Kupos upės slėnis

Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Kupos upės slėnio teritorijoje

Prioritetas:	1. Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra
Priemonė:	1.3. Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija
Projekto pavadinimas:	Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Kupos upės slėnio teritorijoje
Projekto vykdytojas:	Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Projekto sutarties pasirašymo data:	2005-03-07
Projekto trukmė:	18 mėn.
IŠ ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto vertė:	670 000,00 Lt
Skirta parama:	670 000,00 Lt
Iš jos ES dalis:	495 000,00 Lt
Projektui išmokėta parama:	489 544,50 Lt
Iš jos ES dalis:	489 544,50 Lt
Projekto būklė:	Pabaigtas
Projekto tikslas:	Projekto pagrindinai tikslai yra šie: • Darnaus vystymo gamtosauginių principų įdiegimas į projektus ir jų įgyvendinimą; • Slėnio sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poilsiui; • Priemonių natūraliai aeracijai ir vandens apsivalymui sukūrimas; • Nuotekų ir nešmenų patekimo į upelį užkirtimas; • Erozijos procesų sustabdymas; • Bendruomenės pritraukimas gamtotvarkos problemoms spręsti ir geros praktikos sklaida rajono gyventojų tarpe. Visi tikslai realūs ir pasiekiami naudojant regiono darbo jėgą ir organizavimo patirtį. Projekto patirtis galės būti naudojama kitų analogiškų projektų įgyvendinimui kituose šalies regionuose, nes su panašiomis problemomis susiduria daugelio miestų ir miestelių bendruomenės. Projekto rezultatai: • Sutvarkyta Kupos upės slėnio 3,2 km ilgio atkarpa; • Pasirengta rekreacinės infrastruktūros įrengimui ir trasos, įgalinančios sujungti labiausia lankomas poilsio vietas bei sudaryti sąlygas gyventojų poilsiui ir sveikatos išsaugojimui, pasirengta tolesniam projekto etapui; • Minimaliom investicijomis ir natūraliomis gamtinėmis priemonėmis pagerinti kokybiniai bei kiekybiniai upės vandens parametrai, pagerėjusi sanitarinė pakrančių aplinka ir estetinis vaizdas; bus įrengta 12 vandens aeraciją gerinančių akmenų patvankėlių (rėvų), 8 - 10 nusodinimo šulinėlių. • Likviduotos pavojingos 2 užtvankų liekanos, sustabdyta kraštovaizdžio degradacija, sudarytos sąlygos rekreacinei infrastruktūrai kurti ir verslo subjektų pritraukimui; • Atkurta nedidelių parametrų vandens patvanka miesto centre, pagerinanti estetinį vaizdą ir užtikrinanti priešgaisrinės apsaugos poreikius; • Sutvarkytas užterštas tvenkinys prie Atodūsių tilto; • Įdiegtas visuomenės dalyvavimo sprendžiant ekologines ir kraštotvarkos problemas Kupiškio mieste modelis, skatinantis bendruomenės aktyvumą – išleistas leidinys apie projekto eigą ir rezultatus.
Projekto aprašymas:	Projektas skirtas Kupos upės slėnio - svarbiausios Kupiškio gamtinės teritorijos, savotiškos miesto gamtinio karkaso ašies, kertančios miestą per patį vidurį - sutvarkymui, naudojant natūralias bei technines priemones ir jo pritaikymui rekreacijos tikslams. Kupa – gana tipiška šiaurės ir vidurio Lietuvos upė, kairysis Lėvens intakas, kuri žemupyje 3,2 km ilgio ruože kerta Kupiškio miestą, 30-40 m pločio 5-6 m. įgilintu slėniu dalindama jį į 2 dalis. 2000 m. pradėti Kupos slėnio parko projektavimo darbai, 2002 – 2003 m. vyko nedidelės apimties tvarkymo darbai, centrinė dalis jau dalinai parengta lankymui. Tačiau galutiniam kompleksiniam projektui paruošti ir jį galutinai įgyvendinti nedidelė ir pramonės potencialo neturinti rajono savivaldybė lėšų neturėjo, iš Valstybės biudžeto investicijų taip pat nebuvo skirta ir gamtosaugos ir rekreacijos klausimai spręsti nebuvo.Bendra paruošto Kupiškio pakrančių sutvarkymo projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė siekia 2,5 mln. litų. Perspektyvoje Kupos slėnis turėtų tapti “žaliąja arterija” ne dalinančia miestą į dvi dalis, o jungiančia gyventojų labiausiai lankomas vietas ir rekreacines teritorijas: miesto gyvenamuosius rajonus ir administracines įstaigas, Lėvens ir Pyragių poilsio zonas, senąsias ir naująsias kapines. Galutinai įgyvendinus projektą, bus galimybė teritoriškai atriboti automobilių ir dviratininkų bei pėsčiųjų srautus.

Sveikiname su gimtadieniu

Vilniaus kupiškėnai sveikina Klubo valdybos narę ir buvusią ilgametę Klubo prezidentę Liuciją Venslovaitę.

Kupiškis

Kupiškio regiono portretas

2007-02-12

Kupiškio rajonas išsidėstęs rytinėje Lietuvos dalyje. Jo teritorija, užimanti 1080 kvadratinių kilometrų, ribojasi su Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Anykščių rajonais. Čia gyvena 23,9 tūkst. gyventojų. Rajono centre, Kupiškyje, – 8,2 tūkst. gyventojų.
Vaizdingas Kupiškio apylinkes puošia 19 ežerų (bendras jų plotas 241,1 ha), 31 upė ir 32 dirbtiniai vandens telkiniai. Per Kupiškį teka Kupa, nuo kurios pavadinimo vardą ir gavo miestas.
Miškai Kupiškio rajone užima 27,4 tūkst. ha, pelkės – 3697 ha, o Šepetos durpynas 776,7 ha plotą.
Rajone yra apie 400 kultūros paveldo objektų.
Daugelis Kupiškio vardą sieja su garsiosiomis “Senovinėmis Kupiškėnų vestuvėmis”, dabar dažnai ir su dukart olimpiniu ir pasaulio čempionas Virgilijumi Alekna, vaizdingu gamtovaizdžiu, Šimonių giria, su Kupiškio mariomis, užimančiomis per 800 hektarų plotą, kuriose gausu žuvies, ir kur jau keleri metai iš eilės vyksta Respublikinės žvejų ir burlaivių varžybos.
Kupiškio rajone gyvena 23, 9 tūkst. žmonių, iš jų - 39,2% miestuose, 60,8% - kaimuose, 11,1 tūkst. vyrų, 12,6 tūkst. moterų, 96,4 % lietuvių, 0,2% lenkų, 2,4 % rusų, 0,2 % baltarusių, 0,8 % kitų tautybių gyventojų.
Rajone yra 6 seniūnijos, 16 kaimo pašto įstaigų ir 1 Kupiškio rajono paštas, 1 viešbutis, 22 švietimo įstaigos (2 gimnazija, 2 vidurinės mokyklos, 10 pagrindinių mokyklų, 1 pradinė mokykla, 4 ikimokyklinės įstaigos, 2 papildomojo ugdymo įstaigos (muzikos mokykla, kūno kultūros ir sporto centras), 1 privati užsienio kalbų mokykla), 1 technologijos ir verslo mokykla, 37 kultūros įstaigos, 11 katalikų bažnyčių, 5 muziejai, 18 bibliotekų, 39 architektūros paminklai, 26 istorijos paminklai, 21 archeologijos paminklas, 22 sveikatos priežiūros įstaigos.
Savivalda. Vietos savivalda paremta juridiniu ir ekonominiu savarankiškumu bei tiesioginiu piliečių dalyvavimu renkant 25 asmenų Kupiškio rajono savivaldybės Tarybą.
(iš Kupmintys)

Petrui Pečiūrai - 80 m.

TV3

Petras Pečiūra. Gimė 1927 m. rugpjūčio 10 d. Starkonyse, Kupiškio r. Kygų autorius ir sudarytojas. Aktyvus Vilniaus kupiškėnų klubo narys. Nenuilstantis tritomio "Keliai veda Kupiškin" redaktorius. Vyriausias visų laikų Lietuvos šoumenas. Sūnus - Nėrius Pečiūra gerai žinomas kaip “Atsuktuvas” ir Lietuvos pankų tėvas, o vyresnysis - kaip įvairių televizijos laidų personažų kūrėjas ir renginių vedėjas. Petras Pečiūra mielai su visais dalinasi ilgo gyvenimo ir geros nuotaikos paslaptimis. Petro populiarumo galėtų pavydėti ne viena Lietuvos žvaigždė. Išėjęs į gatvę šoumenas priverstas dalinti autografus dešimtims vaikų ir paauglių.

Fone – Jono Meko skrybėlė ( iš Kupminčių)

Bet, kad kupiškėnai ne tik geri “žmonas”, tačiau ir mėgstantys papokštauti priminė ir Petras Pečiūra, Jono Meko dovanota skrybėle iš tolo išsiskiriantis iš visos susirinkusių minios, tituluojamas vyriausiuoju Lietuvos šuomenu (jo sūnus Nerijus Pečiūra žinomas “Atsuktuvo” pravarde), dabar TV žiūrovams puikiai žinomas kaip dabartinio Vilniaus mero Juozo Imbraso parodijų autorius ir veidas vienoje iš komercinių televizijų laidų. Daugeliui, ko gero, įstrigo jo frazė :“Ant vyšnios buvau, nukritau…”. Tiesa, šioje scenoje garbus aktorius ir rašytojas prisipažino nukritęs ne nuo vyšnios šakos, o tiesiai iš mūsų rajono, Starkonių kaimelio.

Petras Čiurlys - 100 m.

PETRAS ČIURLYS, 1907 07 08 (06 25) Pakupyje (Kupiškio r.) – 1984 11 16 Vilniuje, prozininkas, tekstologas. 1927–1932 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete lietuvių kalbą ir literatūrą (diplominis darbas – „Futurizmas ir Keturi vėjai“). Dalyvavo studentų literatų būrelyje „Ekspress“, darbininkų „Vilties“ klube. Bendradarbiavo žurnale Trečias frontas. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, viršila. 1934–1940 mokytojavo Kėdainiuose, 1940 – Kaune (4-osios gimnazijos direktorius), 1941–1945 – Ukmergėje (1944 – gimnazijos direktorius). Karštas patriotas, SSRS okupavus Lietuvą atsiribojo nuo trečiafrontininkų ideologijos, visą sovietinį laikotarpį buvo tylioje opozicijoje, visokeriopai rėmė režimo persekiojamus žmones. 1945–1947 – Švietimo ministerijos mokyklų valdybos viršininkas. Atleistas po to, kai pasisiūlė per pusmetį įsteigti lietuviškų mokyklų tinklą Karaliaučiaus srityje. 1947–1951 – Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros vyresnysis dėstytojas. Skaitė XIX amžiaus lietuvių literatūros istorijos kursą. Apkaltintas „objektyvizmu“ iš universiteto atleistas („paties prašymu“). 1955–1970 – „Vagos“ leidyklos redaktorius.

Sudarė Vytauto Montvilos Raštus, 1–2, 1956, XIX amžiaus lietuvių literatūros antologiją Litovskije poety XIX veka, Leningrad, 1962, išleido vertimų, spaudoje paskelbė apsakymų, atsiminimų apie trečiafrontininkus Petrą Cvirką, Antaną Venclovą (šie nespausdinti). Paliko nebaigtą istorinį romaną apie XV–XVI a. Lietuvą, pagonybės susidūrimą su krikščionybe, kitų rankraščių.

L.Č.-P.

Virgilijus Alekna apsilankė Klube

IŠ KLUBO ARCHYVO

V. Alekna susitiko su kraštiečiais.

2005 m. lapkričio 6 d. dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas Virgilijus Alekna susitiko su Vilniaus kupiškėnais. Vilniaus kupiškėnų klubas kas mėnesį rengia kraštiečių susitimus, į kuriuos kviečia žymesnius kraštiečius bei kitus įdomesnius žmones.

Prieš pusę metų klube apsilankė mūsų kraštiečio Eduardo Jurėno, gimusio Plundakų k. dailininko grafiko, Dailės instututo docento žmona Vilija Jurėnienė su dukterimis. Kraštiečių peržiūrai buvo išstatyti E. Jurėno grafikos darbai. Popietė praėjo labai įdomiai ir šiltai.

Ir štai prieš keletą dienų klube apsilankė žymiausias nepriklausomos Lietuvos sportininkas Virgilijus Alekna. Sugiedojus Lietuvos himną, klubo narys Vytautas Pivoriūnas pristatė svečią kraštiečiams. Trumpai ir kukliai papasakojęs apie save Virgilijus buvo apipiltas klausimais į kuriuos išsamiai, kantriai, kai kada su humoru atsakinėjo kone dvi valandas. Daug ką apie ji sužinojome. Stebėjomis jo aukštu ūgiu, plačiu rankų mostu. Stebino jo lieknumas lyginant su kitu lietuviu, pasaulio stipruolių čempionu Žydrūnu Savicku. Pasijuokėme, kai Virgilijus pasakė, kad du olimpiniai medaliai skirti sūnums. Kažkas paklausė ir tiesiog pasiūlė, kad trečią olimpinį medalį reikia skirti broliukų sesytei. Virgilijus atsakė, kad pagalvosiąs.

Aptarėm gimtojo Kupiškio rajono mero L. Apšegos įteiktus gintarinį ir auksinį diskus. Paklaustas ar ir juos pamėto, sakė, kad bandė juos mesti, kad įsitikinti kaip skrenda, bet labai gražūs ir pagailėjo sugadinti. Įdomu kokį diską įteks kraštiečiai, Virgilijui iškovojus trečiąjį olimpinį apdovanojimą.

Padarėme keletą šeimyninių nuotraukų su Virgilijumi. Jis kiekvienam iš mūsų padovanojo po savo nuotrauką su autografu. Nuotraukoje jis stovi ant olimpinio pjedestalo per apdovanojimą Atėnuose.

Išgėrę po taurę vyno į mūsų olimpiečio sveikatą ir būsimus jo laimėjimus, sugiedoję Kupiškio himną, laimingi Vilniaus kupiškėnai skirstėsi namo.

Kupiškėnų himnas

Oi jūs susiedai, mieli susėdėliai,

Paklausykit, ūvožokit jūs mono žodėlį.

Ar jūs nežinot, ar jūs neišmonot,

Kupiškėnai geri žmonas, jų tiesūs kelaliai.

Lygumos laukėlių, žalumos pėvėlių,

Sidabriniai dobilaliai, auksiniai žėdėliai.

Galu lauko toli takėlis pramintas,

Ti gyvana gaspadorius Tamošium vadintas.

Ti graži vėtala ir širdžiai ramumas

Jaunimėlio suvajimas ir visas linksmumas.

Ti šunėliai loja, jautėliai bauboja,

O gėrėliai su ožėliais šalamojų groja.

Bagaslovyk, Dieve, Kupiškio laukėlius,

Sanus, jaunus, vidutinius ir mažus vaikėlius.

Kupiškėnų enciklopedija

Iš užmaršties prikelianti, nuo užmaršties apsauganti

(žiupsnelis minčių prie po žiupsnelį surinktos knygos)

„Kupiškėnų enciklopedijos“ viršelis

Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido (spausdino UAB „Vilniaus spauda“, Vilnius, 2006) vyriausiojo redaktoriaus ir sudarytojo Vidmanto Jankausko, redaktorių Vidos Augustinaitės-Žilinskienės ir Broniaus Kurkulio (pagrindiniai rėmėjai – Kupiškio rajono savivaldybė ir Kultūros ir sporto rėmimo fondas) „Kupiškėnų enciklopedijos“ pirmąjį tomą. Tai solidi, nuo A iki J, 607 puslapių knyga (numatoma išleisti dar du tomus).

Kupiškėnas Petras Babickas, atsiliepdamas į Juozo Prunskio kvietimą kultūrininkams pasisakyti dėl savo pasaulėžiūros, rašė: „Lietuvė motina – lietuvių tauta. Vaidila, lietuvė, prie ratelio mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų tautos ateities gyvenimas ir kova“. Iš tikrųjų be talkos vargu ar įmanoma vienam ar keliems autoriams tokią knygą išleisti. Talkininkų išvardytas visas pulkas, reikia viltis, kad jų pakankamai atsiras dar dviem tomams.

Mažųjų tautų didžiausias turtas yra jų kultūra. Lietuva, nepasižyminti itin vertingais medžiaginiais turtais, savo kultūra pasauliui yra tikras lobynas. Vien lietuvių kalba – kultūros esminė dalis – yra Europos kalbų pramotė, lietuvių mitologija, dailė, muzika yra tiek savita, kad patraukia seniausių kultūrų atstovų dėmesį. Tik patys dažnai šių lobių deramai neįvertiname ir tarsi kokie šykštuoliai pasauliui nerodome. Iki nepriklausomybės atgavimo, žinoma, ir tinkamų sąlygų tam neturėjome, nes tautinės kultūros puoselėjimas, tausojimas bei propagavimas galėjo būti prilygintas šovinizmui ar kėsinimuisi pažeminti „vyresniojo brolio“ kultūrą. Turime džiaugtis, kad su nepriklausomybės atgavimu mūsų kultūra atgimsta, kad kuriasi nauji kultūros židiniai, kad įsižiebia kultūros žiburiais vadintini kultūros puoselėtojai, nešėjai.

Ne vien Kupiškio krašto kultūros arimų artoju turėtume vadinti vyriausiąjį „Kupiškėnų enciklopedijos“ redaktorių Vidmantą Jankauską. Dailėtyrininkas, žurnalistas, dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtinis, dar nepasiekęs savo amžiaus zenito, per dvidešimt savo kūrybos knygų lentyną, padedant talkininkams, papildė dar viena, Kupiškio krašto kultūros reiškinius bei kultūros žiburius iš užmaršties keliančia, nuo užmaršties saugančia knyga.

Kaip istorikas, dailėtyrininkas ir žurnalistas, V.Jankauskas į enciklopedijos akiratį pasistengė įtraukti ne vien sausus faktus, bet, parodydamas asmenybes bei reiškinius, atskleidžia jų reikšmę Kupiškio krašto, visos mūsų tautos ir valstybės raidai, kas enciklopedijai teikia ugdomąjį, ypač dabartiniam jaunimui aktualų, dėmenį. Paminėsiu tik vieną jų.

Antai, atsivertus enciklopedijon įdėtus duomenis apie jaunuosius ūkininkus, jaunimo bendravimą, jaunimo ratelius, jaunalietuvių sąjungą, atsiskleidžia nepelnytai į užmarštį nustumta, iki šiol iš jos nekeliama tokia jaunimo veikla, toks patriotizmo bei pilietiškumo šaltinis, prie kurio turėtų grįžti dabartinis jaunimas ir ypač tie, kurie rūpinasi jaunimo švietimu bei ugdymu, valstybės vadovai. Būtų apmaudu ir skaudu, tautai ir valstybei žalinga, jei nebūtų prikelta tai, kuo gyvenome, ką turėjome, su kuo į ateitį ėjome, su kuo eiti turėtume. Mokslininkė Jonė Žebrytė enciklopedijoje atskleidė anuometinę organizuotą jaunimo veiklą ir bendravimą Kupiškio krašte, tačiau jos kruopščiai tyrinėti reiškiniai apėmė visą Lietuvą. Ar ne todėl buvę jaunieji ūkininkai, net paversti kolūkiečiais, neprarado meilės žemei, rūtų darželiams, jaunalietuvių sąjungos ugdytam jaunimui užteko galių ginklu priešintis okupantui ištisą dešimtmetį?..

„Kupiškėnų enciklopedija“ – Lietuvos kultūros paminklas, paminklas užgesusiems ir švytintiems tautos žiburiams, žinių ir ugdymo šaltinis.

Linkėkime redaktoriams, autoriams ir rėmėjams geros kloties tęsiant prasmingą, iš užmaršties keliantį, nuo užmaršties saugantį leidinį.

Algimantas ZOLUBAS

© 2007 „XXI amžius“

Laiškas iš Čikagos

Saunus Kupiskenai Gauti laiškai

M

Atsakyti visiems Persiųsti Spausdinti Pridėti Rimantas į adresatų sąrašą Ištrinti šią žinutę Pranešti apie sukčiavimą Rodyti originalą Žinutės tekstas iškraipytas?

MMielas Albinai,labai aciu uz toki grazu Kupiskenu pristatyma.Su malonumu paziurejome kartu su sunumi Kazimieru.Jis is Lietuvos atvaziavo cia i Amerika 8 m.,tad jam buvo labai idomu,kad net Lietuvoje yra tiek etniniu grupiu,mat neseniai jam rodziau straipsni,kad vienas zemaitis is Telsiu uzpyko,kad jam nebeliko zemaitisko paso,tad Kazimieras ir klausia-ar ir kupiskenai nori atsijungti nuo Lietuvos.Sakau,kad nepergyventu-tai tik vienija Lietuva ir nei kiek jos neskaldo.

Pas mus neseniai viesejo monsinjoras A.Svarinskas kartu su Nijole Sadunaite.Labai maloniai pabendravome salia Cikagos esanciuose Ateitininku namuose.Prisimine ir kaip as pries daugeli metu ejau prie jo Pirmajai Komunijai.

Tad sekmes Jums jusu uzmojuose,sveikatos ir dar daug tokiu graziu zemieciu pasilaikymu!

Pagarbiai-Rimantas Gurauskas,Cikaga

DSC03063.JPG 1739K Peržiūrėti Atsisiųsti

SVEIKINIMAS

Mielos sesės ir broliai kraštiečiai,

Sveikinu Valstybės - Mindaugo karūnavimo dienos proga!

Algimantas Zolubas

Lietuvos vardo paminėjimas prieš tūkstantmetį susijęs su krikštu. Krikštas - priežastis, paminėjimas - pasekmė. Pasėkmę minime, priežastį nustumiame užmarštin. Turėtume minėti ir Lietuvos krikšto arba bent jo pradžios tūkstantmetį. Tačiau lenkų didžiulės įtakos Vatikanui dėka neminima nei krikšto pradžia 1009 m., nei Mindaugo krikštas 1251 m., per kurį Lietuva tapo karalyste, o Lietuvos krikšto data susieta su Jogailos ir Jadvygos Lietuvos krikštu 1387m.

Mūsų kraštiečiai - Teresė Morkūnienė

MORKŪNIENĖ-VAIČIKAUSKAITĖ TERESĖ Verslininkė Gimė 1957 03 04, Kreipšių k., Kupiškio r. Mokslai. 1975–1981 studijavo VISI, įgyta inžinieriaus-statybininko specialybė. Darbinė veikla. 1978–1981 - SMT "Vilniaus statyba" 3-iosios SV darbuotoja, 1981– 1987 - LTSR prekybos ir pramonės rūmų konsultantė, 1987–1990 - LTSR MT Reikalų v-bos darb., 1990–1991 - LTSR Prekybos ministerijos Užsienio prekybos departamento vyr. spec., 1991–1992 - užsienio prekybos įmonės "Lietuvos prekyba" vadovaujančioji spec., marketingo ir paslaugų firmos dir., 1992–2000 - IĮ "Teva" savininkė, nuo 2000 - UAB "Impress Teva" gen. dir., nuo 2004 - Smulkaus ir vidutinio verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, nuo 2006 –LVDK Tarybos narė, Lietuvos vartotojų teisių gynimo komisijos narė. Laisvalaikis. Muzika, kulinarija, kaimo turizmas. Moto. Svarbiausia žinoti tikslą ir jo siekti. Pareigos ir visuomeninės pareigos. UAB "Impress Teva" generalinė direktorė, Smulkaus ir vidutinio verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narė. Darbo adresas. „Impress Teva“, M.Sleževičiaus g. 7, LT-06326 Vilnius; tel. (5) 2304402 Biografija atspausdinta leidiniuose: "Kas yra kas Lietuvoje 2002", "Kas yra kas Vilniaus apskrityje 2003", "Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2004", "Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2006"

Vilniaus kupiškėnų klubui - 15 m.

Iš Klubo archyvo

Kauniečių išmonės ir pas Kauno kupiškėnus Pažaislyje

Mus svetingai sutinka Kauno kupiškėnų atstovas Algis P.

Ave Maria iškilmingai išpildė Danguolė

Algis Pėža su dešiniaja užstale, tolumoje - Irena . Irena ir Danutė su sesute
Bronytė Karaliūnaitė skaito eiles

Prezidentės inauguracija ( Irenos E. ir kitų kauniečių sumanymas). Iškilmingos ceremonijos momentai.






Kūmai Irena ir Teofilis matuoja rūbelius.


Kūmai kūmai rūksta dūmai