2007-10-24

Skapiškėnų padangėje

MOKYKLOS REZULTATAS – 50 LAIDŲ

Jurgita ŽIUKAITĖ

fotografavo Jurgita Žiukaitė

Nuotrauka

Šie mokslo metai Skapiškio vidurinei mokyklai jubiliejiniai. Prieš 50 metų – 1957-aisiais – ugdymo įstaiga išleido pirmąją abiturientų laidą. Jos atstovai šį jubiliejų paminėti kvietė visus Skapiškio vidurinę mokyklą baigusius mokinius ir jų pedagogus. Nors į susitikimą penktadienį susirinko ne per didžiausias būrelis buvusių abiturientų, tačiau mokyklos koridoriais, kultūros namuose, Skapiškio gatvelėmis vilnijo prisiminimai apie mokykloje prabėgusius metus, mintys apie dabartį bei ateitį.

Jubiliejinis, I laidos abiturientų inicijuotas susitikimas pradėtas šv. Mišiomis už mirusius mokytojus ir mokinius, aplankytos jų amžinojo poilsio vietos. Į šventinį minėjimą susiburta Skapiškio kultūros namuose.
Pasak vieno iš susitikimo iniciatorių, I laidos abituriento Tautvilo Giedrio, šiuo susibūrimu norėjosi parodyti tai, jog ir provincijos mokyklą baigusieji gali daug pasiekti. Nesvarbu, kokioje mokykloje mokaisi – svarbu dirbti. Pirmąją laidą baigė 25 abiturientai (keturi iš jų ilsisi Amžinybėje). Pats pašnekovas – fizikos mokslų daktaras, 44 metus triūsė KTU fizikos fakultete docentu. „Skapiškio mokykla, užauginanti didžius žmones, verta gimnazijos vardo“, - „Kupiškėnų mintims“ sakė T. Giedrys.
Kiti pirmosios laidos abiturientai gyvenime taip pat daug pasiekė: Jonas Kilius žinomas kaip filologijos mokslų daktaras, vertėjas, Vilniaus universiteto docentas; Aldona Balytė-Kazanavičienė – matematikos mokytoja, mokyklos direktorė, keliautoja, Danutė Kiaulėnaitė-Švelnienė – gydytoja, Bronius Rudokas – buhalteris-ekonomistas, Lina Varnaitė-Savickienė – diplomuota bibliotekininkė...

Visi džiaugiasi itin šiltais ir artimais santykiais su auklėtoja Elena Merkiene. Ji sakė, kad pati laimingiausia besijaučianti tada, kai kas penkeri metai susitinka su buvusiais auklėtiniais. Pirmasis bendraklasių susitikimas baigus mokyklą vyko po šešerių metų, kaip buvo pasirašyta pasižadėjime, pakastame po Skapiškio ąžuolu.
„Suartėjome dar mokykloje. Brandus kiekvienas mūsų susitikimas. Mano auklėtinių gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Pėsti žingsniuodavo ne vieną kilometrą, klasėje užšaldavo rašalas – bet nė vienas nesiskundė“, - sakė mokytoja. E. Merkienė mokykloje pradėjo dirbti 1949 m. ir pedagoginei veiklai paskyrė 44 metus. „Per pirmosios laidos išleistuves mano mokiniams buvo 18 metų, o man – 28-eri“, - kalbėjo pedagogė, kuri prisipažino taip pamilusi Skapiškį, kad jei tenka kur išvažiuoti, rodos, kad laukia kiekvienas šio miestelio medis, šaligatviai. E. Merkienė teigė negalinti nepakalbinti ir dabartinių mokinių. Jiems ji linkėjo neieškoti gyvenime lengvatų, bet siekti savo tikslų, tikėti ateitimi ir mylėti žmones.

Nuo 1992 m. mokyklai vadovauja Birutė Zaborskienė, ji buvo pasveikinta su 15 direktoriavimo metų sukaktimi.
Direktorė pristatė šiandieninės mokyklos, kurioje dabar mokosi 269 mokiniai, dirba 31 mokytojas, veidą, prioritetus, siekius, džiaugėsi pasiekimais.

Nuskambėjo ne vienas nuoširdus ir šiltas sveikinimas. Kultūros ir švietimo skyriaus specialistė Irena Mockuvienė perdavė šio skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus sveikinimus bei atvežė Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės sveikinimą mokyklos bendruomenei, į gyvenimą išleidusiai 50 laidų.
Pirmosios laidos abiturientas J. Kilius, visos laidos vardu, mokyklai dovanojo paveikslą, direktorei ir auklėtojai įteikė specialiai šiam susitikimui parengtą vinjetę, atspindinčią jų laidos mokyklinius metus ir gyvenimo pasiekimus, paties verstą Mato Pretorijaus knygą apie lietuviškus papročius.

/Iš Kupminčių archyvo, sutrumpintas/

2007-10-22

Kupiškis Rokiškis Biržai

Sūrio ir alaus kelias.....


Viduramžių raštuose šios žemės buvo vadinamos „Selonija“... „....Uvožokit jūs mono žodelį...“ – prasmingai dainuoja Kupiškėnai.. Oi Kupiškio miestas yra viseip slaunas... Tad sustosime ir pasižmonėsime Kupiškyje..
Pasigrožėsime Kupiškio bažnyčia (ji yra viena didžiausių šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje). Pasidžiaugsime gražiai sutvarkyta Lauryno Stuokos – Gucevičiaus aikšte. Aplankysime ir paminklą – nemirštančią šlovę už Vilniaus katedrą pelniusiam iš Kupiškio krašto kilusiam architektui Laurynui Stuokai – Gucevičiui. Nevalia nepasidžiaugti Kupiškėno dailininko Henriko Orakausko skulptūromis. Aplankykime Palėvėnės ir Šv. Dominyko bažnyčias ir domininkonų vienuolyno ansamblį (tai vienas autentiškiausių iki šiol išlikusių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje).
Aplankę Kupiškį vykime į Lietuvos sūrių sostinę - Rokiškį. Pažintį pradėkime nuo gražiausio Lietuvoje neogotikos ansamblio – Šv. Mato Evangelisto bažnyčios, grafų Tyzenhauzų rūmų, kur dabar Rokiškio krašto muziejus. Dalyvausime pažintinėje-pramoginėje programoje „Sūrio kelias“. Sužinosime apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatysime etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo, sūrio slėgimo indus ir kitus įrankius ir filmuotą medžiagą apie AB „Rokiškio sūris“.Maloni dvaro ekonomė mus pakvies paragauti sūrių gaminamų Rokiškio sūrinėje ir baltą varškės sūrį, kuris žinomas, kaip Aukštaitijos kulinarijos paveldo patiekalas.

Iš sūrių sostinės patrauksime į Lietuvos alaus sostinę Biržus. Juk šis kraštas nuo seno garsėja savo aludariais ir skaniu alumi. "Alaus kelio" ekskursiją pradėdame. alaus_kelias_ir_surio_kelias.jpg

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įsikūrusio kunigaikščių Radvilų statytoje 17 amž. bastioninėje pilyje. Čia vienoje salėje pamatysime visus alaus gamybai naudotus įrankius.

Muziejaus gidė vaizdžiai papasakos visas alaus gamybos subtilybes. Folklorinis ansamblis „Saudela“ padainuos biržiečių dainų apie alų, paskudučiuos, pūs ragus ir kartu su jumis pašoks. Turėsime puikią galimybę paragauti biržietiško alaus, naminės duonos, sūrio, išmokti biržietiško alaus himną. Toliau važiuodami J. Basanavičiaus gatve ir pasukę į Atgimimo gatvę privažiuosime Širvėnos ežerą. Tai seniausias Lietuvoje dirbtinas ežeras (1575 m.). Turėsime progos pasimankštinti, reikės praeiti 525 metrų pėsčiųjų tiltu per ežerą iki grafų Tyzenhauzų dvaro. Apžiūrėję dvaro pastatus, ežero pakrasčiu važiuojame link Rinkuškių. Būtinai aplankysime didžiausią karstinę įgriūvą Lietuvoje – „Karvės olą“ (o tokių šiame krašte apie 8000!) Įgriūvų daugėja!!! Todėl vietiniai gyventojai tik didžiausiam priešui linki „kad tu prasmegtum..“. Rinkuškiuose lankomės alaus darykloje. Apžiūrėsime modernizuotą, visiškai atsinaujinusią alaus daryklą, kur alus gaminamas pagal klasikinę technologiją. Rinkuškių alus neliko nepastebėtas net Amerikoje. Turėsime progos pamatyti, paragauti tikrai skanaus alaus ir parsivežti lauktuvių.

2007-10-12

Kupiškio muziejus


...........
Kupiškėnų inteligentų suvažiavimas įvyko gana greitai – 1935 metų rugpjūčio mėnesį. Jo komitetas, kuriame buvo tokie garbūs žmonės, kaip profesoriai P. Mažylis. A. Purėnas. rašytojas P. Ruseckas, mokytojai J. Laužikas, V. Kavoliūnas, Kupiškio inteligentai Stefanija Glemžaitė, J. Bukėnas, K. Jėčius, J. Glemža ir kiti, nutarė rūpintis Liaudies namų ir gimnazijos statymu.......

Prabėgus beveik penkeriems metams, 1941-ųjų spalį, Kupiškio krašto inteligentai vėl gausiai susirinko pradžios mokykloje. Buvo sudaryta muziejaus Kupiškyje steigimo organizacinė grupė: mokytojai Povilas Spudas, Viktoras Kavoliūnas, Petras Snarskis, akušerė Stefanija Glemžaitė, agronomas Petras Pakarklis, valsčiaus viršaitis Jurgis Bukėnas. Prasidėjo susirašinėjimas su valdžios institucijomis, užmegzti ryšiai su muziejais, muziejininkais.
Nuo susirinkimo parbėgus vos savaitei, Kupiškio valsčiaus savivaldybė būsimam muziejui paskyrė du pastatus Turgaus aikštėje.......

Daugiau skaitykite :
www.museums.lt/zurnalas/Ramonenka.htm

2007-10-08

Sveikiname skapiškėnus

Gerbiamieji Skapiškėnai, šventės dalyviai,

nuoširdžiai sveikiname Jus visus susirinkusius švęsti savo mokyklos jubiliejų.

Linkime gražaus pasibuvimo, mielų prisiminimų apie mokykloje praleistas dienas, o ateityje savo prasmingais darbais prisidėti prie gimtojo krašto pagražinimo ir sėkmingos jo ateities.

Pagarbiai

Vilniaus kupiškėnai

2007.10.08, Vilnius

2007-10-07

Vilniaus kupiškėnai Šlapelių namuose











Vilniaus kupiškėnai spalio 7 d. gausiai rinkosi į Šlapelių namus. Mus svetingai priėmė muziejaus direktorė Alma Gudonytė. Su dėmesiu išklausėme muziejaus kūrimo istoriją, M.ir J. Šlapelių - tautinio atgimimo veikėjų gyvenimą. Apie tai įdomiai išdėstė pati Alma Gudonytė. Peržiūrėję filmą apie Šlapelius ir jų namą - muziejų ir antrąjį "Atsisveikinimą su karūna", susėdome pasikalbėti apie Vilniaus kupiškėnų reikaliukus.
Po sueigos, padėkojome šeimininkams ir lietučiui lyjant išsibėgiojome į namučius.

M. ir J. Šlapeliai
Dr. Jurgis Šlapelis (1876–1941). Gydytojas, kalbininkas, Lietuvių mokslo draugijos narys, pedagogas, žodynų sudarytojas ir leidėjas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Marija Peseckaitė-Šlapelienė (1880–1977). 1906 m. įsteigė lietuvišką knygyną – lietuvybės židinį, veikusį carinės, kaizerinės ir lenkiškosios okupacijos metais.
M. Šlapelienė – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens atlikėja, pirmųjų saviveiklinių muzikos vakarų ir lietuviškų spektaklių aktyvi dalyvė.
Dr. Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui.

Kitos žinios apie muziejų
Muziejus įkurtas 1991 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name, kurį jie nusipirko 1926 m. Šis namas – XVII a. architektūros paminklas.
1994 m. atidaryta muziejaus ekspozicija.
Muziejaus vadovė ir M. Šlapelienės testamento vykdytoja – Alma Gudonytė.