gyvens.

Iš "Kupiškio minčių" Noros NORVILAITĖS straipsnio

Praėjusio ketvirtadienio popietę visi, atėjusieji į Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salę, vos besutilpo joje. To priežastis – Kupiškio kraštui ir jo žmonėms reikšmingas renginys – žurnalisto, menotyrininko Vidmanto Jankausko knygos “Ilgėjęsis pasaulio: chorvedys Vladas Zinkevičius”, trečiosios dalies “Keliai veda Kupiškin III” bei Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėjos Danutės Baronienės parengto leidinio “Kupiškio rajono kultūros ir švietimo įstaigose parengtų ir saugomų kraštotyros darbų katalogas” pristatymas.

L. Matiukaitė pristatė daugeliui kupiškėnų gerai žinomą ir pažįstamą knygos “Ilgėjęsis pasaulio: chorvedys Vladas Zinkevičius” autorių Vidmantą Jankauską, kuriam ši knyga yra ketvirtoji. .
V. Jankauskas sakė, jog jį sudominusi V. Zinkevičiaus asmenybė, kuri labai reikšminga Kupiškio kraštui. Pasak autoriaus, nebūtina pažinoti žmogaus, apie kurį rašai knygą. Jų keliai tiesiogiai nebuvo susitikę, apie šį žmogų daug sužinojęs iš jo amžininkės mokytojos Aldonos Jonušytės, pas kurią lankydavosi ir negalėdavo nepastebėti į jį žvelgiančio skvarbaus chorvedžio žvilgsnio. Paaiškėjus, kad apie V. Zinkevičių yra daug prisiminimų, pasak autoriaus, prabudo jame tyrinėtojo instinktas. O kur dar per šimtas nuotraukų, pateiktų ponios Aldonos. Dar svarbu jam buvo ir tai, kad V. Zinkevičius atgaivino “Senovines kupiškėnų vestuves” – čia jau pagrindas išleisti knygą. V. Zinkevičius 1949 m. atvyko į Kupiškį, bet nemanė čia užsibūti, tam įtakos turėjo A. Jonušytė. Ji taip pat dalyvavo knygos pristatyme ir trumpai pasidalijo prisiminimais apie chorvedį. Pasak ponios Aldonos, jiems tekę kartu dirbti sunkiais pokario metais...
A. Jonušytė patvirtino teiginį, kad V. Zinkevičius atėjimas į jų šeimą lėmė “Senovinių kupiškėnų vestuvių” atsikūrimą. Keista tai, jog nebūdamas kupiškėnas, jis gerai kalbėjo tarmiškai, skatino šia tarme ir kitus domėtis. Apibūdindama jį kaip asmenybę, mokytoja sakė, jog jis buvo geras tėvas savo vaikams, nuolaidus, sukalbamas žmogus. “Jo nebėra, bet viskas liko tas pats, ir medžiai tie patys…” – apibendrindama savo mintis kalbėjo A. Jonušytė ir siūlė visiems susidomėjusiems perskaityti šią knygą.
Chorvedys Kupiškyje gyveno ir dirbo 1949-1974 m., vėliau gyveno Kaune, kur vargonininkavo. Tai buvo maištingos sielos asmenybė, gal todėl ir valdžiai neįtiko, tačiau jį pažinojusiems paliko neišdildomą įspūdį. Paskutinį kartą V. Zinkevičių matė ir girdėjo giedant apie 80-tuosius metus vienose Kauno kapinėse. Giedojo vyrų kvartetas, o vienas iš jų buvo V. Zinkevičius.
Tai – ryški ir svarbi Kupiškio kraštui asmenybė.
Direktorės pavaduotoja L. Matiukaitė, pristatydama antrąją knygą, – “Keliai veda Kupiškin III” – priminė, kad pirmoji jos dalis išleista 2000 m., antroji – 2002 m. Šioje, III dalyje, 80 straipsnių pateikė 70 autorių, kurių dauguma yra ne kupiškėnai. Šioje dalyje daugiausiai rašoma apie Skapiškio apylinkes, įdėti tarmiški tekstai, daug archyvinių dokumentų, bažnyčių aprašymų, straipsnių apie žymius krašto žmones.
Apie knygą ir jos sudarymą mokytoja Vytautė Eidukaitienė kalbėjo tarmiškai, beje joje pateikta nemažai ir tarmiškų tekstų. Knygos sudarytoja prašė prieš siunčiant jai straipsnius atidžiai persiskaityti, kad neliktų klaidų ir netikslumų, prie fotografijų prirašyti datą, vardą ir pavardę, nurodyti telefoną. V. Eidukaitienė vylėsi, kad atsirastų galimybė išleisti ir ketvirtąją dalį, nes dar daug kas nepaminėta. Pasak jos, tas knygas bus įdomu skaityti būsimoms kartoms.
Filomena Vilėniškytė-Marčiulionienė, Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė, prabilusi į susirinkusius, ragino kalbėti kupiškėniškai, nepamiršti gimtosios tarmės. Ji apgailestavo, kad dėl sveikatos problemų negalėjo į renginį atvykti pagrindinis knygos sudarytojas Petras Pečiūra – be jo nebūtų ir šio leidinio. “Daug širdies ir prisiminimų sudėta į šią knygą, kurią paliksime būsimoms kartoms”, - sakė Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė ir padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių knygų gimimo, už supratimą, patriotizmą. Vienas iš knygos sudarytojų Vytautas Pivoriūnas sakė, jog III knygos dalyje yra atskleidžiama daug dėmesio vertų faktų (šiaudinių stogų dengimas, vailokų vėlimas). Visa tai nueina į praeitį ir, kol ne per vėlu, turi būti perteikta būsimoms kartoms. Sudarytojas dėkojo straipsnių autoriams ir prašė rašyti apie žinomus žmones, kurie gali išeiti iš mūsų vaikų atminties. V. Pivoriūnas pasidžiaugė tuo, kad apie kai kuriuos kaimus gauna kelis aprašymus.
...L. Matiukaitė, išsaugojusi intrigą apie trečiąjį leidinį, pristatė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Danutės Baronienės parengtą kraštotyrinį leidinį, kurį finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Sudarytoja sakė, jog dar daug medžiagos yra nesurinkta, dar jos įstaigose yra likusios nuo kolūkių laikų.
...D. Baronienė dėkojo visiems, jai padėjusiems parengti leidinį, žadėjo sudaryti visų knygos dalių “Keliai veda Kupiškin” abėcėlinę pavardžių rodyklę.



Nuotraukose iš kairės : Filomena Marčiulionienė, Aldona Jonušytė, Vytautas Pivoriūnas.


























ir Vidmantas Jankauskas bei Danutė Baronienė.















13 Kupiškio vidurinės mokyklos laida 20 jubiliejaus proga su mokytojais : I-ma eilė iš kairės - mokyt. Juozas Vilkas, Genutė Raugaitė, mokyt. Vladas Zinkevičius, mokyt. Felicija Jakutytė, mokyt, Vladas Merkevičius, Vanda Zulonaitė. mokyt. Alfonsas Dubrindis, mokyt. Petras Mikantavičius. 1972 m.



.



Moksleivių oktetas su vadovu V. Zinkevičiumi. 1964 m.

2008-12-12

Mirė ANTANAS GARBAUSKAS









Eidamas 76 metus po sunkios ligos mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narys, skapiškėnas , žymus vitražininkas, DLK Gedimino ordino kavalierius Antanas Garbauskas.
Antano tėtis buvo geležinkelietis, todė Antanas mokėsi Obelių,
Panemunėlio, Kupiškio ir Panevėžio vidurinėse mokyklose.
Mūsų šeima – tai ištisa geležinkeliečių dinastija. Aš esu vienintelis, išdavęs geležinkelį. Dar besimokydamas Panevėžio I-oje berniukų gimnazijoje (dabar J. Balčikonio gimnazija) svajojau apie tapybą. Jau bebaigiant gimnaziją, išgirdau, kad Dailės institute labai daug laiko skiriama žmogaus anatomijos studijoms. Ėmiausi darbo. Kruopščiai nupiešiau anatomijos atlasų kopijas ir nuvežiau į Dailės institutą kartu su kitais namų darbais. Šie piešiniai ir nulėmė komisijos nuomonę, kad „šis tiek kruopštumo ir kantrybės rodantis kandidatas puikiausiai galėtų studijuoti vitražą“. Nors ir labai norėjau studijuoti tapybą, teko sutikti su dėstytojų nuomone ir mokytis vitražo meno. Iš pradžių nebuvau patenkintas, tik vėliau supratau, kaip tai įdomu. Jau pirmą kursą baigdamas nebejutau noro būti tapytoju.
Plačiau : http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F88913


Nuotraukose : Antanas Garbauskas Vilniaus kupiškėnų klubo sueigose








Nuotraukose : Vilniaus kupiškėnų apsilankymo Menų gimnazijoje momentai. Antanas Garbauskas, Liucija Venslovaitė, Žybartas Simonaitis, Nijolė Kinderytė. Prie M.K.Čiurlionio biusto stovi kolegė Nijolė Kinderytė, Antanas Garbauskas ir mokslo draugė Živilė Mačionienė.

2008-12-06

Vilniaus kupiškėnai renkasi Šv. Onos bažnyčioje

Kai Nijolė K. ir Gražina K. nuvyko pas Šv. Onos bažnyčios
rektorių kunigą Eitvydą Merkį su Vilniau kupiškėnų pageidavimu apsilankyti bažnyčioje, supratome, kad būsim priimti svetingai ir šiltai. Viltys pasiteisino daugiau negu tikėjomės.
Ūkanotą gruodžio 6 d. popiete, gausus mūsų būrys susirinko bažnyčioje.
Nijolė K. pristatydama mus rektoriui, tarė, kad mes atvykome į vieną gražiausių Vilniaus šventovių, kuri turi stiprius ryšius su Kupiškiu. Ilgai, net 34 metus, Šv. Onos parapijos klebonu tarnavo kupiškėnas kunigas Jonas Morkūnas. Bažnyčios vitražus kūrė kupiškėnas Antanas Garbauskas. Dabartinio bažnyčios rektoriaus tėveliai kupiškėnai, o pats rektorius kupiškėniškai kalba be akcento, nes besimokydamas vasaras leisdavo pas
gimines Kupiškio apylinkėse.
Įdėmiai klausėmės kunigo Eitvydo, išsamios Šv. Onos bažnyčios istorijos ir įdomių pamąstymų apie žmogaus vietą ir prasmę gyvenime. Bažnyčia - tai žmonės, pabrėžė kunigas, jie įvairūs, kaip įvairios plytos įmūrytos į šią gotikinę šventovę. Nors ir nedrąsiai sugiedojom advento giesmę "Rasokit dangūs ...", bei "Magnificat, magnificat anima, mea Dominum ..."
Bažnyčioje gana vėsu, todėl pakviesti į šiltą patalpą ir sukalbėję maldelę sėdome prie karštos arbatos puodelių. Prasidėjo draugiškas, nuoširdus pokalbis. O klausimų klausimėlių - nesuskaičiuosi.
Pabaigoje kunigas palinkėjo Dievo palaimos mūsų gyvenime.
Klubo prezidentė padėkojo kun. Eitvydui už šiltą priėmimą ir prisiminimui įteikė almanachą "Kupiškis".

Šv. Onos bažnyčia
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante. Pradėta statyti 1495 m., pabaigta 1500 m. Vėlyvosios gotikos stiliaus. Pamaldos vyksta tik lietuvių kalba.
Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 14951500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidus. Dailės istoriko D. Kačmažiko teigimu, bažnyčią projektavo ir statė Mykolas Enkingeris.
Pastatyta bažnyčia naudojosi vokiečių ir kitų svetimtaučių katalikų Šv. Martyno brolija. Kilus reformacijai, 1557 m. vyskupas uždraudė jai naudotis bažnyčia. Netrukus brolija iširo, o apie XVII a. pradžią vėl susibūrė. Ji Šv. Onos bažnyčia naudojosi 16071613 m., 17951812 m. ir 18241940 m. Be to, bažnyčia 15011864 m. naudojosi Šv. Onos brolija. Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, 1610 m. nukentėjo nuo gaisro. 1613 m. prie presbiterijos šiaurinės pusės pastatyta zakristija. Per karą 1655 m. nuniokota. Po jo nutinkuotas ir išbaltintas bažnyčios vidus, pastatyti barokiniai altoriai.

Šv.Onos bažnyčios varpinė
1747 m. bažnyčia remontuota (vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas). 1762 m. nugriautas pietinio fasado prieangis, užmūrytos pagrindinio portalo šoninės arkos. 1794 m., per Vilniaus apšaudymą, bažnyčia apdegė, sienose atsirado plyšių. Apie 1800 m. architektas Mykolas Angelas Šulcas ją restauravo, nutinkavo, o 1802 m. prieš bažnyčią pastatė 3 tarpsnių varpinę.




























































































































2008-11-27

Viliaus Laužiko "Saulės trupiniai"

Vilius Laužikas gimė 1935 III 14 Papiliuose (Kupiškio r.). 1955 baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. Poetas. Studijavo lietuvių k. ir literatūrą VPI ir VU, dirbo televizijoje ir radijuje, vaikų laidų redaktoriumi. Mirė 2007 m., palaidotas senose Anykščių kapinėse, šalia tėvų.
„Nelengva pasakoti apie save (...), bet mano dienelė jau krypsta vakarop“. Taip užrašyta ant Kazimiero Viliaus Laužiko eilėraščių knygos„Saulės trupiniai“, kurios skaitytojai sulaukė, kai Viliaus saulė jau buvo nusileidusi. Ir tikriausiai ji niekada nebūtų pasirodžiusi, jei ne jo žmona Silvijana Laužikienė ir gausybė skaitytojų laiškų į„Bičiulystės“ redakciją, kur paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį Vilius darbavosi, kruopščiai skaitė siunčiamus eilėraščius, įvairias neįgaliųjų gyvenimo istorijas ir nuoširdžiai bendravo su kiekvienu iš jų.
Štai Svajūnė Gritkuvienė iš Akmenės rajono, kuri anksčiau rašydavo Viliui laiškus ir siųsdavo savo kūrybą, labai išgyveno dėl nuoširdaus kolegos netekties. Sužinojusi apie viso gyvenimo kūrybos rinktinės ruošimą spaudai, pasisiūlė ją iliustruoti ir jos iliustracijos puik
iai tiko prie nuoširdžių Viliaus Laužiko posmų.
Gyvas, oi gyvas Vilius Laužikas žmonių atmintyje. Vaikai dar skaito jo eilėraščius iš anksčiau išleistų knygų „Saulės zuikučiai“, „Linksmi rūpestėliai“, dainuoja daineles, kurias jo tekstais parašė kompozitoriai V.Juozapaitis, M.Novikas, R.Žygaitis, G.Vanagaitė, J.Gaižauskas, V.Telksnys. Jo pašaukimas buvo rašyti vaikams. Ir turbūt ne tik todėl, kad baigė pedagogikos mokslus, kad, anot jo paties, „rašant vaikams reikia turėti pedagoginį ir psichologinį pasirengimą“, o todėl, kad jo talento prigimtis buvo pašaukta tarnauti spalvingam, skaidriam, kupinam nuotykių vaikų pasauliui. Rašydamas vaikams jis valdė plunksną nė kiek neblogiau už pripažintus vaikų poetus, kiekvienas jo posmas - imlus, dainingas, nugludintas, kaip ir šie, iš eilėraščio „Rugelis pabudo":
Nespėjo nuplikti nuo sniego laukai,
Pabudo rugelis,miegojęs ilgai.(...)
Ir stiepias lieknutis kasdien atkakliau,
Ir leidžia šaknis vis giliau ir giliau.
(iš J.Mačiukevičiaus str.)








































Kazimiero Viliaus Laužiko poezijos rinktinės "Saulės trupiniai" pristatymas vyko Mokytojų namų svetainėje. Susirinko Vilniaus mokytojų namų "Versmės" senjorų ir Vilniaus kupiškėnų klubų nariai, daug kviestinių svečių, Viliaus bendraklasių ir bendrakursių, buvusių bendradarbių žurnalistų ir jį pažinojusių draugų. Dalyvavo ir kompozitorius Mikalojus Novikas, kuris Viliaus Laužiko tekstais 1963 m. sukūrė keletą dainų.
Renginio pradžią linksmino etnomuzikologai, smuiku ir bandonija grojo Gaila ir Arvydas Kirdos.

Renginiui vadovavo pedagogė, dabar dirbanti savaitraščio "Bičiulystė" redakcijoje Aurelija Babinskienė.

Kalbėjo buvę bendradarbiai „Bičiulystės“ savaitraštyje Mindaugas Milieška ir Algimantas Grabauskas, žurnalistai Jonas Vėlyvis, Jadvyga Godunavičienė.
Viliaus klasiokė Janina Grigaitė
Eilėraščius skaitė Jūra Jurkšaitė ir aktorius Romualdas Gudas.

Viliaus kūrybą apžvelgė redaktorė Janina Riškutė.

Šiltai sutikti, dainavo „Ąžuoliuko“ choro mažiausiųjų grupė. Vadovė Renata Gečaitė-Kuncienė.

Silviją, išleidusią "Saulės trupinius"sveikino Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė.
Romansus dainavo Vilniaus vaikų lopšelių-darželių muzikos mokytotojų ansamblis „Dalija“.
Nuotraukose matote vakaro momentus nuo iškilmingosios, iki linksmosios ir malonosios dalių.

--------------------------------------------------------------------- Kuosėnų - vilniečiai
































































Kurybingiausi Viliaus metai - studijos pedagoginiame institute ir universitete, kartu dirbant radijo laidų vaikams redaktoriumi.
Tuomet jo eilėraščiai vaikams, lyriniai, satyriniai suaugusiems pasirodydavo visuose to meto periodiniuose leidiniuose. Visus tuos kūrinėlius autorius kruopščiai surinko ir sudėjo archyvan. Poezijos rinktinę išleisti norėjo seniai, dar prieš 50-tąjį gimtadienį. Bet ... gal dėl negalios, ar nerįžtingumo - užsigulėjo stalčiuose. Paskutiniais metais žmona Silvija vis skatino peržiūrėti, pataisyti. Taip lyrika buvo beveik paruošta, bet nespėta ...
Po Viliaus mirties Silvija, kad nenueitų užmarštin Kupiškio krašto žmogus ne mažai ir neblogai rašęs, ėmė versti lentynas, skaityti rankraščius ir rado dar daugiau eilėraščių ir kitokios kūrybos.
Silvija suranda redaktorę, dailininkę. Redaktorė Janina Riškūtė pasiūlė į knygą sudėti tai kas geriausia, ne tik lyrinius, bet ir satyrinius eilėraščius, aforizmus, eilėraščius vaikams, dainų tekstus. Susirinko 164 kūriniai ir išėjo gera knyga. Jos leidimą rėmė LNŽD ir jos pirmininkė Zita Valaitytė. Išleidė ROTO leidykla 2008 m. Jei atsiras rėmėjų Silvija pasiryžusi išleisti eilėraščių vaikams rinktinę.

Vladzės Mečionienės straipsnelį skaitykite adresu : www.rasytoja.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=24&Itemid=45

video