Važiuojame į Dalgedų kaimo turizmo sodybą įsikūrusią visai ant Vilkokšnio ežero pakrantės – jaukiame ir atokiame gamtos kampelyje.
Kaimo sodybos etnografiniame kambaryje, krosnyje išsikepsime naminės duonos, susipažinsite su senoviniais rakandais, duonos kepimo tradicijomis ir papročiais.
Mes kupiškėnai, visa bandome lyginti, kokie skirtumai ir tapatumai tarp sėlių ir dzūkų žodžių.
Visa panašu, bet yra ir skirtumų. Dzūkų žodžiai, kaip: kačerga, ližė, vėtyklė, spragilas, blėkelės, duonkubilis, girnos, rugių pėdas, guba, bezmėnas mums suprantami. Bet be paaiškinimų nelabai suprastume, kas yra: skujinė (šluotelė iš pušų šakelių krosnies pado pelenams šluoti), nekocia (medinė gelda), nekotėla (geldelė), mendelis (guba).
Suprasime, kas yra: andarokas, šienikas, paduška, lopšys, bet nelabai: laškos (lovos), rubaška (moteriška bliuska)
 |
| Aldutė, kaip ant delno, mums išklojo rugio grūdo kelią. Ji V. Universiteto auklėtinė. Keturias moterų kartas pamatėme sodyboje. Tai močiutė Ona, mama Aldutė, duktė Miglė ir jauniausioji anūkėlė Saulutė, kuriai dar tik šeši metukai. |
 |
| Močiutė Ona . Jai 84 m. |
 |
O čia visos Dalgėdų sodybos moterys
|
 |
| Klausėmės ausis ištempę |
 |
| Sesutės prie audimo staklių |
 |
| tuoj šausim į krosnį |
 |
| Mūsų Jonelis tikras dailininkas, kažin ką piršteliu piešia.
|
 |
| Kiekvienam į rieškučias tešlos ... |
 |
Dirbam išsijuosę |
 |
Kiekvienas minkė savo kepaliuką, pažymėdamas savo ženklu |
 |
| Atsakingas darbas teko p. Miglei - padalinti tešlą kaid visiems pakaktų |
 |
| Duonytė iškepė, reik susirasti savo kepaliuką |
 |
Garbingoje vietoje Dievulio abrozdėliai |
 |
| Malu, malu. Tokį darbą šeimoje darydavo vaikai, kai būdavo prariekiamas paskutinis praėjusio kepimo duonos kepalas |
 |
| Daug ką sužinojome iš vyriausios sodyboje - Aldutės |
 |
Onutė pabandė austi, kaip jai sekėsi pasakys ji pati ... |
 |
| Susėdome į valtis prie Vilkokšnio ežero |
 |
Skanūs buvo pietūs, ragavome ir velnio lašelių ... |
 |
Graži sodybos aplinka |
 |
Po velnio duobės apžiūros |
 |
Velnio duobės nugalėtojai + fotografas |
 |
| Kai kas Velnio duobei atsuko nugaras |
 |
| Duobės šlaiteliai |
 |
Prie senosios Trakų kibininės |
 |
| Prie Senosios kibinės |
 |
| Skanūs buvo kibinai, galėjome pasirinkti, kas su bėėė,bėėė, kas su kriūū, kriūū įdaru |
 |
| Stalas platus, sutilpome visi |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą