2007-09-27

Vilniaus naujienos - Stadionas Šeškinėje


Numatoma, kad Nacionalinis stadionas bus universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų. Šalia stadiono antrame etape planuojama pastatyti komercinį sporto centrą, kurį sudarys universalios paskirties sporto salė su baseinu, treniruočių centru ir sporto medicinos klinika, taip pat viena dengta futbolo aikštė, dvi atviros sporto aikštės, atviri teniso kortai bei atviros krepšinio aikštelės.

Sostinėje pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono statybos*N*

2007-10-02


Beveik prieš dvidešimt metų pradėto ir nebaigto statyti stadiono Šeškinėje prieigose pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė“ sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų.

Tikimasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame galėtų vykti šventiniai „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai.

„Didelė šventė ir Vilniaus miestui, ir visai Lietuvai. Pajutome, kad Vilniui kaip būsimai kultūros sostinei, kad šaliai, pasirengusiai sutikti tūkstantmečio jubiliejų, labai reikia didelio stadiono. Atlikus tyrimus nustatyta, jog dauguma stadiono betoninių konstrukcijų yra geros būklės, kai kurias – dėl korozijos ir laiko – reikia tvirtinti, dalį – keisti. „Veikmės“ vadovų nuomone, statyboms prireiks nemažai darbininkų – pirmą pusmetį objekte dirbs 500-600 darbininkų, vėliau prireiks tūkstančio, kurie dirbs trimis pamainomis. Pasak bendrovės specialistų, bus sunkumų logistikos srityje – šalia pramogų centro „Akropolis“ yra nuolatos intensyvus transporto eismas, bus sunku atvežti statybines medžiagas, gaminius, todėl tai teks daryti naktimis.

Stadione bus naujovė – stadioną skersai rėmins metalinė arka, kuri iš toli bus matoma, vakare – apšviesta, o esant blogam orui per arką bus uždengiami ir stadiono aikštė, ir žiūrovai.

Nacionalinio stadiono atidarymas planuojamas 2009 metų vasarą.




2007-09-15

13 laida susirinko po 55 metų


Tryliktoji Kupiškio vidurinės mokyklos abiturientų laida po 55 metų susirinko Kupiškyje. Įžanginį žodį tarė Živilė Brazauskaitė - Mačionienė. Susitikime dalyvavo auklėtoja, mokytoja Felicija Jakutytė, mokytoja Terėsė Merkevičienė - jau išėjusio Anapilin auklėtojo Vlado Merkevičiaus žmona. Visi džiaugėmės, kad po tiek metų atvyko didelė 13-tos laidos dalis. Kalbėjusieji dėkojo auklėtojams , mokytojams ir mūsų bendraklasei, vienai iš susitikimų organizatorių - Vandai Zulonaitei - Juozaitienei.

2007-09-09

Kereliai-Kupiškis-Vėžionys-Laukminiškiai-Palėvenė-Noriūnai/Karaliūnai/

Kauno kupiškėnai sveikina Danutę Kerelytę Gurauskienę šeimos jubiliejaus proga. Jubiliatės rankose įrėmintas Kerelių piliakalnis. Šių 3-jų nuotraukų autorius Rimantas Gurauskas iš Čikagos. Čia kilo ideja aplankyti Kerelių piliakalnį.


Vilniaus ir Kauno kupiškėnai, istorikės Irenos Eigelienės surinkti, 2007 m. rugsėjo 8 d. aplankė Kupiškį ir žymesnes jo apylinkių vietas.

Pradėję nuo kelionės pabaigos - rasite ir pradžią

Kelionės pabaigoje aplankome Palėvenės bažnyčią, kapines. Nulenkiame galvas prie Uršulė Babickaitės - Unės Baye ir jos motinos kapų. Paskutinį kelionės tašką dedame svetingoje gyd. Bronės Karaliūnaitės gimtinėje, jos brolio dukters gyd. Dalios Jusevičienės viensėdyje - Noriūnuose.




Aplankome Unės ir Petro Babickų gimtinę. Name įkurtas Laukminiškių ir aplinkinių kaimų muziejus. Mus maloniai sutiko muziejaus vadovė J. Puronienė.
Nuvažiavę į kitą kaimo kraštą randame ąžuolinę stelą, 1945 m. sušaudytų ir sudegintų Rasiulų šeimai,kurios du sūnūs kovojo partizanų gretose. Netoli atminimo akmuo Kaluinų sodybai tą pačią dieną sudegintai už paramą partizanams.



Vėžionyse atidengiamas atminimo akmuo 1920 m įkurtai Vėžionių pradžios mokyklai. Iškilmingoje ceremonijoje gausiai dalyvavo vėžioniečiai, atsakingi rajono darbuotojai, Vilniaus ir Kauno kupiškėnai. Gražiais žodžiais mokyklos atminimą pagerbė kun. M. Mizaras , vicemeras A. Mikėnas, Kult. ir švietimo skyriaus vedėjo pav. V. Knizikevičius, vilnietis - kupiškėnas dr. G. Kaluina ir kt. Gėlės įteiktos iniciatyvinės grupės pirmininkui A. Pėžai, architektui Ž. Simonaičiui ir kt.




Iš Kerelių per Naivius, Kuosėnus, Mirabelį, Plundakus, Piragius atskubame į Kupiškio bažnyčią kur šv.Mišios aukojamos už Vėžionių bendruomenės ir Kerelių giminės gyvus ir mirusius. Ave Maria giedojo Danguolė Galinauskienė.










Vilniaus ir Kauno kupiškėnai, 2007 m. rugsėjo 8 d. kelionę pradėjo nuo Kerelių.
Danutė ir Irena Kerelytės, kurių giminės šaknys Kereliuose, su kolegomis kupiškėnais ir šeimos nariais susirinko ant Kerelių piliakalnio./žiūr.nuotraukas/. Kalbomis ir dainomis pagerbiami jubiliatai: Danutė Kerelytė - Gurauskienė ir Kazimieras Gurauskas.
Šeimyninėje nuotraukoje antras iš kairės kerelietis Eugenijus Plukas parodęs tiesiausią kelią į piliakalnį. O apie mūsų atvykimą jis sužinojo iš Danutės Stasevičiutės - Tviskuvienės, kuri gyvendama kaimyniniuose Naiviuose mus konsultavo, kaip surasti Kerelių piliakalnį.

Kerelių piliakalnis

Prie Kupos upės Kerelių kaime yra išlikęs vienintelis tyrinėtas Kupiškio rajone piliakalnis.
Iš ankstyvojo kultūrinio sluoksnio nustatyta, kad žmonės piliakalnyje apsigyveno I tūkst. prieš Kristų. VI amžiuje kilęs gaisras sunaikino įsikūrusią gyvenvietę.

Paminklinis akmuo akademikams Juozui Matuliui, Pranui Mažyliui ir Antanui Purėnui

Tatkonių kaimas — trijų Lietuvos Respublikos MA akademikų — chemiko Juozo Matulio (1899 -1993), gydytojo Prano Mažylio (1885 — 1966) ir Antano Pureno (1881 — 1962) tėviškė. 2000 m. atidengtas paminklinis akmuo prie Tatkonių kaimo kapinaičių.






2007-09-03

Uršulė Babickaitė Graičiūnienė - 110

Uršulė Babickaitė gimė 1897 balandžio 19 d. Laukminiškiuose.

1914-1918 m. dainavimo ir vaidybos mokėsi Peterburgo Imperatoriškoje konservatorijoje.

19181919 m. Kauno „Dainos“ draugijos aktorė ir režisierė.

1919 m. persikėlė į JAV. Sutrumpino vardą į Unė Babickaitė. Dviejuose begarsiuose filmuose vaidino svarbias roles. Dar sutrumpino savo vardą – pasivadino Une Baye. Trečiojo filme finansuotojai pareikalavo, kad jos reikšmingai rolei būtų parinkta amerikietė.

1924-1925 m. vaidino Vašingtono ir Niujorko teatruose.

1936 m. grįžo į Lietuvą, kartu su vyru – pasaulinio mąsto vadybos teoretiku Vytautu Graičiūnu, apsigyveno Kaune.

19361939 m. Šaulių teatro Kaune vadovė.

19381939 m. Šaulių sąjungos teatro vadovė.

19481950 m. Kauno universiteto dramos būrelio vadovė.

1951-1953 m. buvo ištremta į Kuibyševo sritį.

Grįžo į Kauną, kur gyveno likusią gyvenimo dalį.

Mirė 1961 rugpjūčio 1 d. Kaune. Palaidota Palėvenėje.

2007-09-02

Sveikinam Liuciją Venslovaitę

Šauni kompanija pasiruošusi iškilmingam momentui
Širdingiausi apsikabinimai. Jubiliatė su dovanėlėmis ir Kupiškėnų enciklopedijos pirmuoju tomu.


Iškilmingų akimirkų momentai. Gražūs Prezidentės palinkėjimai.Kukliai sudėjusi rankytes jubiliatė.

Žybartas iškilmingai skelbia sveikinimo adresą ir linki, kad jubiliatė žydėtų kaip rožė, o Viežgų dvaras kiltų kaip ant mielių ....
Na ir bučiniai, bučiniai....šampanas ...
video video

Skapiškėnų padangėje

Prisiminimui Tėviškės ąžuolas su p. Gerdos eilėmis
Tik keletas nuotraukų iš bajoriečių susibėgimo Žiobų sodyboje. Visi gražūs ir linksmi, prisimena vaikystę ir jaunystę.

S U S I T I K I M A S B A J O R U O S E

2007 m. rugpjūčio 11 d. šv. Lauryno atlaidų Skapiškio parapijoje išvakarėse įvyko bajoriečių susitikimas. Saulėtą vidurdienį rinkomės į gražiai Žiobų vaikų puoselėjamą sodybą, kuri tuoj pasipuošė tautine vėliava. Ilgai netilo kalbos, prisiminimai, dainos …

Mūsų vieškeliuos aidėjo žingsniai,

Kai mes ėjom.

Mūsų soduose lingavo medžiai,

Kai dainavom.

Mūsų pievose žydėjo gėlės,

Kai mylėjom.

Mūsų metai brydėmis išbrido,

Kai gyvenom.

Mes paliksime savo vardus,

Kad žolė neužželtų ant kelio,

Kad viršūnėse medžiai seni

Oštų mūsų dainas.

Šių eilučių autorė, susitikimo organizatorė ir įkvėpėja – Gerda Jankevičiutė Petraitienė, kuri kiekvienam dalyviui įteikė gražų prisiminimą – puikų, įrėmintą paveikslą su šimtamečiu ąžuolu ir šiomis eilėmis. Ačiū jai. Šis gražus suvenyras mums visiems primins gimtinę. O mus, kol gyvi sveiki būsime visi keliai ves į Bajorus.

N.K.