 |
| 1940 m. |
Kupiškio etnografijos muziejus (Violeta Aleknienė) parengė projektą „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos partizaninio judėjimo atminties išsaugojimo, jaunosios kartos patriotinio ir tautinio ugdymo. Todėl įgyvendinant projektą, kartu su VšĮ Kupiškio televizijos ir informacijos centru ( direktorius Povilas Vireliūnas) buvo sukurtas video filmas „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“. Šio filmo režisierė Vilija Morkūnaitė.
Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis
 |
| 1946 m. |
Kodėl pasirinktas Salamiesčio partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis Dėdė? Todėl, kad yra nemažai surinkta medžiagos. Krikšto sūnus Rimvydas Tindžiulis gyvena tėviškėje ir yra išsaugojęs jo asmeninius daiktus, fotografijas. 2002 metais Vytautas Jakšys savo sodyboje Suvainių kaime surado unikalų radinį ir muziejui perdavė A. Tindžiulio cheminiu pieštuku rašytus sąsiuvinius. Iki suradimo, sąsiuviniai buvo sudėti puodynėje, kuri V. Jakšio tėvų namuose antrame aukšte po spaliais išgulėjo 56 metus. Per ilgą laiką popierius sudūlėjo, tekstas išbluko. Retu radiniu susidomėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – genocido aukų muziejus. Sutvarkius perdavimo formalumus A. Tindžiulio archyvas atiteko šiai įstaigai. Kupiškio etnografijos muziejus gavo dokumentų kopijas.
 |
| Violeta Aleknienė pristato video filmą apie aviacijos kapitoną, vėliau partizanų vadą Albiną Tindžiulį |
Video filmo „ Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis Dėdė“ pristatymas įvyko Vilniuje, kupiškėnų klubo sueigoje 2016 metų gruodžio 4 dieną. Video filmą pristatė Kupiškio etnografinio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.
 |
Prezidentės įžanginis pranešimas |
 |
| Giedame kupiškėnų himną |
 |
| Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos choras "Laisvė" |
Po
video filmo peržiūr0s ir išsamaus Violetos Aleknienės pasakojimo apie Albino
Tindžiulio gyvenimą, partizaninę veiklą ir filmo kūrimą; labai įtaigiai
nuskambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro “Laisvė“ dainos apie
tremtį, partizanus Choro įkūrimo iniciatorė buvo tremtinė operos solistė,
Nijolė Ambrozaitytė. Pirmoji choro vadove tapo Paulina Grigaliūnienė. Tai buvo
1988m. Jau sekančiais metais choras pirmą kartą koncertuoja Vilniaus
profsąjungos rūmuose Motinos dienos proga. Šiandien choro koncertai
skaičiuojami šimtais. Choras dainavo miestuose ir kaimuose, giedojo bažnyčiose,
jo dainų klausėsi moksleiviai ir studentai. Choras turi įrašęs nevieną diską,
apie dainininkus sukurti keli video filmai. Antrasis choro dirigentas buvo
Bronislovas Jankauskas, o dabartinis –Gintaras Skapas. Mums choras dainavo
diriguojamas ketvirto kurso studentės-praktikantės, kupiškietės Deimantės Stanionytės. Ji puikiai
susitvarkė su savo pareigomis, o kai jos mostas nukrypo į salės pusę, žiūrovai
liko neabejingi ir bendrai traukė gerai žinomas partizanų dainas.
R. Naujokaitienė
 |
Padėkojome Kupiškio muziejaus direktorei V. Aleknienei |
 |
| Svetainė pilnutėlė |
 |
| Su jubiliejumi sveikiname Silviją Laužikienę |
 |
| Kupiškėnų ansamblio vadovei A. Senkuvienei įteikiama padėka |
 |
| ...su padėka |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą