2012-09-02

KUPIŠKĖNŲ SUEIGA 2012.09

KUPIŠKĖNŲ SUVĖJIMO SALĖS VAIZDELIAI





Kupiškėnų enciklopedija užmatyta buvo net 1999 m. Tais metais buvo susirinkusi redakcinė komisija. Pirmas tomas (A -J) raidės išėjo 2007 m., antrasis (K - P) 2012 m. Antrąjį tomą pristatė  jo sudarytojas, kaip kukliai save pristato Vidmantas Jankauskas. Kalbėjo, Vidmantą gyrė, jo nuopelnus auštino Linas Vidugiris, Teofilis Čiurlys, Vytautė Eidukaitienė, Algimantas Zolubas, Filomena Marčiulionienė, Danguolė Gudienė, Vida Žilinskienė ir Bronius Kurkulis. Pastarasisis padarė trumpą, bet pakankamai  išsamią II tomo analizę. Jis paminėjo, kad tome 1200 straipsnių, iš kurių virš 400 Vidmanto, 200 Lino Vidugirio. Vidmantas dviračiu apvažiavo visus Kupiškio rajono kaimus. 440 foto nuotraukų yra Vidmanto. Susirinkusieji palinkėjo tolimesnės sėkmės ir pažadėjo kantriai laukti III tomo. 




Vidmantą su sėkme sveikino klubo vadovybė, pažįstami ir giminės. Gėlės, apkabinimai ir bučiniai, palinkėjimai, kuriuos Vidmantas kantriai  ir su maloniai  priėmė, bus akstinas tolimesniems siekiams.






Vilniaus kupiškėnai gražiai paminėjo savo klubo narės Gražinos jubiliejų. Gėlės, dovana, dainos žodžiai, kuriais Mokytojų namų moterų ansamblis "Prisiminimai" pagerbė jubiliatę liks mūsų atmintyje. Gražiai nuskambėjo klubo narių linkėjimai: "Ilgiausių metų, ilgiausių ...

Gražina išklauso klubo narių palinkėjimus, kuriuos išsakė klubo prezidentas Vytautas



Gražiną sveikina ansamblietės




Oi kaip gražus ir skanus buvo Gražinos tortas ...
Skapiškėnai
Kolegos
Kolegės
Ilgiausių ...

2012-09-01

STUBURŲ AKMUO PRIMINS LIETUVOS ISTORIJĄVisi


Paskutinio Europos ledynmečio – (prieš 12-13 tūkst.) metų iš granitinių šiandieninės Norvegijos ar Suomijos aukštumų atneštas. Ledams betirpstant iš jų iškritęs ir tuometinėje plačioje plačioje Pyvesos upėje prasmegęs. Prieš 50 metų tiesinant Pyvesos upės vagą melioratorių rastas, išvilktas ir ant Stuburų kaimo ūkininko Aleksandro Vilučio sklypo paliktas.
Pagalvė turi būti lygi ir glotni. 2012 m.
Žemelė kalneliui jau suvežta

Gedimino apmąstymai. 2009 m.
Bandymai akmens spalvai ir struktūrai nustatyti jau atlikti.2010 m.

Užkabinome, kilsime į viršų
Visi sprunka į saugią zona
Pakabinti reik mokėti


Operacija baigta. 2012. 08.

Stuburų kaime gimęs Rimantas Skaistis su broliu 2008 m. statė paminklinį akmenį  savo tėvui, žymiam šio kaimo vyrui – buvusiam šauliui, 1941 m. sukilimo Antašavos būrio vadui, politiniam kaliniui. Rimantas betonavo pamatus, Žybartas iš Juodžiūnų detaliai dirigavo akmentašiui ką kiek ir kaip akmenyje iškalti, kad jis pavirstų paminklu pagal jo projektą. O Gediminas iš Laukminiškių kuriam nebuvo ką veikti, žvalgėsi aplink ir staiga tarė, jog anapus kelio stovintis, čia jau  minėtas Pyvesos akmuo labai tiktų Lietuvos vardo tūkstantmečio įamžinimui. Ši idėja  iš karto visiems trims labai patiko ir jau sekančią dieną Rimantas ir Žybartas parodė ir Gediminui bendram apsvarstymui jų paruoštus  šio paminklo eskizus, kaip jų nuomone šis paminklas galėtų atrodyti. Tinkamesniu pripažintas Žybarto variantas. Pagal jo pateiktą paminklo idėją 2009 m. buvo paruoštas detalus projektas su darbų sąmata, suderintas Kupiškio Savivaldybėje ir pradėti pirmieji paruošiamieji darbai. 

BAJORIEČIAI RENKASI VĖL ...


Bajoriečiai vėl susitiko

“Ateinu į tave, ar girdi ?
Į tave, mano brangi gimtine” G.J.

Ir vėl vasara, ir vėl skubame mūsų vieškeliu į gimtuosius Bajorus, į namus …
Nors daugumos mūsų namų, kur gimėm, kur augom, seniai nebėra, bet yra žemė, laukai, takai. Gera čia sugrįžti ¡ O čia tvirtai į savo protėvių žemę šaknis įleidusi gyvena ir visada mūsų laukia tikra bajorietė Germutė Jančytė. Ji ir pakelės medelius papuošė, kad nepasiklystume …
Smagu, kad šį liepos šeštadienį susirinko nemažas žemiečių būrys. Atgijo senoji Balio sodyba. Kiekvieną kartą iš Zarasų atskuba jos šeimininkas Algis Balys ir svetingai mums atveria visas duris. Džiaugėmės visi susitikę: kalbėjomės, dalinomės prisiminimais apie Bajoruose praleistas dienas. O mūsų Vytauto Subačiaus dovaną – lentą žyminčią Bajorus  ant gryčios sienos prikalė jauniausia Balių atžala Darius Balys, Algio sūnus, Vlado anūkas, Dominyko proanūkis.
Visų susitikimų siela, visus mus vienijanti ir mylinti Gerda Jankevičiūtė kiekvieną pradžiugino trečiaja poezijos knyga “Kai praeisiu žeme”. Sėmės jai ir toliau pinti poezijos pynę, o mus visus tevienija Gimtoji žemė, te niekada nenutrūksta tarpusavio ryšis. Iki naujų susitikimų.
N.K.
“Nemačiau gražesnės už tave,
Nei tyresnio oro, nei rūko.
Neišlaikę giliai širdyje
Mano dainos nakty ištrūko.
Ir pabiro sidabro žolėm
Ant pakrypusių kaimo klėčių …
Kaip galėčiau tavęs nemylėt ?
Leisk apglėbt. Ir šitaip stovėti”(Gerda J.)