Mieli Vilniaus kupiškėnai,dėkui už mano senelio Kazio Šimonio jubiliejaus paminėjimą.
Rūta Šimonytė Mikučionienė
2007-08-28
Kazys Šimonis - 120
- Kazys Šimonis (1887-1978). Tapytojas.
- Gimė Starkonių kaime, Kupiškio vls., Ukmergės apskrityje.
- 1907-1908 m. mokėsi Kaune, “Saulės” draugijos mokytojų kursuose. 1909 m. išvyko į JAV. 1911 m. grįžo į Lietuvą ir buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą
- Tapybos mokėsi epizodiškai: pas Tadą Daugirdą (1908-1909 m.), tarnaudamas Rusijos kariuomenėje Kijeve (1911-1917 m.), Petrograde (dabar Sankt Peterburgas) Fedosejevo piešimo kursuose(1917-1918 m.).
- 1919-1923 m. dėstė piešimą ir dailyraštį Kauno “Aušros” gimnazijoje, mokytojų kursuose.
- 1920-1921 m. jis K. Šimonis mokėsi prtivačioje A. Varno dailės studijoje.
- 1923 m. dailę studijavo Berlyne; 1923-1924 m. piešimą dėstė Juozo Damijonaičio mokytojų kursuose
- 1934-1945 m. dirbo Kauno meno mokyklos (nuo 1941 m. - Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto) bibliotekos, vedėju; 1945-1950 m. - Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto muziejaus vedėju; 1951-1959 m. - Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno tehnologijos universitetas) architektūros katedros laborantu.
- Po I-ojo pasaulinio karo K. Šimonis apsigyveno Kaune, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje.
- Savo kūrybos personalines parodas yra surengęs Kaune, Vašingtone, Bostone, Čikagoje, Rygoje, Klaipėdoje, Paryžiuje, Vilniuje.
- Dailininkas sukūrė apie 2 000 kūrinių - peizažų, portretų, fantastinių paveikslų. Jis taip pat yra sukūręs ekslibrių, plakatų, pašto ženklų projektų, apipavidalinęs nemažai spektaklių, sukūręs tapytą dekoratyvinį pano Birštono svetainei (pano neišliklo), parašė atsiminimų knygą “Gyvenimo nuotrupos” (1959).
- Tapytojas rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus.
- Ankstyvuojju kūrybos laikotarpiu K. Šimonis buvo paveiktas M. K. Čiurlionio įtakos, dažnai naudojo vaizdinius. Vėliau, kai susipažino su Vakarų Europos daile, didelį poveikį jam padarė vokiečių ekspresionistų, ypač Ferenco Marko ir Lyonelo Feiningerio, stilizuoti, įvairiom kryptim krintančių šviesos pluoštų ir linijų suformuoti fantastiniai vaizdai.
- Brandžiausias K. Šimonio kūrybos laikotarpis prasidėjo 3-iojo dešimtmečio viduryje ir truko iki 4-jo pabaigos. Šiuo laikotarpiu stiprėja dailininko polinkis skaidyti daiktus, erdvę į geometrinius segmentus. Geometrinės formos, persmelktos šviesos blyksnio, skaido vaizdą mažyčiais kristalais. Didelę reikšmę savo kūriniuose dailininkas teikia šviesai.
- K. Šimonio rinkti ir fiksuoti liaudies meno paminklai, jų ornamentai atgimsta jo kūryboje.
- Dailininko sukurti portretai stilistiškai artimi jo kompozicijoms. Žmogus vaizduojamas idealizuotai, įvairiaspalvių šviesų, spindulių pluoštų ir spalvų fone. Pats autorius teigė, kad ne visada turėjęs palinkimą piešti vaizdus, kuriuose vaizduojami realūs žmonės su jų fiziniu darbu ir ruoša.
- Pokario metais K. Šimonio kūrybingumas pradeda blėsti. Dailininkas grįžta prie ankstesnių temų. Stilizuotuose pasakiško turinio kūriniuose atsiranda liūdesio, prisiminimų. Šiuo laikotarpiu jis sukuria mažiau vartingų realistinių gamtos vaizdų.
- Kai kurie žymesni K. Šimonio kūriniai: “Lapija” (1923), “Bokštai” (1928), “Fantazija”, “Troškulys” (1926), “Gaisras miške”, “Karalaitė”, “Kompozicija”, “Žiburiai” (1926), “Ūkanose” (1927), “Fantastinis peizažas” (1930), “Žvakutės” (1931), “Gyvieji akmenys” (1935), “Peizažas su koplytstulpiu”, “Mergelė su gėlėmis” (1936), “Teofilijos Vaičiūnienės portretas” (1927), “Autoportretas” (1927), Vydūno portretas (1968).
2007-08-27
Valdemaras Kukulas – penktasis A. Miškinio premijos laureatas
| | |||
|
Petrui tik 80
|
| |||||||||||||
| 2003 © UAB "Kupiškėnų mintys" | ||||||||||||||
2007-08-21
Mieli svetainėlės skaitytojai
Norime daugiau atsiliepimų apie Vilniaus kupiškėnus ir jų dienoraštį. Rašykite.
Mieli skaitytojai. Perskaite pranešimus, kviečiame juos pakomentuoti, paspausdami žodelį "komentarai". Ačiu.
Mieli skaitytojai. Perskaite pranešimus, kviečiame juos pakomentuoti, paspausdami žodelį "komentarai". Ačiu.
Klaipėdos kupiškėnai "Sėliai"
/ iš archyvų /
Kviečia „Sėliai“
Kupiškėniškiai aukštaitiškai taip rašo: „Kovo 17 dienų 11 valundų šaukiam kupiškėniškius unt pasikalbajimo. Renkamas universiteto kiemi prė skulptūros. O tadu aisma pasisadatų. Tos, katrė prašė „Kupiškėnų enciklopedijos“ pirmo tomo, prašom atsinėšt po 85-ius litus“.
Pasirašo vadovas
Algirdas Vaitiekūnas
Klaipėdos kupiškėnų klubas "SĖLIAI"
Vadovas: Algirdas Vaitiekūnas
Adresas: K. Donelaičio g. 4
Telefonas: 8-46-498 176
Kviečiame Klaipėdos kupiškėnus prisistatyti šioje svetainėlėjeAtkurkime tautos palikimą.
2003 m. Birželio 18 d.
Klaipėdos kupiškėnų klubas "Sėliai" vykdo du projektus. Pirmasis vadinasi "Darbais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim". Pažymint Mindaugo karūnavimo 750-ąsias, Lietuvos pirmosios nepriklausomybės 85-ąsias ir antrosios - 13-ąsias metines mes inicijavome senųjų Skodinių kaimo (Kupiškio rajone) kapinių sutvarkymo darbus ir siekiame įamžinti Keginių-Skodinių mokyklos buvimo vietą. Pradinė mokykla, pastatyta 1936 metais, vėliau išaugo į aštuonmetę, kol, nelikus mokinių, buvo uždaryta ir galiausiai padegta. Per visą savo buvimo laiką mokykla išleido per 40 laidų ir buvo ne tik ryškiausias švietimo, bet ir kultūros židinys visoje apylinkėje. Pažymint Lietuvos nepriklausomybės 20-ąsias metines Lietuvos sąjungos Vilniui vaduoti Skodinių skyriaus iniciatyva prie mokyklos buvo pastatytas kryžius, kuris sovietmečiu buvo nugriautas. Ant jo buvusiame Vyčio kryžiuje buvo įrašyta: "Žuvusiems už laisvę".
Mes atstatysime šią relikviją, o prie kryžiaus pastatysime akmenį mokyklos vietai įamžinti. Darbai jau vyksta, o iškilmės numatytos liepos 6 dieną, 14 valandą, jų pradžia - kapinėse. Kviečiame prisidėti visus, baigusius šią mokyklą.
Antrasis mūsų klubo projektas vadinasi "Kupiškėnai Klaipėdoje". Mūsų uostamiestyje gyveno ir gyvena nemažai kupiškėnų iš senosios Sėlos arealo, kurie kuo nors prisidėjo ar prisideda prie miesto plėtros. Vien mūsų klube jų - per pusę šimto. Per praeitus metus pavyko surinkti nemažai medžiagos rengiamai knygai, tačiau dar daugiau pažadų iki šiol netesėjo. Labai norėtųsi tikėti, kad šis kreipimasis paskatins visus kraštiečius dalyvauti projekte. Parašę, surinkę medžiagą siųskite adresu: Liepojos g. 18-11, perduokite internetu: avo@delfi.lt, o esant reikalui pasikonsultuoti skambinkite: 498176 arba 8 685 33432.
Mes kuo nuoširdžiausiai dėkotume visiems, galintiems ir norintiems paremti mūsų projektus, papildant klubo sąskaitą 700683, esančią Vilniaus banko Klaipėdos filiale, jo kodas 260101769.
Kad laikas nesunaikintų to, ką dabar matome ar žinome, - visi kartu išsaugokime būsimoms kartoms istorinį-kultūrinį tautos palikimą.
Pagarbiai
/iš Vakarų ekspreso/
2007-08-20
Viliui Dunduliui tik - 73
V.Dundulis žavi jaunatviškumu ir universalumu
Jonas GARADAUSKAS
Dar Kupiškio vidurinėje mokykloje jaunasis Vilius išbandė daug sporto šakų. Labiausiai traukė sunkioji atletika, pateko net į Lietuvos rinktinę. Šios sporto šakos specialybę pasirinko ir stodamas į Kūno kultūros institutą.
Čia dar susižavėjo irklavimu. Vienoje dvivietėje irklus spaudė tuomet su bendrakursiu, šiandien su bendradarbiu, profesoriumi Juozu Rauckiu. Su šia sporto šaka neatsisveikino ir atvykęs dirbti į Šiaulių pedagoginį institutą. Po kurio laiko V.Dunduliui buvo suteiktas tarptautinės kategorijos teisėjo vardas. Teko teisėjauti net Maskvos olimpinėse žaidynėse.
Jubiliatą draugai pažįsta kaip reto universalumo sporto mėgėją. Dar studentaujant kurso draugai Vilhelmą “perorientavo” į slidinėjimą. Jis sėkmingai pasirodydavo tuomet populiarios dvikovės (18 kilometrų trasa ir šuoliai nuo tramplyno) varžybose.
Energijos turėjau daug, daug sporto šakų išbandžiau, - prisimena V.Dundulis. – Institutą baigdamas suskaičiavau, kad esu net vienuolikos sporto šakų - slidinėjimo, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos, graikų ir romėnų (tuomet klasikinių) imtynių, dviračių sporto, tinklinio, fechtavimo, gimnastikos, stalo teniso, irklavimo, orientavimosi sporto atskyrininkas.
Nuo 1971 metų Vilhelmas Dundulis - uostamiestyje. Iš pradžių dirbo miesto aukštųjų mokyklų fakultetuose, o paskui - Klaipėdos universitete. Ruošė kūno kultūros mokytojus. Dirbo jubiliatas ir mokslo srityje: yra paruošęs mokslinių darbų, tyrinėja vaikų laikyseną ir jos sutrikimus, pėdos deformacijas, sukūrė aparatą laikysenai įvertinti.
Vilhelmas laisvalaikiu – prisiekęs medžiotojas ir sodininkas. “Medeinos” būrelio narys net 36 metus klampoja po mišką. Būrelio vyrai jau pasveikino su suteiktu Lietuvos medžiotojo garbės vardu.
Neįsivaizduoja V.Dundulis savo laisvalaikio be sodo. Vasarą jame ir tegyvena. Pasodinęs 150 medžių, šalia sodo augina mišką, kuriame jau ir grybų randa.
Gyvenimą pragyveno kartu su žmona Stase. Prieš 44-erius metus sumainę žiedus, užaugino sūnų ir dukrą. Vilmantas anksčiau sportavo, buvo neblogas penkiakovininkas, dabar - verslininkas. Gintarė - dailininkė, turi dizainerės specialybę. Vaikai padovanojo tris vaikaičius: Ugnę ir Arną (sūnaus atžalas) ir Godą.
2007-08-17
Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių kalbos tarmių archyvo duomenų bazė Tarmių archyvo duomenų bazėje sukaupta informacija apie Lietuvių kalbos institute saugomus tarmių garso įrašus, iš magnetinių juostų bei kasečių perrašytus į kompaktinius diskus ir skirtus klausyti kompiuteriu. http://tarmes.mch.mii.lt/ | |
|
| |
|
| 
|
|
Rytų aukštaičių kupiškėnų tarmės ribos
|
Prof. K.R. Kašponis apie Algirdą Julių Greimą
Tęsiame pokalbį su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi Karoliu Rimtautu Kašponiu, kuriame pašnekovas dalijasi įspūdžiais iš Imatroje, Suomijoje, vykusio Tarptautinio semiotikos instituto kasmetinės vasaros mokyklos. Jos metu buvo atidaryta ir veikė profesoriaus parengta paroda Algirdo Greimo vaikystė.
Gerbiamasis Profesoriau, ar galima teigti, kad įsibėgėja prof. Algirdo Juliaus Greimo populiarinimo reikalai? ‘Mokslo Lietuvoje˙ rašėme apie Jūsų išmoningai ir su meile parengtą A. J. Greimo vaikystei Kupiškyje skirtą parodą, kuri buvo atidaryta kovo 16 d. ir veikė Vilniaus universiteto bibliotekoje. Išsamiame pokalbyje su Jumis pamėginome šiek tiek analizuoti dar išlikusį ir su A. J. Greimo vardu susijusį materialiosios kultūros paveldą Kupiškyje, nors jis kol kas neįteisintas, taigi lyg ir niekas oficialiai neįpareigotas jo saugoti. Mintyje turiu kad ir medinį gyvenamąjį namą Kupiškyje, kuriame 1923-1925 m. gyveno mokytojų Juliaus ir Konstancijos Greimų šeima. Šiame name ir augo Algirdas Julius Greimas.
‘Mokslo Lietuvoje˙ paskelbtą publikaciją perspausdino ‘Kupiškėnų mintys˙, tiesa, jau ne kaip pokalbį, bet kaip Jūsų minčių santrauką. Galima neabejoti, kad kupiškėnai susigriebs ir išsaugos vertingą pastatą, kuris tikriausiai bus paskelbtas kultūros paveldo vertybe, ant pastato sienos atsiras atminimo lenta A. J. Greimui, o Kupiškyje gal ir dar prasmingesnis memorialinis akcentas.
Kaip atidarant parodą E. Tarastis Jus pristatė?
Man sunkoka prisiminti, nes tuo metu sukau galvą, ką aš pats pasakysiu. Prisimenu, E. Tarastis mane pristatė ir patraukė į apšviestą vietą. Tada gavau žodį. Pasakiau, ką pats A. J. Greimas yra tvirtinęs: jo atmintis pradėjo funkcionuoti, kai jam buvo 13 metų, o man teko rengti ekspoziciją iš A. J. Greimo gyvenimo Kupiškyje iki to laiko, kol jam sukako 11 metų. Ką turėjau daryti? Pradėjęs domėtis, radau jo vaikystės draugę - mokytoją Feliciją Jakutytę. Ji puikiai prisimena viską iš savo ir Algirdo Juliaus vaikystės. Rengiant parodos ekspoziciją, ši mokytoja man ir buvo pagrindinis šaltinis, paskui fotografijos, archyvinė medžiaga, amžininkų pasakojimai. Tai štai šitą darbą ir dariau. Man pačiam keista, bet ši paroda visur sukelia didelį jaunimo susidomėjimą.
Visa tai pasakiau, o paskui paprašiau parodos lankytojų savo nuomonę išsakyti arba įrašyti į įspūdžių knygą. Štai Tarptautinės semiotikos asociacijos vykdomasis viceprezidentas Sociosemiotikos studijų instituto Vienoje direktorius Jefas Bernardas (Jeff Bernard) parašė taip: ‘Sveikinu su nuostabia ekspozicija apie didįjį semiotikos pionierių Greimą. Visa tai geriausia būtų transformuoti į įspūdingą knygą˙. /iš "Mokslo Lietuva"/
2007-08-08
Vilniaus ir Kauno kupiškėnai Seinuose ir ...
Antrosios grupės vykusios tuo pačiu maršrutu 5 nuotraukos. Foto -Filomenos M.
Grupelė Vilniaus ir Kauno kupiškėnų, vadovaujami Irenos aplankė Seinus, Vygrius, Griunvaldą, Marienburgą, Gdanską, Sopotą ir grįždami užsuko į Mozūrijos pasididžiavimą Sw. Lipką.
SEINAI
Miestas, netoli Lietuvos sienos. Apie 6000 gyventojų, iš jų apie 1000 lietuvių. Daug lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose: Dusnyčioje, Žagariuose, Burbiškiuose, Klevuose, Lumbiuose, Ramoniškėse, Radžiūčiuose, Aradnykuose.Seinų vardas kilęs iš Seinos vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą jis minimas 1522m. Lenkijos karaliaus Žygimanto akte, skirtame Jonui Višniovieckiui. Miesto teisės Seinams suteiktos 1563m., Žygimanto Augusto laikais. Miesto augimu ypač rūpinosi čia įsikūrę domininkonai Jie rengdavo atlaidus, pakviesdavo amatininkus, pirklius, statydavo mūrinius pastatus. 1616-1632m. domininkonai pastatė mūrinę Švč. Mergelės Marijos, šv. Jurgio ir šv. Jackaus bažnyčią. 1760 metais prie jos pristatė du baroko stiliaus bokštus. Šioje bažnyčioje yra stebuklinga Dievo Motinos statula, puikus XV mžiaus meno kūrinys, pargabentas iš Prūsijos 1519 m. Pasak padavimo, 1656 m. stebuklinga Dievo Motinos statula išgelbėjo Seinus nuo rusų antpuolio.
Išvyka į Sopotą – garsiausią Lenkijos pajūrio kurortą. Pasivaikštome ilgiausiu molu (511 m) į Baltijos jūrą.
Grįždami užsukame į religinį Mozūrijos centrą - Šv. Lipką. Apžiūrime vieną žymiausių Lenkijos šventovių - įspūdingą baroko architektūros ansamblį. Pusvalandį pasiklausome įspūdingos vargonų muzikos.
2007-08-07
/nuotraukos iš archyvo /
Kaune su gražiu jubiliejumi pasveikinta gydytoja - odontologė, NORIŪNIETĖ Bronytė Karaliūnaitė - Kuzmickienė.2007-08-06
Mūsų kraštietis - Virgilijus Alekna
Virgilijus Alekna
Lithuanian athletes have won some medals in the Olimpics and European/World championships,
discus thrower Virglijus Alekna, two times Olympicgold medalist, being the top one.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| | |
| Lengvoji atletika Disko metimas | |
| Auksas | 2000 Sidnėjus |
| Auksas | 2004 Atėnai |
 | |
| Disko metimas | |
| Sidabras | 1997 Atėnai |
| Sidabras | 2001 Edmontonas |
| Auksas | 2003 Paryžius |
| Auksas | 2005 Helsinkis |
 | |
| Disko metimas | |
| Bronza | 1998 Budapeštas |
| Sidabras | 2002 Miunchenas |
| Auksas | 2006 Gioteborgas |
Virgilijus Alekna (g. 1972 m. vasario 13 d. Terpeikiuose, Kupiškio raj.) – lietuvių atletas, disko metikas, 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas.
2006 metų Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą ir tapo pirmuoju lietuviu, po Nepriklausomybės atkūrimo tapusiu Europos čempionu.
V. Aleknos asmeninis rekordas – 73,88 m.
2000 m. žurnalo „Track and Fields News“ rinkimuose V. Alekna pripažintas Metų atletu. Apdovanotas Gedimino ordinu. Nuo 1995 m. V. Alekna dirbo Lietuvos prezidento asmens sargybiniu.
| Svarbiausių varžybų rezultatai | |||
|---|---|---|---|
| Metai | Varžybos | Vieta | Nuotolis (metrai) |
| 1994 | Europos čempionatas | 17 | 56,38 |
| 1995 | Pasaulio čempionatas | 19 | 59,20 |
| 1996 | Olimpinės žaidynės | 5 | 65,30 |
| 1997 | Pasaulio čempionatas | 2 | 66,70 |
| 1998 | Europos čempionatas | 3 | 66,46 |
| 1999 | Pasaulio čempionatas | 4 | 67,53 |
| 2000 | Olimpinės žaidynės | 1 | 69,30 |
| 2001 | Pasaulio čempionatas | 2 | 69,40 |
| 2002 | Europos čempionatas | 2 | 66,62 |
| 2003 | Pasaulio čempionatas | 1 | 69,69 |
| 2004 | Olimpinės žaidynės | 1* | 69,89 |
| 2005 | Pasaulio čempionatas | 1 | 70,17 |
| 2006 | Europos čempionatas | 1 | 68,67 |