PRANEŠIMAS (pakeitimas)

Gerb. Klubo Prezidentui Vytautui Pivoriūnui ir visiems Vilniaus kupiškėnai,

Atsiprašau už parodos pristatymo datos ir laiko pakeitimą. Parodos pristatymas vyks liepos 14 d. 14 val.

Maloniai kviečiu Jus į autorinės tapybos parodos, skirtos Žalgirio mūšio 600 metų Jubiliejui, pristatymą Seimo II rūmų parodų galerijoje 2010 m. liepos14 d. 14 val.

Pagarbiai dailininkė Laima Kriukelienė nuo Skapiškio

Gerb. Klubo Prezidentui Vytautui Pivoriūnui ir visiems Vilniaus kupiškėnams,

Kviečiu Jus visus, kas tik galėsite, aplankyti mano tapybos parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, kuri veikia Seimo II rūmų parodų galerijoje. Parodos atidarymas vyks š.m. birželio 30 d. 14 val. Jūsų apsilankymas mane ypač pradžiugintų. Vis tiktai žemiečiai...Esu kilusi iš Skapiškio seniūnijos, Bajorų kaimo.

Taip pat nuoširdus Jums ačiū už tokį didžiulį dėmesį, rodomą man. Mačiau savo paveikslo I dalį, įkeltą į Vilniaus kupiškėnų internetinį puslapį. Labai ačiū.

Pagarbiai dailininkė Laima Kriukelienė, 8 610 47807

J O N I N Ė S

Tegu pačią trumpiausią ir linksmiausią metų naktį paparčiai tik Jums pražįsta stebuklingais žiedais.. Kuo geriausios sėkmės, kuo tvirčiausios sveikatos, kuo didžiausios laimės linkime Jums Janinos ir Jonai Jūsų ir mūsų šventės proga.

Vilniaus kupiškėnų klubo valdyba

PRADEDAM 3-JŲ DIENŲ KELIONĘ Į PAJŪRĮ

Viršuje kairėje matosi Butingės terminalas, dešiniau Šventosios bažnyčios altorius ir bažnyčios suolai.

Atvykę į Šventąją įsikūrėme skirtuose kambariuose ir visais galimais keliais ir takeliais patraukėme prie jūros. Grįžę nuos jos laukėme žadėto vakarėlio.

Mums dainavo Lazdynų vidurinės mokyklos mokinukės: Aleksandra, Anastazija, Kristina, Justina, Valentina ir mažoji Veronika. Jauniausiai 6 metukai, vyriausiajai eina penkioliktieji.

Gražias tautiškas ir populiarias dainas traukė Trakų Vokės gimnazistai.

Lazdynų bendruomenės ansamblis: Regina, Irena, Aldona ir Skaidrė, vadovaujamas Petro Žiūpsnio pademonstravo savo gerus muzikinius sugebėjimus.

Vakarėlis buvo tikrai gražus. Po meninės dalies skambėjo dalyvių dainos, šoko ir dideli ir maži. Šokių konkurso prizininkais tapo Vidmantas su Alvina, Laimutis su Elena ir Boleslovas su Regina. Valio jiems ! Apie tai pažiūrėkite nuotraukose.

Rimas Skaistis meninės dalies artistus, na ir žiūrovus apdovanojo kibirėliu šilauogių medaus, kurį visi vakarėlio dalyviai su pasimėgavumi išdažė.

Fotografijose: apsilankymo Kretingoje vaizdai

Parapijos pirmininkas pasaulietis-pranciškonas Antanas Lukauskas parodė mums slapčiausias bažnyčios ir vienuolyno vietas papasakojo jos paslaptingą istoriją net nuo 17 a. laikų.

Mūsų kelionės vyresnysis Rimantas Skaistis pradėdamas kelionę praneša, kad be Vilniaus kupiškėnų keliauja: Lazdynų bendruomenės meno kolektyvas vadovaujamas Petro Žiupsnio, Trakų Vokės gimnazistų ansamblis, bei Lazdynų vidurinės mokyklos jaunosios artistės. Kelionės daktaru pristatomas Gediminas Kaluina.

Kelionės reportažas bus padalintas į tris atskiras dalis.

Startavę ankstų trečiadienio rytą Kauno-Klaipėdos plentu lekiame į Pajūrį. Mūsų kelionės tikslas kurortinė ŠVENTOJI.

Pakeliui užsukame į Kretingą.

Kretingos rajonas garsus kultūros paveldo objektų gausa ir įvairove. Šiuo metu žinoma apie 750 kultūrinę vertę turinčių objektų.

Naujesnis - Viliaus Orvido (1952-1992) gimtinė-sodyba Gargždelės k.(joje- tėvo Kazimiero Orvido, paties Viliaus ir kitų menininkų sukurti darbai); liaudies meistro Petro Kalendos sodyba Salantuose. (gaila, neužsukome)

Seniausias – Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis (1605-1617 m.). Jis turi gotikos, renesanso ir baroko bruožų.

Katalikų bažnyčia Kretingoje atsirado tik XVII amžiaus pradžioje, kai vyko kova tarp reformacijos ir kontrreformacijos.
Katalikybės ginti stojo Kretingos dvaro savininkas, Žemaičių seniūnas ir LDK kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621).

Jis uždraudė Kretingos valsčiaus gyventojams bendrauti su protestantų kunigais. 1602 metais, pastatė pirmąją bažnyčią. Ją prižiūrėti ir valsčiaus gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpintis pavedė į Kretingą atvežtiems vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams).
Ši bažnytėlė veikė daugiau kaip penkiolika metų. Jos rūsyje 1602 metais fundatorius Jonas Karolis Chodkevičius palaidojo jauniausiąjį savo sūnų Kazimierą, mirusį vos gimus.
Pastačius kitame Akmenos krante bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną su Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia, senoji bažnytėlė atliko koplyčios paskirtį.

APLANKĖME NERINGĄ

Antrą mūsų kelionės dieną aplankome jūrų muziejų, stebime Kalifornijos jūrų liūto cirko numerius, delfinariumą su puikiu, visus sužavėjusiu, delfinų šou, fotografuojamės ilgai atminčiai.

Per Neringą traukiame į Nidą, pakeliui stebėdami neseno Neringos miško gaisro vaizdelius, sustodami užsakome žuvies delikatesus lauktuvėms. Valgome žuvienę su joje plaukiojančiais sterkais.

Nidoje oras sušilo, drąsesnieji maudėsi arba braidė po Baltijos bangas.

Nepamiršome ir mūsų maestro Vytauto Kernagio, fotografavomės su juo , sudainavom jo mėgstamas dainas.

Visa tai žiūrėkite nuotraukose, kurias pateikė Vidmantas T., Vytautas P. ir Albinas Č.

Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 metų veikiantis muziejus Kuršių nerijos šiauriausiame taške.

• Nerijos fortas.
• Akvariumas. Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes,Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Eksponatai:
  
  • Lietuvos gėlavandenės žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, šamai, ūsoriai, unguriai.
  • Baltijos jūros žuvys: menkės, vėgėlės, plekšnės, otai, žiobriai ir kt.
  • Tropinių jūrų žuvys ir bestuburiai: įvairios žuvys, koralai, aktinijos.
  • Eršketai: pagrindiniame akvariume eksponuojami ilgaamžiai eršketai, gyvenantys iki 150 metų.
• Jūrų faunos ekspozicija – centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija. Temos:
  
  • Jūra – gyvybės lopšys, skirta vandens gyvūnų evoliucijai.
  • Gyvybės vystymasis jūroje, skirta gyvybės istorijai.
  • Tropinių jūrų gyvūnija.
  • Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė. Ekspoziciją sudaro 35 natūralaus dydžio žuvų skupltūros.
• Jūrų paukščių ir žinduolių ekspozicija – forto lauko baseinuose įsikūrusi ekspozicija, kurioje demonstruojami:
  
  • Pingvinai: Afrikiniai pingvinai, Antarktiniai pingvinai, Magelano pingvinai.
  • Šiaurės jūrų liūtai.
  • Ruoniai: Baltijos pilkieji ruoniai, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.
• Laivybos istorijos ekspozicija – dalyje forto gynybinių patalpų įsikurusi ekspozicija, kurioje eksponuojami laivų modeliai, inkarai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga apie Lietuvos laivybos istoriją. Senųjų žvejybos laivų aikštelėje demonstruojami didžiausi eksponatai: žvejybos traleris „Dubingiai“ (VŽT–3216), plieninis tralbotas „PTB–7167“, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ (MŽT-90).
• Pajūrio žvejo etnografinė sodyba – XIX–XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų pastatai.

1994 m. balandžio 30 d. atidarytame „Delfinariume“ vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Pirmieji delfinai į delfinariumą atgabenti 1993 m.

MES VENTĖS RAGE

Stoties direktorius Leonas Jezerskas su mūsų pagalba žieduoja zylutę, direktorius su pakilimu skaito paskaitėlę ir t.t.

Trečios mūsų dienos programoje apsilankymas Ventės rage ir jo ornitologijos stotyje. Iš Šventosios per Klaipėdą lekiame į Šilutės rajono Kintus ir Ventę.

Ornitologijos stoties direktorius Leonas Jezerskas mums labai vaizdžiai išdėstė pusiasalio ir Ornitologijos stoties istoriją, paaiškino, beveik iki mūsų pravirkdymo, kad mūsų vieversiukus valgo italai, pasakė kodėl kukuoja gegutės ir daug kitų įdomybių iš paukščių gyvenimo..

Jis sakė, kad paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol ligi galo neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Dabar kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. Paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Turimais duomenimis, 1929 m. Ventės Rage nebuvo apžieduotas nė vienas paukštis. Tų metų rudenį iš Rasytės ornitologinės stoties atvykę žmonės paukščius tik stebėjo. Dėl to 1929 m. ir yra laikomi Ventės Rago ornitologinės stoties įkūrimo metais.

Trumpa Ventės Rago pusiasalio istorija


Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai – Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų. Kuršių marių plotas – 1584 km². Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km²), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu.

1975-1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimo procesą.

Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.

Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.

Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Kasmet čia atvyksta po 30-50 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos ir daugelio užsienio valstybių. Džiugu, kad Ventės rago ornitologinę stotį kasmet lanko vis daugiau Lietuvos mokyklų moksleivių.

Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galima grožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama bei didžiuliais mariose apsistojusių bei traukiančių paukščių būriais.

Iš Vytauto Jusio ir Leono Jezersko knygos "Ventės ragas".