VAŽIAVOME Į MOLĖTUS ŽIŪRĖTI ŽVAIGŽDŽIŲ

        2012 m. spalio 17 d. aktyvios ir sumanios klubo valdybos narės  Filomenos dėka mes, Vilniaus kupiškėnai, aplankėme Rytų Aukštaitiją.

        1969 m. Molėtų raj. Kulionių kaime ant kalvos, apsuptos Želvos ežero pasaga, 200m virš jūros lygio, buvo parinkta geriausia vieta naujos observatorijos statybai, kadangi  Vilniuje  esanti astronomijos observatorija dėl miesto dūmų, šviesų ir dulkių nebetiko naudoti.

        Astronomijos observatorijos vadovas Gunaras Kakaras neprieštaravo etnokultūros puoselėtojo Liberto Klimkos siūlymui įkurti čia ir etnokosmologijos muziejų. Viename observatorijos teleskopo bokšte 1978 m. idėja buvo įgyvendinta.

        Pirmoje bokšto galerijoje apžiūrėjome daugybę etnokultūrinių eksponatų, kurie nuo senų senovės atspindi žmogaus ryšį su Saule, Mėnuliu ir visu Dangaus pasauliu. Po keletą laiptelių kilome į viršų. Gal 5 ekspozicijų salėse klausėmės gido Lino pasakojimų apie muziejaus eksponatus, žavėjomės lietuvių tautos kalendoriumi, kosminių vaizdų nuotraukomis, pakilnojome sunkų geležies gabaliuką – meteoritą ir t.t. Liftu pakilome į 32 m aukštį, į kito pastato viršūnėje iš stiklo ir metalo konstrukcijų sumontuotą ,,Skraidančią lėkštę“ – aikštelę, iš kurios atsivėrė nuostabi Aukštaitijos, Labanoro girios ir ežerų panorama. Ant kalvų stovintys bokštai atrodo įspūdingai. Išpuoselėta ir teritorija: daugybė mažų ir didelių akmenų, gėlynų, puošybos elementų, mažų spygliuočių ir kt.

      Iš etnokosmologijos muziejaus patraukėme į pagonišką šviesulių stebyklą. Ši  stebykla – šventvietė, ratas iš akmenų ir 10 medinių stulpų su kalendoriniais ženklais, ir ugnies aukuru centre. Stebyklos šeimininkas Jonas Vaiškūnas papasakojo apie senovėje  žmogaus stebėjimą žvaigždes, reiškinius, su jais susijusius darbus, senąsias baltų apeigas ir surengė mums ištisą spektaklį apie kiekvieną astrologinį ženklą ir su juo susijusį žmogaus charakterį. Nustebom, susimąstėm, ugnelę kurstėm, iš širdies dėkojom.

        Pro šimtmečius skaičiuojančius Molėtus pasukome į Alantos dvarą, minimą nuo XVIa. ir turintį ilgą savo istoriją. Dvaras meniškai restauruotas, pirmame aukšte įrengtas kraštotyros muziejus, antrame aukšte įsikūrusi šiuolaikiška erdvi biblioteka su kompiuteriais, prie kurių ,,triūsė“ Alantos jaunimas. Gražiai tvarkomas parkas, gėlynai, tvenkiniai.

        Papietavę Molėtų m. svetingoje picerijoje, grįžome atgal į observatorijų teritoriją. Ant kitos kalvos dviejuose pastatuose įrengti trys įvairaus dydžio teleskopai. 1991 m. mokslininkai pradėjo darbą su didžiausiu Š.Europoje 1,65 m skersmens teleskopu. Malonus jaunikaitis -  gidas supažindino su pasaulio astronomijos naujienomis, konferencijų salėje ekrane parodė nuostabaus grožio spalvotas planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų filmuotas nuotraukas. Ant pastato stogo giedrame danguje per teleskopą ir plika akimi  stebėjome žvaigždes, dangų.Gidas lazeriniu šviestuvėliu danguje rodė Paukščių taką, Grįžulo ratus, Šiaurinę ir kt. žvaigždes, pasitikslinome menkas savo žinias apie Dangaus šviesulius.

        Supratome, kad beprotiškai didelėje Visatoje žmogus – tik mažytė dulkelė, kuri stengiasi surasti gyvų būtybių ir kitose planetose.

Manau, visi buvome patenkinti šia kelione, nors grįžome jau vėlai.

       
 AČIŪ VISIEMS!

 Su pagarba keliavusiems – Valdareza Simonaitienė